Įkraunama...
Įkraunama...

Ar iki vestuvių bandėte gyventi kartu?

QUOTE(Apuokas @ 2007 04 01, 19:01)
Nėra mūsų namuose ištikimybės dėl priesaikos, ji yra nes mes jos norime. Kai nenorėsime- jos nebebus.

Kažkodėl manau, kad kiekvienos poros gyvenime pasitaiko momentų, kai regis nuo neištikimybės nebėra kam sulaikyti - kalbu ne apie pabaigą, o apie kelyje pasitaikančius akmenis. Priesaikomis nesišvaistoma į kairę ir į dešinę, priesaikos laikymasis - tai žmogaus išlikimas garbingu net tada, kai norėtųsi patikėti, jog tai beprasmiška. Ar yra bent vienas žmogus, kuris mylėdamas galvoja apie galimą neištikimybę? Vargu. Ar tai reiškia, kad meilė kažkur išgaruoja? Ne, ji tiesiog su laiku pareikalauja daugiau - visą laiką ją lydėjusio tvirto ir besąlyginio įsipareigojimo tesėjimo.
Atsakyti
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 02, 13:52)
Ne, ji tiesiog su laiku pareikalauja daugiau - visą laiką ją lydėjusio tvirto ir besąlyginio įsipareigojimo tesėjimo.

Man nereikalinga ištikimybė dėl priesaikos schmoll.gif Man reikalinga ištikimybė dėl manęs. Dėl to, kad aš esu su juo.
Bet, niekada nesakiau, kad neatleisčiau neištikimybės.
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 02, 13:52)
Kažkodėl manau, kad kiekvienos poros gyvenime pasitaiko momentų, kai regis nuo neištikimybės nebėra kam sulaikyti  - kalbu ne apie pabaigą, o apie kelyje pasitaikančius akmenis.

Ne taip aš suprantu santuoką- ne priesaika turi laikyti du žmones kartu.
Atsakyti
QUOTE(Apuokas @ 2007 04 02, 14:01)
Man nereikalinga ištikimybė dėl priesaikos  schmoll.gif Man reikalinga ištikimybė dėl manęs. Dėl to, kad aš esu su juo.

Brandi meilė yra meilė dėl kito, o ne meilė dėl savęs. O kas, jei vieną gražią dieną pasirodys, kad gal ne taip labai jį ir myli? Ar nuo to pasikeis jo jausmai ir noras, kad liktumėte amžinai kartu?
Atsakyti
Geriau kankintis bet laikytis duoto žodžiaus arba įsipareigojimu, pvz kaip jau kita puse jau seniai apie baznytinius isitikinimus pamiršo.O kiti netgi nesuvogdami kas tai yra tuokesi bažnyčioje.(Tipo mada tokia).O jau po keleriu menesiu kartu vos ne skirybos.Yra tokiu žmoniu kurie vien tik del bažnytines santuokos ir neissiskiria, bet gyvena kartu kaip kate su šuniuku.Pažystu vienus žmones tai jie jau apie 20 metu gyvena kartu nesusituoke netgi, nes jau ir vienas ir kitas buvo paeme šliuba baznyčioje.ir iki šiol.Čia priklauso aš manau nuo santykiu tarp žmoniu , kitas netgi nesusimastys apie tai kad baznytyne santuoka amzina, nesulaiko nei bažnyčia nei vaikai.
Atsakyti
QUOTE(Apuokas @ 2007 04 02, 14:01)
Ne taip aš suprantu santuoką- ne priesaika turi laikyti du žmones kartu.

Bet priesaika vainikuoja tų kitų dalykų visumą. Priesaika neįmanoma, kol kažko jai trūksta. Tada lieka delsimas...
Papildyta:
QUOTE(bondar @ 2007 04 02, 14:08)
O kiti netgi nesuvogdami kas tai yra tuokesi bažnyčioje.(Tipo mada tokia).O jau po keleriu menesiu kartu vos ne skirybos.

Čia jau kita problema.
Atsakyti
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 02, 14:07)
Brandi meilė yra meilė dėl kito, o ne meilė dėl savęs. O kas, jei vieną gražią dieną pasirodys, kad gal ne taip labai jį ir myli? Ar nuo to pasikeis jo jausmai ir noras, kad liktumėte amžinai kartu?

