Mamytės, atvažiavusios gyventi į Kauną, Kauno raj.

#25
QUOTE(Gija* @ 2014 07 29, 22:07)
Man patiko labai kaunas pradzioje, cia studentavau. Kadangi dabar esu skyrybose su vyru, tai gailiuosi kad palikau siaulius ir isvaziavau i kauna gyventi...ne veltui yra posakis- NAMAI TEN, KUR ŠIRDIS, deja, kaunas nebera mano namai, pasidare svetimas, tuscias, liudnas....noriu pabegti is jo, tikiuosi atsiras toks sansas  4u.gif

manot, kad pakeitus vietą kažkas pasikeis... Galbūt. O gal tai tik iliuzija. Visuomet, tai kas praėjo, atrodo daug gražiau nei buvo iš tikro. Ypatingai tie dalykai, kurie siejasi su vaikyste ar paauglyste.
Užjaučiu dėl skyrybų. Deja, jos lengviausia išeitis. Sunkiausia yra išmokti gyventi kartu ir būti laimingiems kartu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kirkė: 31 liepos 2014 - 08:52
#26
QUOTE(Kirkė @ 2014 07 31, 08:50)
Užjaučiu dėl skyrybų. Deja, jos lengviausia išeitis. Sunkiausia yra išmokti gyventi kartu ir būti laimingiems kartu.



sutinku, bet turi norėti abu to, o ne vienas, vieno pastangų čia neužtenka...
Atsakyti
#27
QUOTE(Gija* @ 2014 07 31, 15:10)
sutinku, bet turi norėti abu to, o ne vienas, vieno pastangų čia neužtenka...

o nebandėt pagyventi atskirai arba tiesiog pabūti atskirai. Pastebėjau, kad moterys labai dažnai nenori vyrams duoti asmeninės erdvės. T.y. pradeda riboti laiką, kurį vyras gali praleisti atskirai nuo šeimos, žmonos ir nebūti trukdomas net telefono skambučiais. Lygiai tas pats galioja ir moterims.
Atsakyti
#28
QUOTE(Kirkė @ 2014 08 01, 07:13)
o nebandėt pagyventi atskirai arba tiesiog pabūti atskirai. Pastebėjau, kad moterys labai dažnai nenori vyrams duoti asmeninės erdvės. T.y. pradeda riboti laiką, kurį vyras gali praleisti atskirai nuo šeimos, žmonos ir nebūti trukdomas net telefono skambučiais. Lygiai tas pats galioja ir moterims.



gyvename atskirai puse metu, as pati isejau su vaikais, jam palikdama nama...deja, isvadu nepasidare....namas baisu i ka pavirto, nesirupina, nesitvarko, zole nepjauta, vaiku nenori matyti, taip baudzia vaikus, pats pasake man, tau nereikia manes, tuomet man- nereikia vaiku.... kai susitinkame, nuolatiniu kaltinimu lavina, kad isejau, esu tokia ar anokia...ai, izvelgiu, kad zmogus ligonis yra, del vaiku ir isejau, pati gal dar buciau kentejusi, bet vaikai nenorejau kad toki pavyzdi tevo matytu...galeciau plestis iki begalybes, bet tiek to 4u.gif
sutinku, kad vieno kalto nera, bet kai isejau, aplinkui dauguma sake, nu tu ir kantri su juo buvai...... viskam yra ribos, isgerus tam tikra kieki meslo, daugiau tiesiog nebetelpa...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gija*: 03 rugpjūčio 2014 - 12:55
#29
Nors užmigus tema, bet labai noriu pasisakyti.
Esu dar jauna, vaikų neturiu, Kaune gyvenu antrus metus. Atvykau iš Vilniaus. Ne paslaptis, kad Vilniuje smerkia ir Kauną ir kauniečius, nesvarbu, kad žmonės galbūt net nebuvę tam Kaune. Turėjau ir aš didžiulį nusistatymą prieš šį miestą, o ypač žmones. Taip jau atsitiko, kad atvykau čia gyventi. Iš pradžių buvo beprotiškai sunku. Juk aš kažkokiam Kaune (kaip tuomet galvojau "kaime"), o nuostabusis Vilnius liko už 100 km. Grįždavau kiekvieną savaitgalį. Bet galiausiai ėmiau imti iš Kauno ir žmonių viską, ką man davė. Šiai dienai beprotiškai myliu tiek šį miestą, tiek žmones. Nesu netolerantiška, bet tie lenkai ir rusai ant kiekvieno kampo Vilniuje tikrai erzindavo. Anksčiau nepastebėdavau kiek jų daug, o dabar grįžtu į Vilnių ir galiu pamiršti lietuvių kalbą. Autobuse rusai, parduotuvėje rusai, visur rusai. Labai pradėjau juos girdėti. Lygiai taip pat žmonės Kaune man neapsakomai mieli, šilti ir draugiški. Daug kas ironizuoja: "o tai tipo Kaune žmonės šokinėja iš laimės?" Ne, ne tame esmė. Negaliu pasakyti kuo kauniečiai skiriasi nuo vilniečių, galiu pasakyti tik tiek, kad Kaune būti tarp žmonių man laaaabai gera, priešingai nei Vilniuj. Taip pat ir susiradau daugiau nuostabių kauniečių draugų, nei Vilniuj turėjau visus pragyventus metus kartu sudėjus. Vilniaus trūksta tik kaip miesto, man jis gražiausias. Bet žmonės Kaune labiau glosto mano širdelę ir nėra čia ant kiekvieno kampo marozų, kaip visi teigia. Taigi, nors aš žiauriai ne į temą čia dabar, bet nei į Vilnių, nei į kitą miestą nebenorėčiau išvykti visam laikui, noriu likti šiame mieste. smile.gif
Atsakyti
#30
Išskrisiu, labai smagu kad radai savo vietą, kai pagalvoji, nesvarbu koks miestas ar kaimas, svarbu kad tai tavo vieta 4u.gif
Atsakyti
#31
QUOTE(Išskrisiu. @ 2015 04 13, 00:03)
Nors užmigus tema, bet labai noriu pasisakyti.
Esu dar jauna, vaikų neturiu, Kaune gyvenu antrus metus. Atvykau iš Vilniaus. Ne paslaptis, kad Vilniuje smerkia ir Kauną ir kauniečius, nesvarbu, kad žmonės galbūt net nebuvę tam Kaune. Turėjau ir aš didžiulį nusistatymą prieš šį miestą, o ypač žmones. Taip jau atsitiko, kad atvykau čia gyventi. Iš pradžių buvo beprotiškai sunku. Juk aš kažkokiam Kaune (kaip tuomet galvojau "kaime"), o nuostabusis Vilnius liko už 100 km. Grįždavau kiekvieną savaitgalį. Bet galiausiai ėmiau imti iš Kauno ir žmonių viską, ką man davė. Šiai dienai beprotiškai myliu tiek šį miestą, tiek žmones. Nesu netolerantiška, bet tie lenkai ir rusai ant kiekvieno kampo Vilniuje tikrai erzindavo. Anksčiau nepastebėdavau kiek jų daug, o dabar grįžtu į Vilnių ir galiu pamiršti lietuvių kalbą. Autobuse rusai, parduotuvėje rusai, visur rusai. Labai pradėjau juos girdėti. Lygiai taip pat žmonės Kaune man neapsakomai mieli, šilti ir draugiški. Daug kas ironizuoja: "o tai tipo Kaune žmonės šokinėja iš laimės?" Ne, ne tame esmė. Negaliu pasakyti kuo kauniečiai skiriasi nuo vilniečių, galiu pasakyti tik tiek, kad Kaune būti tarp žmonių man laaaabai gera, priešingai nei Vilniuj. Taip pat ir susiradau daugiau nuostabių kauniečių draugų, nei Vilniuj turėjau visus pragyventus metus kartu sudėjus. Vilniaus trūksta tik kaip miesto, man jis gražiausias. Bet žmonės Kaune labiau glosto mano širdelę ir nėra čia ant kiekvieno kampo marozų, kaip visi teigia. Taigi, nors aš žiauriai ne į temą čia dabar, bet nei į Vilnių, nei į kitą miestą nebenorėčiau išvykti visam laikui, noriu likti šiame mieste. smile.gif

