Knygos knygos knygos...

Geras Knygą "Moteris narve" gavau dovanų per Kalėdas, o "Fazanų žudikai" šiemet padovanojo leidykla, bet jeigu ne tavo atsiliepimai, nebūčiau susiejusi, kad čia to paties autoriaus knygos ir dar serija, ačiū O po tokių aprašymų, knygos keliauja į lagaminą, skraidinsiu į NO, kad galėčiau, kuo greičiau perskaityti.

Labai smagu, kad ir tau patiko "Aš prieš tave" O aš į sąrašą traukiu "Širdies nerimas" po tavo pagyrų.

Man si taip pat labai patiko, net susigraudinau skaitydama. Nors tikejausi kiek kitokios pabaigos...

Man patiko šie detektyvai, bet ar patiks tau nežinau Labai lauksiu tavo atsiliepimų
Lagamine tikiu, kad vietos užims tikrai nemažai, nes storumas jų tai ohoho

"Širdies nerimas" man labai patiko (žadu skaityti dar kartą), kaip ir kiti S. Zweig'o kūriniai. Apskritai man labai labai patinka S. Zweig'o rašymo stilius, temos, kurios nagrinėjamos jo kūriniuose. Esu perskaičiusi nemažai jo romanų/novelių, visi labai patiko. Dar rekomenduočiau, jei neskaičiusi "Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo".

Mačiau, kad bibliotekoje yra S. Zweig'o knyga "Apie Zigmundą Froidą: portretas". Labai įdomu būtų perskaityti dar vieną knygą apie Froido asmenybę, gyvenimą, o ypač, kad jį aprašė vienas iš mylimiausių mano rašytojų. Įdomu bus palyginti su labai patikusia knyga Goce Smilevski - "Zigmundo Froido sesuo", kurioje daugiau buvo rašoma apie Froido seseris, jų gyvenimą.

Kaip minėjau, skaitau Julian Barnes - "Pabaigos jausmas" ir nežinau...Na neįtraukia manęs ši knyga. Nors esu mėgėja pafilosofuoti apie egzistencializmą, bet skaityti kito filosofavimus "kas būtų, jeigu būtų..." nelabai įdomu. Pati pradžia maždaug iki 53 psl. skaitėsi gan lengvai, buvo įdomu. Toliau man per daug filosofavimo, vieno asmens samprotavimų, kurie mano akimis nėra išbaigti (tikriausiai jie ir negali tokie būti ). Atrodo lyg skaityčiau filosofinį veikalą, kur užduodami retoriniai klausimai apie gyvenimą, kur istorija lyg ir vystosi toliau, bet vis grįžtama atgalios. Gan sujauktas, nevientisas man pasirodė siužetas...Bent kol kas, nes knygą dar skaitau.

Stefano Zweigo autobiografija "Vakarykštis pasaulis. Europiečio prisiminimai", labai rimta knyga subrendusiam žmogui. Skaičiau labai ilgai, su pertraukom, ir nespėjau pabaigti pasibaigus "galiojimo laikui", teko grąžinti į biblioteką. Pabaigsiu kada nors vėliau, noriu pailsėti ir susikaupti. Daug nuoskaudos, daug nusivylimo, bet daug ir labai gražių prisiminimų. Autorius knygą parašė tremtyje, teko jam šalį palikti dėl savo tautybės karo metu. Labai daug iškilių asmenybių mini , daug svarbių istorinių įvykių. Ypač man patiko Rainerio Marios Rilke portretas, nepaprastai estetiškas subtilus asmenybės nušvietimas, skaičiau ir mėgavausi iškylančiu vaizdu. "Širdies nerimo" vis negaunu, norisi po Jūsų pristatymo perskaityti.
Kita šio autoriaus knyga "Marija Antuanetė", biografinė knyga. . Tapo aiški to laikmečio istorija, nebesusipainiosiu su Liudvikais XIV ar XVI . Puiki knyga, bet išversta prastokai, ka kurių sakinių struktūra erzina. Suprantu, kad rašytojas virtuozas, žodžio meistras, bet , na ne kiekvienas gali kokybiškai išversti...

Alberas Kamiu "Maras" - klasika, tikriausiai visos skaitėte. Kamiu mano vienas iš mėgstamiausių rašytojų, nenuvylė ir ši knyga. Knyga metaforiška, daug baisybių, bet viskas pateikta dailiai, nėra garsiai skambančių akordų, pasakojimas tykiai sruvena, bet skaitant aišku, kad tai ne šokinėjantis upeliukas, o didelė galinga upė sruvena, su savo neįžvelgiamomis gelmėmis. Daug vietos pamąstymui, daug perliukų. Labai geras vertimas pasitaikė.

