QUOTE(Brūkšniukas @ 2014 01 22, 12:22)
Kankinuosi su K. Sabaliauskaitės "Danielium Dalba" - sunku visgi. Nepalieka mintis, kad gerb. Sabaliauskaitė iš esmės šlykštisi gyvenimu, žmonėmis - visuo kuo. Skaitau ir nepalieka mintis "ach, kokie jūs visi apgailėtini ir šlykštūs man"

Ji vienoje novelėje panaudoja terminą "žodiniai vėmalai" - o man ir pas ją šis sutrikusio virškinimo požymiai jaučiasi
Tu matai...

Net nepagalvočiau, kad taip galima suprasti
Dalbą. Man ji atvirkščiai, pozityvi, šilta ir , kaip minėjo Gintarelia, su labai vykusiu jumoro jausmu.
Kokie vis tik skirtingi ir įdomūs žmonės

. Aš susidūrusi su labai prieštaringais vertinimais ( toli gražu ne tik apie knygas kalbant, netgi apie daug paprastesnius, primityvesnius ir tarsi savaime suprantamus dalykus) dažnai pagalvoju kaip gi apskritai mes visi sugebam šiaip taip komunikuoti ir dar rezultatų pasiekti
QUOTE(adija5 @ 2014 01 22, 21:22)
O ji nėra labai
saldi,nes kažkodėl toks įspūdis susidarė paieškojus googlėj ?Man šiek tiek saldumo patinka kartais,bet kai jau tarp dantų cukrus grikši...
Man buvo saldokoka

ir smarkiai perkrauta visokių, tokiems romanams būdingų, a la paslapčių ir netikėtumų. Mėgstu paslaptis ir netikėtumus, bet čia akivaizdžiai persistengta.
QUOTE(saintlina @ 2014 01 22, 22:36)
pažiūrėjau - turi biblioteka. Pasitaikius progai paimsiu

Ačiū už nuorodą.
Įdomu bus Tavo ir Luizianos vertinimą sužinot.
A-ū,
Luiziana, nenutylėk kai pabaigsi skaityti

, smalsu ar čia tik man ji tokia nevykusi pasirodė.