Knygos knygos knygos...

Sveikos

O bandei ieškoti internete?
čia yra

labai dėkui, buvau kažkokiame kitame senų knygų puslapyje užsiregistravus, bet ten vartotojai jau porą metų kaip neprisijungę :/

P.S. LABAI atsiprašau už tai, kad rašiau ne toje temoje, tiesiog aš jau visiškoj desperacijoj

Karin Slaughter yra dar senesne knyga Suskaiciuok iki desimties ,patiko man Vakar baigiau skaityti Musso Guillaume knyga Angelo kvietimas ,detektyvas visai geras .Mary Higgines Clark ,beveik visos knygos patiko .

ačiū už atsiliepimą tikrai neskaitysiu, nepatinka man aprašomos sekso scenos... nors knygai populiarumo prideda, man asmeniškai kuo toliau, tuo labiau jos rodosi šaukštas deguto.

Net ir po tokių pagyrų vis tiek manęs ši knyga netraukia. Visai nedomina pati istorija. Bet aš tikiu, kad jei perskaityčiau, gal net labai patiktų, nes jau seniai įsitikinau, kad svarbiausia ne apie ką rašoma, bet kaip.

Aš tai prapulčiau, jei neužsirašyčiau, ką perskaitau. O smegenys labai gerai dirba ir tuos užrašus vartant. Kuo tolyn į praeitį, tuo daugiau knygų, apie kurias reikia labai gerai pagalvoti, o ir tada ne visąlaik kas nors iš atminties išnyra.

Wikipedia sako, kad 10. Po Tyliosios dar viena yra.

Tai kad sekso scena sekso scenai nelygi. Yra tokių, kurių jokiu būdu iš kūrinio neišmesčiau, nes jos ten labai laiku ir vietoj. Ir tinkamai aprašytos, aišku.

K. Sabaliauskaitė "Silva rerum", "Silva rerum II". Pagaliau ir aš susipažinau su šituo "literatūriniu lietuvišku stebuklu". Labai ypatingos man šios knygos nepasirodė, bet skaitymo malonumą patyriau. Nesiimu lyginti, kuri knyga labiau patiko, tik pasakysiu, kad pirmoji galutinai sudomino tik po kokių šimto puslapių, o antrąją skaitant kartais būdavo labai įdomu, po to lyg ir pabosdavo, bet po dar kažkiek puslapių vėl įtraukdavo, žodžiu, ne visa knyga vienodai įdomi pasirodė. Patiko, kaip antros pabaigoj autorė viską (ar beveik viską) paaiškino, sudėliojo trūkstamas istorijos detales į savo vietas, ir dar labai gražu man buvo, kai pirmąją knygą užbaigė ir antrosios pasakojimą pradėjo pasinaudodama paukščio žvilgsniu.
Veikėjai, kaip ir jų istorijos, pakankamai įdomūs, parašyta gerai, sakinių bei pastraipų ilgumas man neužkliuvo, tik tiek, kad dėl to knygos lėčiau skaitėsi.

Seamus Deane "Skaitymas tamsoje"- graži, paprasta, poetiška ir skaudi- tokiais žodžiais galėčiau apibūdinti šią knygą, kurioje neįvardintas berniukas pasakoja apie savo vaikystės- paauglystės metus viename Šiaurės Airijos miestelyje 5-6 praėjusio amžiaus dešimtmečiais. Daugiavaikė katalikiška šeima, ne itin turtinga, bet ir nebadaujanti, sudėtinga politinė situacija, vaikiškos išdaigos ir rimti nutikimai, vietinės legendos ir santykiai šeimoje- viskas susipina ir sudaro pasaulį, kurį bando suprasti augantis vaikas, tačiau daugiausia dėmesio skiriama jo bandymui išsiaiškinti tamsią ir slepiamą paslaptį apie išdavystę šeimoje, apjuodinusią visą giminę, tik, deja, tas žinojimas atneša ir nemažai skausmo.

Nesidėlioja šiandien mintys, kaip man norėtųsi, todėl tik pridursiu, kad tai tikrai puiki knyga, gražiai parašyta ir taip pat gražiai išversta. Gaila, kad ji Lietuvoj tokia nežinoma ir nepopuliari ir vis dar matau ją smarkiai nupigintą knygynuose.

