QUOTE(Monteverte @ 2014 09 16, 11:09)
Tai būsite rami dvasiškai, nors ir tarkime liksite po širdies operacijos neįgali, suluošinta ir nebeišgydyta (nes pinigų nebeturite, atidavėte paskutinius chirurgui, kuris sakė, kad pagydys) ir teks mirt ar geriausiu atveju eiti po tiltu?
Na čia tik pavyzdį pateikiu, supraskite, bet tų situacijų gali būti įvairiausiu, kai auka lieka be pinigų ir tarkime nebegali jų užsidirbti ir jei dėl jų nekovoti, o tik sau ir jam atleisti?
Tokios situacijos man sunkiai isivaizduojamos
Nes...
mano sveikata- mano pacios rupestis, ne daktaru. nelaukiu kol prireiks ju pagalbos, ir manau kad imanoma su savo sirdim susitarti be chirurgo. ir visu vilciu i kita nesudeciau, nes tai kvaila.
bet, tarkim, avarija ar pan...
pinigu neduociau, nes kysiu neduodu, tik padeka.
jei chirurgas padarytu klaida ir likciau neigali, sunkiai isivaizduoju, kaip galeciau eiti po tiltu, nes turiu nemazai artimu giminiu su nuosavais bustais. bet, tarkim, kitoje salyje...
manau, tuo tikiu, kad kol esame gyvi, viska galime pakeisti. isgydyti net sulosinta sirdi, kuna. nes is tikruju gydo ne aparatura ir ne gydytojas, o meile. meile to zmogaus, kuris gydo arba paties zmogaus.
o jei likciau be meiles, prarasciau savyje meile, arba nebetikeciau ja, tuomet tikrai butu liudna. tada prarasciau viska, daugiau nei bet koki turta. bet ir tuomet nesikreipciau i teisma ir nekovociau

netureciau tam ikvepimo, nes nebeliko prasmes (meiles), nes jos teisme tikrai neatrasi... matyt nesu kovotoja is prigimties

ir toks kelias ne man.