Nustebino pasisakymas geraja prasme smile.gif
Atsakyti
#32
Sveikos merginos, moterys, mamytės 4u.gif ieškau norinčių Kaune pasidaryti antakių mikropigmentacijos procedūrą. Esu sertifikuota microblading specialistė( antakių permanentas plaukeline technika), dirbu steriliais įrankiais, sertifikuotomis priemonemis kosmetologiniame kabinete pačiame Kauno centre ! Kainos taip pat nesikandžioja, visą lapkričio mėnesį kaina tik 50 Eurų ! Mano darbus galite paziureti Fb: www.facebook.com/MicrobladingKaunasVilma . Jei kuri noretu kreipkites Facebooke arba tel. 862044080 4u.gif
Atsakyti
#33
QUOTE(Išskrisiu. @ 2015 04 13, 01:03)
Nesu netolerantiška, bet tie lenkai ir rusai ant kiekvieno kampo Vilniuje tikrai erzindavo. Anksčiau nepastebėdavau kiek jų daug, o dabar grįžtu į Vilnių ir galiu pamiršti lietuvių kalbą. Autobuse rusai, parduotuvėje rusai, visur rusai. Labai pradėjau juos girdėti. Lygiai taip pat žmonės Kaune man neapsakomai mieli, šilti ir draugiški.


Visiškai pritariu. Mano visa giminė Vilniuje gyvena, tai jie ten taip įdomiai tarpusavyje bendrauja, labai susvetimėję, net per šventes susimatyti jiems nėra poreikio. Atostogų metu daug keliauja, o artimiesiems visiškai neranda jokio laisvo savaitgalio. Viena pusseserė atvažiuoja pas mane kartą per metus, tai tą susitikimą planuojam vos ne metus laiko mirksiukas.gif
O aš pati į Kauno rajoną, Kulautuvos miestelį atsikrausčiau iš Marijampolės.
Galiu pasakyti tą patį - čia susiradau tiek draugų, bičiulių, pažįstamų, kiek neturėjau Marijampolėje gyvendama nuo pat gimimo. Kulautuvoje (taip pat ir Kaune) žmonės yra be galo šilti, mėgsta burtis į bendruomenes, padeda vieni kitiems, džiaugiasi, draugauja, tikrai faina Kaune liaudis thumbup.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo giedruole: 10 sausio 2016 - 19:15
#34
Sveikutės 4u.gif

Labai laukiame prisijungiant Karmėlavos mamytes:
https://m.facebook.c...amp;ref=m_notif

Atsakyti