Murakamiu rimtai nesidomėjau,bet kiek bandžiau paiimti į rankas-nelipo niekaip.Bet va Kazuo Ishiguro “Dienos likučiai” o "Neleisk man išeiti" nusivyliau
Skaitau "Majos dienoraštį" Patinka

Taip, bet retas kuris gražiai aprašo tas scenas. Pvz.:" Brangioji, norėjau tau pasakyti" - lyg ir gera knyga, bet pradžioj tokią šlykščią sceną įdėjo, kad sugadino visą skaitymo malonumą O Harold Robbins knygose jų netrūksta, bet man nemaišo, nes pats turinys įdomus.

---
Ar pirkai knygas? Noriu visgi perskaityt, bet pirkt brangu, bibliotekoj nerasta pas mus

tiesą sakant, kiek skaičiau Irvingo (senokai), jo sekso scenos nekliuvo. didelis šaukštas deguto buvo P. Gregory Žemiškieji džiaugsmai homoseksuali scena, gadina visą knygą, galima buvo pateikti subtiliau, nes visoje knygoje kitos intymios scenos yra subtilesnės, tik ta viena iškrenta iš konteksto. antras iš pastarųjų metų skaitymo - Vilko valandos rusų šnipų oralinė scena, mano akimis - visiškai nereikalinga, kūriniui nieko neduoda.
Papildyta:
kokį gražų posakį bernardinai.lt radau:

Vytauto Kubiliaus jubiliejinėje parodoje buvo jo epigrafas: „Aš tik knygomis gyvenu ir gyvensiu. Mano džiaugsmas iš knygų ir liūdesys knygomis“.
Papildyta:
http://www.bernardin...masteliu/114140

visą straipsnį įdedu

Tiesa - ne apie ką, o kaip . Bet "Buda palėpėje" turiniui irgi neturiu priekaištų. Girti neturėjau tikslo, paprašė išplėstai paaiškinti - paaiškinau...
Jei kam įdomu - perskaičiau ją ir antrą kartą
Daug knygų skaitome dėl turinio, ypač detektyvus (šiuos laaaabai mėgstu). O Buda palėpėje - jau rašymo menas, malonios akimirkos su mažulyte knygute (apimtimi).
Bravo ir vertėjai.
Dabar skaitau Jo Nesbo Gelbėtojas, bet po Sniego senis kažkaip nesiskaito, nes paaiškėjo, kad Sniego senį reikėjo skaityti PO Gelbėtojas. Gal atidėsiu...

Trumpai apie knygų mugę, kur lankiausi šeštadienį per patį piką. Kaip ir kiekvienais metais erzelys, stumdymasis, žmonių minia
Dalyvavau Silva rerum III pristatyme, bet laukti eilėje autografo neužteko kantrybės..
Nusipirkau tris knygas: Silva rerum III, Aš prieš tave (dėl daugybės čia perskaitytų rekomendacijų) ir Sukės 12 dalį - super smagi serija
Smagu buvo nors akies krašteliu pažiūrėti į Užkalnį, Čekuolį, J. Melniką, V.Radzevičių

Ne, nepirkau, buvau pasiskolinusi.
Keista, kad biblėj nėra. Man atrodė, kad kiekviena Lietuvos biblioteka nors po vieną Silvos egzempliorių yra įsigijusi.

Kodėl negirti, jeigu patiko.
Bent jau man tai tikrai norisi labai patikusia knyga ir kitus sudominti.

Atsisėdau parašyti apie dvi perskaitytas knygas, bet mintys visai nesidėlioja, tai atidėsiu kitam kartui. Po jų pradėjau Billo Brysono "Namie", galvojau, paskaitysiu kasdien po skyrelį, nes ten daug visokios informacijos, nespėsiu visko "suvirškinti", bet buvo taip įdomu, kad, žiūriu, jau ir beveik šimtą puslapių pasiekiau. Kiek daug visko sužinojau, o dar didžioji dalis neperskaityta.

Sabaliauskaitė žada balandį pristatymą po Lietuvą.

Pritariu katilinai, tikrai dauguma bibliotekų turi silvas, Sabaliauskaitė pati dovanojo, o ir perka.
Papildyta:
Man draugė mugėj nupirko trečią silvą ir Jurkevičių Sava Roma.