Knygos knygos knygos...

Jau senokai skaiciau ja, bet irgi si knyga patiko. Labai lengvai ir greitai skaitesi. Nors, jei dabar reiktu papasakoti smulkiau turini, tai tikrai negaleciau.

Na o as su maziuku jau grizau is ligonines, tad kazkaip daugiau prie knygos pasedziu.
Vis tik labai nusivyliau Elif Shafak "Keturiasdešimt meilės taisyklių". Labai as jau ilgai stumiausi per jos puslapius. Nekabino pasakojimas visai. Buvo idomiu ir mastymo vertu minciu, bet man nesiriso tie du pasakojimai. Is dabarties laiku - banalu ir nuobodu, o praeitis irgi vietomis kele ziovuli. Gal tiesiog ne vietoje ir nelaiku man si knyga pasimaise, dabar sunku spresti, bet deja, antra karta jos tikrai neskaityciau.
O as cia buvau uzsidegusi dvi knygas sios autores perskaityti. Maniau perskaitysiu sita ir iskarto imsiuosi jos "Honour" (Garbe), bet mano uzsidegimas labai atveso, tad kol kas su sia knyga teks palaukti.
Po nedidelio laiko tarpo vel emiausia lietuviu autoriaus kurinio. Si karta tai Romualdo Granausko "Šventųjų gyvenimai" ir tikrai neteko nusivilti. Man sio autoriaus kuryba labai patinka.Joje 11 apsakymu tarpusavyje susijusiu. Tai lyg ir romanas iseitu, nes vienas apsakymas tai savotiskas kito apsakymo tesinys arba pradzia. Pokario metai, kaimas. Kolukiu kurimasis. Zmoniu baime net savo paciu seselio. Skurdas, neviltis ir jokios matomos ateiteis. Siam autoriui budinga tragiska pabaiga, tad ir sioje knygoje ne issimtis.
Visai nieko yra Grégoire Delacourt "Mano norų sąrašas". Stilius neypatingas, nevaizdingas. Pasakojimas apie moteriske, kuri niekuom neypatinga, nepasizyminti, negrazuole, netalentinga, neissiskirianti, vienu zodziu eiline pilkoji pele. Taciau jai pasiseka ir ji laimi 18 milijonu euru. Ka daryti su sitiek pinigu, kai tau visko uztenka ir nieko nereikia, be to, ir pinigai visai nereikalingi, nes esi viskaiskuom patenkinta, ka turi. Bet dilema ir netame, kur isleisti sitiek pinigu, o kaip elgsisn tavo artimieji kai suzinos, kad tu sitaip praturtejai.
Visai sauniai suskaiciau Robert Galbraith "The Cuckoo's Calling" (Gegutes sauksmas). Neypatingas detektyvas, bet man patiko. Detektyvas Cormoran Strike tiria supermodelio savizudybe. Sioje istorijoje susipynusi neaiski praeitis, garbe ir pinigu troskimas. Bet kaip sakoma nuo ko prasidejo, tuom ir pasibaige, net negali sakyti, kad buvo netiketa. Gal labiau britiska. Kiek erzino pacio personazo nevalyvumas ir apsileidimas. Bet kazkodel man Cormoran Strike labai primine Kate Atkinson personaza Jackson Brodie.
Pradejau pazinti su skandinavisku detektyvu serija apie detektyva Van Veeteren. Kazkaip man vis labiau ir labiau prie sirdies skandiviski detektyvai. Tokie nenuspejami, niurus ir netiketi. Hakan Nesser "The Mind's Eye" (Mintyse). Is pirmo zvilgsnio atrodytu eiline butine zmogzudyste, bet is tikruju ne viskas taip paprasta. Knyga praside nuo galo, t.y. nuo teismo proceso ir keliaujama iki istorijos pradzios.
Visai "nemenkeliskas" Henning Mankell romanas "Мозг Кеннеди" (Kenedzio smegenys). Visiskai nepanasus i Valanderio serijos knygas, bet tai irgi savotiskai detektyvas. Atskleidziantis treciu saliu gyvenimo uzribius arba kaip civilizuotas pasaulis visai nevertina ir netausoja skurdziu saliu zmoniu gyvybiu ir iesko naudos sau bet kokia kaina. Patiko, nors ir neyprasta.
Labai angliska melodrama Joanna Trollope "Marčios". Amzinoji drama tarp anytos ir marcios. Seimininiu santykiu peripetijos. Gyvenimiska, viskas gerai pazistama, bet gerai sudeliota. Paprasta knyga. bet nenuobodi.

Sveikos, gal yra bendraminčių, detektyvų mėgėjų? 4u.gif
Aš irgi užsikabliavus už detektyvų jau nuo seniai. Dabar skaitau Mc Dermid "Undinių vilionės" (įdomi), ir Stieg Larson "Mergina su drakono tatuiruote" (šita nenauja, bet kažkaip niekaip anksčiau neprisiruošiau perskaityt. Abi knygas pasiemiau bibliotekoje.
Bet šiaip esu didelė Tess Gerritsen gerbėja.
Gal kas norėtų MAINYTIS jos knygom?
Aš turiu šiuo metu:
"Chirurgas",
"Užkratas"
"Mefisto klubas"
Jas visas perskaičius esu.
Norėčiau mainais už bet kurią iš šių knygų gauti tos pačios autorės (Tess Gerritsen)
BET KURIĄ knygą (išskyrus tas ankstyvąsias "Svajonių romanų" leidyklos, kaip pvz Liudininkė, Pažadėk kad grįši..) ir išskyrus:
"Pražuvėlė",
"Relikvija",
"Dingusios",
"Dvynės"
"Pameistrys"
Nes jas jau esu perskaičius.
LABAI LAUKIU PASIŪLYMŲ Į AŽ 4u.gif Beje, aš iš Vilniaus.