šita, kai skaičiau prieš keletą metų, patiko

O aš esu pradėjusi Saramago ,,Kai mirtis nusišalina". Autoriaus stilius labai jaučiasi, visai įdomu, tik žiūriu, kad, nors laiko knygoms kaip ir atsirado, bet netraukia, nors visą mėnesį svajojau, kaip laisvą savaitę nuo knygų nesitrauksiu. Aišku, kai vėl užsiversiu darbais, vėl svajosiu apie galimybę visą dieną su knyga praleist

Dar būdama bibliotekoj nusičiupau porą knygų, tai vieną iš jų pradėjau - Laini Taylor ,,Kaulų ir dūmų duktė". Čia sudomins nebent tas, kurios fantastines skaito. Perskaičiau maždaug pusę, tai kol kas visai neblogai, niekas dar ,,nesiseilėja" ir visai įdomus siužetas.. Tik pradėjusi skaityti pažiūrėjau, kad, kaip nekeista, tai pirma dalis iš knygų serijos, bet bent tiek, kad iš viso tik trys dalys žadamos.

O kita paimta iš bibliotekos - A. Huxley ,,Puikus naujas pasaulis", bet ši jau nežinia kada bus pradėta.

Na ir kokia nuomonė baigus visą knygą?


Vertos visos šešios dalys (tiek yra lietuviškai), jei mėgsti tokio pobūdžio knygas.

"Vakarykštis pasaulis" man labai patiko, labiausiai iš visų skaitytų Zweigo knygų. Bet kol neperskaičiau Claire Goll "Vaikantis vėją", nesusimąstydavau, kaip pagarbiai Zweigas rašo apie kiekvieną sutiktą menininką. Goll, atvirkščiai, nukelia juos visus nuo pjedestalo, atskleisdama visokias silpnybes ir ydas, kad ir tą patį Rilke aprašydama. Bet jų abiejų knygos įdomios, nors ir skirtingos savo požiūriu.

Elizabeth Haynes "Į tamsiausią kampą". Norėjau visai apie ją nerašyti, galvojau, ką čia erzinsiu visas savo eretiška nuomone, bet visgi trumpai pasisakysiu. Negaliu teigti, kad man visai nepatiko, bet tikrai esu baisiai nustebusi, kad ši knyga beveik visų paminėta prie pačių geriausių metų knygų. Man ji toli gražu tokia nebuvo. Pasiekus vidurį netgi išvis buvo dingęs noras tęsti, tačiau prisiverčiau ir po kurio laiko jau neblogai skaitėsi. Labiausiai patiko, kad labai aiškiai ir pagrįstai atskleistas pagrindinės veikėjos potrauminis elgesys ir OKS, įlysta į jos galvą ir leista jos akimis pamatyti ir pajausti visą situaciją- nė vienoj knygos dar neteko su tuo susidurti, nors tų nesibaigiančių jos tikrinimų aprašymas po kurio laiko ėmė atsibosti. Bet visa kita... Nežinau net, kaip tiksliai tą jausmą įvardinti, bet man kažkokia nelabai tikra visa ta istorija pasirodė. Ne todėl, kad taip nebūna, bet kad viskas taip nuobodžiai standartiška ir nelabai įdomu- tiek pati mergina, tiek abu vyrai, tiek labai nuspėjama pabaiga ir daug kitų smulkesnių dalykų. Man kažko smarkiai trūko. Aišku, vertimas tikrai pobaisis, bet nemanau, kad jis šiuo atveju kaltas, kad knyga pasirodė tokia visai vidutiniška.

Ačiū už pasidalinimą. Sudomino, tad susiradau angliškai ir pradėjau skaityti. Įtraukė, bet dar ryte neryju.



Bent jau man tai superinė ši knyga. Rekomenduoju.

Man irgi labai patinka klasika, mokykloje skaičiau ištrauką šios knygos, patiko, nutariau vėliau, gal prieš porą metų, kai buvau pirmakursė, ir visą knygą perskaityti. Bet... Neįveikiau... Labai savimi nusivyliau, sudėtinga buvo skaityti, per daug detalių, kažko strigo skaitymas. Supratau, kad gal per mažai brandus žmogus esu tam tikroms laiko patikrintoms klasikinėms knygoms.

Man bibliotekininke rekomendavo sia autore. Pradejau skaityti "Akmeninius klevus", patiko, isigijau nuosava. Tikrai ne leksta, skaitosi nelengvai.

Perskaičiau Dorothy Koomson "Ledų Mergaitės" .Nelabai žinau,kokiam žanrui priskirti.Kas tą padarė supratau labai greitai.Tik į pabaigą vienu tarpu buvau suabejojus.Nei gera,nei bloga-skaitymui tinkama knyga.Net pamąstyti radau apie ką...

Giriuosi PZ kelione į biblioteką :
Isabel Allende "Majos dienoraštis"
Tammara Webber "Lengvai"
Ralf Rothmann "Ugnis nedega"
J.A.Redmerski "Beveik Niekada"
Jens Christian Grondahl "Keturios kovo dienos"
Jo Nesbo "Sniego senis"

Pavydu Sniego senio