Knygų skaitytojų klubas, 87 laida

Kodėl taip sakai? Mileris gi visas moteris iš eilės mylėjo. Tai kaip čia be meilės?..
Papildyta:
Kai perskaitys "Meilės nusikaltimus", dar pomidorais apmėtys.

Kai randi parašyta "visi mėgsta", automatiškai vyksta atmetimo reakcija. Nėra dalykų, apie kuriuos galima pasakyti "visi". Toks apibūdinimas iš karto pakvimpa lėkštumu ir prastu skoniu.
Man labiau patiktų įvertinimas "mėgsta tik snobai". Įtariu, suveiktų kaip katinui valerijonai.

Aš šitos dar neskaičiusi

O Vėjo nublokšti man labai patiko ir prie meilės romanų tikrai nepriskirčiau .Skarletės posakį ,,Aš apie tai pamąstysiu rytoj" ir pati gyvenime pritaikiau.Labai padeda kokiems nemalonumams užgriuvus Tik jau tęsiniai Neprisiverčiau perskaityt...

Tiesa,dėl tęsinio.Ar yra nors koks šansas,kad bus išleista H.Mantel Vilko dvaras tęsinys?Knyga man patiko,nors istorija ir pagrindinių herojų likimai žinomi,bet skaičiau su malonumu.Aišku,galima ir be tęsinio skaityt,bet jei jau jis parašytas,tai norėtųsi pratęst tą malonumą...

S.Becket Įrašyta kauluose.Visai neblogas detektyvas man asmeniškai.Ir dabar jau prireikė pirmos ir trečios dalies...Vėl pasaka be galo.

C.McCullough Giesmė apie Troją ačiū dievui be jokių tęsinių Istorija nuo mažų dienų žinoma,filmų prikurta,rašyta perrašyta,bet šitas variantas man patiko O gražiosios Helenės arba Elenos paveikslas visiškai skiriasi nuo visų rašytojų ir režisierių išmonės...Kažin kodėl rašytoja pavaizdavo ją būtent tokią

Seniai išleista ji. Bet bibliotekos, manau, turėtų turėti. Ir filmas pagal ją su N. Kidman ir J Law pastatytas. Beje, labai vykęs.

Man irgi norėtųsi Vilko dvaro tęsinio. Bet kai tokia kaina pirmosios knygos, kaži, ar labai pirko tą tiražą Tai va ir klausimas, kiek noro leidykla turi tęsinį leist..

Na va, smagu, kad ta patiko Man irgi ji prie dūšios prilipo, nors, atrodo, istorija iki skausmo išeskaluota, ką ten iš jos beišspausi. Bet visgi išspaudė Sekasi Coleen istorinius romanus rašyt

Mylėjo..., tik be meilės . Čia turbūt tas atvejis.

Ir as pries pora dienu pabagiau "Lazario moteris". Esu be galo dekinga rekomendavusioms Man labai labai patiko. Ir siuzetas, ir moteru paveikslai (net ir Galinos buvo gaila), ir sodri turtinga kalba. Rusiskuose saituose skaiciau atsiliepimu, kad girdi autore daugzodziauja, bet man taip nepasirode. Patiko ironiskas humoro jausmas, idomu buvo narplioti vis praslystancias kulturines uzuominas (ne visas atspejau). Tik baleto turbut nebegalesiu ziureti taip, kaip iki siol

Pabaiga mane irgi siek tiek nuvyle, bet ne del tavo minetu priezasciu, tas momentas man kaip tik visai laiku ir vietoj buvo. Tiesiog as pati nezinojau, kokios pabaigos noriu, ir speju, kad nei vienas variantas nebutu patenkines

Ta pacia proga - interviu su knygos autore.

Nustebau, kad ji, pasirodo, dirba zurnalo vyrams redaktore...


Nesutikciau, kad meiles linija "Vejo nublokstuose" yra pavirsutiniska. Tai labai tikroviska ir labai kasdieniskai istorija - kai tai, ka turejai, ivertini tik tada, kai prarandi. Del Reto personazo nesiginciju - nors nenoreciau, kad jis butu kitoks Bet pati istorija mane itikino visiskai, juolab paciai teko tokia panasia matyti (tik maziau dramatiskam fone). Va meile tarp Scarlet ir Ashley - cia jau man buvo nuobodu. Ji myli isivaizduota ideala, jis geidzia patrauklios moters ir isivaizduoja apgaudinejantis zmona, kuria is tiesu myli. Mane Ashley erzino, prisipazistu...