Kad yra trys knygos,kurias reikia eilės tvarka skaityt Man nerealiai patiko,tiesiog metų atradimas

alyvuoge, šiaip viskas faina, bet Geritssen knygų tikrai bibliotekos turi, mažiau galvosopio negu mainytis su kažkuo.

Paskutinė skaityta (n kartų jau)-Aukštujų Šimonių likimas.

Būtų daug įdomiau, jei ne faktą konstatuotum, o parašytum įspūdžius apie perskaitytą knygą.

Visai neseniai pasižiūrėjau, kad, palyginus su keliais paskutiniais metais, šiemet labai mažai knygų perskaičiau. Na, galvojau, reikia dabar imtis kuo plonesnių knygų, kad tas skaičius nors kiek padidėtų. Tai prisiminiau, kad turiu penkias "svajonių romanų" knygeles. Nežinau, ar čia sutapimas, bet pirmoji perskaityta visai patiko. Kitos dvi buvo pakenčiamos, šiek tiek padūsavau skaitydama, bet gan greit perskaičiau. Ketvirta (Noros Roberts) jau kaip reikiant "užkniso", skaitant kelis kartus buvo atėjęs noras šveisti ją į kampą ir niekada nebepaimti. Bet susiėmiau ir baigiau. O penktą tai nežinau, ar skaitysiu, visai nebetraukia, kažkaip per daug man vienu metu šitos rūšies kūrybos. Neįsivaizduoju, kaip galima vien tokias knygas teskaityti (žinau tokių atvejų).

Ir dar viena perskaityta knygelė- Fred Vargas "O Sena teka". Trys trumpi detektyviniai kūrinėliai su komisaru Adamsbergu (vidurinis patiko labiausiai). Nieko ypatingo, bet skaityti galima (ypač kai pati knyga tris litus tekainavo). Nors vis tiek man keista, kad Vargas knygos tokios nevienodos, lyg ne to paties žmogaus būtų rašytos.

katilina, daryk pertrauką

gal kas skaitėt Jo Dereske knygų apie panelę Žukas?

Maniau ji iki skausmo visiems žinoma JUk lietuvių literatūra.
Tai knyga apie lietuvius. Istorijoje vykusius jų pokyčius. Tragiški likimai. Nepaprastai graži kalba.

Persisotinai miailia

Pažiūrėjau, nugi, aš irgi šiemet labai nedaug knygų perskaičiau. Ir pertraukų jokių nebuvo, kiekvienas vakaras su knyga.

Dabar ,,iriuosi" su Martinas Andersenas Neksė ,,Ditė - žmogaus kūdikis". Atrodo ir įdomu, ir patinka ir kabliukas yra, kaip ten toliau viskas bus, bet jau taip lėtai judu. Na, gal iki Kalėdų damušiu.

Retkarčiais galima, kasdien tikrai negalėčiau Bet žmogui nenorinčiam sukt galvos (na nebent dėl vieno dalyko ), atsipalaiduot, labai gerai, nieko prieš neturiu.

Mažai ir mano knygų perskaityta, nors kitam 50 knygų gal ir daug Gerai yra tai, kad nesistengiu skaityt per prievartą, nepatinka, imu kitą, šitiek daug knygą yra, kam vargint save.

Paskutinė skaityta Lucinda Riley "Levandų sodas". Tikras knygos pavadinimas gražiau skambėtų, šis kažkaip netinka ir visai ne prie ko. Netgi labai patiko knyga, istorija kaip ir šimtai kitų , niekuo ypatinga, tačiau labai įtraukianti. Apie dvi aristokratų šeimas ir jų susipynusi istorija karo metu ir šiais laikais.

Dėl retkarčiais sutinku, bet nuolat... Nu man tai kažkas nesuprantamo, aš už įvairovę. O tos mano perskaitytos jau tokios vienodos, kiek gi galima. Beje, perskaičiau ir penktą turimą Svajonių knygelę, nebuvo tokia šleikšti kaip bijojau, labai greit susiskaitė. Tai dabar ramu, su svajonėm užbaigiau, metas grįžt į realybę.
Tiesa, vienas pliusas skaitant tas knygas buvo. Po jų vėl kilo noras kuo greičiau imtis kurios nors rimtesnės savo knygos, net nereikėjo ilgų svarstymų renkantis. Pradėjau "Gyvenimas prie Misisipės", nors anksčiau kiek ir gąsdino tie smulkiai prirašyti lapai. Pirmi 40 puslapių visai įdomūs.

Mano irgi apie 50, tai man čia nedaug, ypač palyginus su keliais paskutiniais metais. Na bet ir buvo man nemažai neskaitadienių, netgi ištisoms savaitėm. Tik džiaugiuosi, kad šiemet apmažinau pirkimus, todėl neskaitytų knygų nepadaugėjo.