Skaiciau ta knyga n kartu zalioj jaunystej, apie musius skaityti buvo nuobodu, bet ta, kaip tu sakai, Pietu pozicija domino labai. ir pasirode labai naivi ir nelabai kuo realiai pagrista. Galiausiai likau netasytu jankiu puseje, kad ir kaip negraziai jie elgesi su tais Pietu aristokratais


Mileris mylejo tik ta viena moteri, kurios nebuvo salia. Ir nera cia ko kikenti

Pasirasau po kiekvienu Gintarelia zodziu. Man apibudinimas "visi skaito" yra kaip minuso zenklas. Juolab, kad nuomone "apie ka" ta ar kita knyga, susidarai labai greitai is kitu komentaru. Ir man visai nesinori dangstytis tokiomis frazemis, kaip "perskaiciau tam, kad zinociau, apie ka kalbama, arba , kad nesijausciau balta varna kokioje nors kompanijoje"... Taigi, galiu sakyti, kad neskaitau ir is principo, ir kartu del to, kad man neidomu. Jei zmogui idomu tobulejimas "meiles mene", tai gal tada geriau "Kamasutra" paskaityti. Bent jau klasika
Nesakau, kad neskaityciau tos knygos. Jei salia nebutu nieko skaitomo, tai sueitu ir "atspalviai". Ir manau, kad visai gtreitai bei itraukianciai perskaityciau. Bet kol galiu rinktis, aciu, truputi gaila laiko makulaturai

Bet juk nebūtinai ką visi skaito ir visi mėgsta - makulatūra. Pvz. K.Sabaliauskaitės "Silva rerum". Kiek visokių komentarų, kiek skaitančių, bet jau makulatūrai aš niekaip nepriskirčiau..turi cinkelio.
Ir nepabandęs tikrai negali žinot, ką praleisi..būna ir netikėtumų. Visi rėkia š***, o ima netikėtai ir patinka

siaip ir as buvau reklamos auka del atspalviu,bet gavus knyga bibliotekoj po pirmo puslapio pameciau. Geriau kitas knygas skaityciau 2 karta

Skaičiau ir aš atspalvius, kolegė sakė, kad ten "ne tik tai", atnešė savo knygas man neprašius, na tai ką.. laiko negaila, greitai jos ten persiskaitė, galiausiai prašokdavau po 20psl., bet nieko gero neradau. Tik vis mąstau, na kodėl ji tokia populiari

o va vėliau tai su labai geromis knygomis praleidau laiką: pradėjau nuo O. Pamuko "Stambulo". Sužavėjo. Pavydžiui miestui, turinčiam tokį autorių, ir autoriui, galinčiam taip rašyti apie miestą. Gal niūru, gal netikroviška, bet čia jau Pamuko reikalas, jo matymas. Gūglinau žemėlapius, nuotraukas ir lėktuvų bilietus perskaičius

Tada ėmiausi knygos apie Vilnių - L. Briedis "Vilnius. Savas ir svetimas". Čia jau istorinė knyga, cituojama daug šaltinių, keliautojų, atvykėlių užrašų. Šiaip įspūdis purvino, pasileidusio ir nuolat nuo Europos atsiliekančio miesto, daugiau dėmesio kreipiama miestiečių, varguomenės gyvenimui, apie didikus bajorus labai nedaug. Kiek žinau, buvo daryta daug tyrimų apie tautinę vilniečių sudėtį, ir dalis gana tendencingų, kaip kam patogiau - tai Briedžio cituojami lietuviams nepalankūs, na, įspūdis, kad Vilnius Lietuvai atiteko tiesiog netyčia ir tik po 2 pasaulinio tapo lietuvišku. Šiaip jei norit pamilt miestą, tai gal geriau imtis kitos knygos -

A. Venclovos "VIlnius. Asmeninė istorija". Knyga maždaug perpus mažesnės apimties, skaitos lengviau, citatų, šaltinių praktiškai nėra, bet apie viską trumpai, glaustai ir su Venclovos požiūriu. Asmeninė rašytojo istorija puikiai derinosi prie miesto, skaičiau ir gėrėjausi. Daugiau dėmesio kultūriniam, moksliniam gyvenimui, Vilniaus klestėjimo laikams. Nuostabi knyga, rekomenduoju.

vajė, kokios mes snobės

Principiniai pildau literatūrines žinias: tikriausiai žinot, kad Ž. Bizė "Karmen" parašė remdamasis Merimė "Karmen", o Dž. Verdi "Traviatą" - remdamasis A. Diuma "Dama su kamelijomis".

Tai va - Merimė stilius ( dar perskaičiau jo "Lokį" - nes apie Lietuvą) man visai ne prie širdies - visose novelėse tas pats keliaujančio dvasininko pasakojimas. Ir įkarščio visai nėra. Ir kaip Bizė tokią operą išlaužė?

Dabar pradėjau "Damą su kamelijomis" (paauglystėje buvau sąmoningai ją apėjus - kam tos damos, kai yra muškietininkai? - be to - tėtukas Diumą man artimesnis už sūnų Diumą).

Ir užsikabinau už Saramago "Kaino" - puiki

o man paauglystėj ji labai gerai susiskaitė. Kaži, ar dabar ją taip įvertinčiau