Jo, kaip ir mano noras būti kartu pasikeis vos tik pamatysime, kad kito širdyje yra trečias. Man nereikia šalia vyro, kuris svaigsta apie kitą moterį. Tai kančia ir man, ir jam. Jeigu jis galės pripažinti sau, kad myli mane- mes būsime kartu. Kitas dalykas yra gyvenimas dėl vaikų- kaip tokioje situacijoje keistųsi mano požiūris aš nežinau. Bet priesaika duota ar ne- meilės, atsakomybės vaikui nei pridės, nei atims.
Atsakyti
QUOTE(bondar @ 2007 04 02, 14:08)
Geriau kankintis bet laikytis duoto žodžiaus arba įsipareigojimu

Kartais - taip. Aš tikrai nesijaučiu tokia naivuole, kad tikėčiausi, jog mano gyvenimas visada bus vien rožėmis klotas. Žinau ne vieną porą, svirduliuojančią ant skyrybų ribos - tai labiau, tai mažiau. Na bet kažkas juos sulaiko - tikrai ne parašiukas, o tai, kas gaunama su juo. Nemažai žmonių taip ir išbrenda iš krizių - be kančios deja tai neįmanoma.
Atsakyti
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 02, 14:12)
Bet priesaika vainikuoja tų kitų dalykų visumą. Priesaika neįmanoma, kol kažko jai trūksta. Tada lieka delsimas...

Tavo požiūriu priesaika vainikuoja viską. Todėl antras teiginys ir išvados tau yra tinkamos.
Atsakyti
QUOTE(Apuokas @ 2007 04 02, 14:14)
Jo, kaip ir mano noras būti kartu pasikeis vos tik pamatysime, kad kito širdyje yra trečias. Man nereikia šalia vyro, kuris svaigsta apie kitą moterį. Tai kančia ir man, ir jam.

Na ir kas, kad tai kančia? Ar reikia ją dar labiau pagilinti krečiant kvailystes? Toks jausmas, kad savo vyrą, išgyvenantį vidutinio amžiaus krizę, taip lengvai ir išlydėtum pas kitą. Kažkuo ūmai susižavėti yra žmogiška, kaip žmogiška ir neįvertinti, jog tai tėra trumpalaikis susižavėjimas. Deja gyvenant susimetus tokioje situacijoje durys atviros, nes jei taip ir nepribręsta iki užtikrinto "taip", kur kas lengviau pasakyti ir "ne".
Papildyta:
QUOTE(Apuokas @ 2007 04 02, 14:18)
Tavo požiūriu priesaika vainikuoja viską. Todėl antras teiginys ir išvados tau yra tinkamos.

Ką vadini antru teiginiu?
Atsakyti
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 02, 14:17)
Kartais - taip. Aš tikrai nesijaučiu tokia naivuole, kad tikėčiausi, jog mano gyvenimas visada bus vien rožėmis klotas. Žinau ne vieną porą, svirduliuojančią ant skyrybų ribos - tai labiau, tai mažiau. Na bet kažkas juos sulaiko - tikrai ne parašiukas, o tai, kas gaunama su juo. Nemažai žmonių taip ir išbrenda iš krizių - be kančios deja tai neįmanoma.


"Na bet kažkas juos sulaiko - tikrai ne parašiukas, o tai, kas gaunama su juo."
Tai ką gi tada keičia tas parašiukas, jeigu du žmones ir taip sulaiko tavo žodžiais tariant kažkas. g.gif
O su parašu aš manau, kad tikrai niekas nesikeičia, nei jausmai, nei pagarba vienas kitam, nei tuo labiau atsakomybė. g.gif
Jeigu visa tai yra, tai jau jokio skirtumo ar tu susituokęs ar ne.
Atsakyti
Labai idomu kiek jus jau metu pragyvenote santokoje.(Apuokas ir Smalsutė)
Labai idomi jusu diskusija
Atsakyti
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 04 02, 14:25)
  Toks jausmas, kad savo vyrą, išgyvenantį vidutinio amžiaus krizę, taip lengvai ir išlydėtum pas kitą.
  Deja gyvenant susimetus tokioje situacijoje durys atviros, nes jei taip ir nepribręsta iki užtikrinto "taip", kur kas lengviau pasakyti ir "ne".

Juk minėjau, kad atleisčiau neištikimybę. Jeigu jis žinotų, kad nori likti kartu su manim. Pakvaliojimai manęs nebaido.
Durys atviros visais gyvenimo atvejais. O užtikrintą TAIP aš galėsiu mirdama pasakyti. Jeigu jau iš esmės kalbant.
Papildyta:
QUOTE(bondar @ 2007 04 02, 14:29)
Labai idomu kiek jus jau metu pragyvenote santokoje.(Apuokas ir Smalsutė)
Labai idomi jusu diskusija

Susimetus gyvenu 8m mirksiukas.gif Draugystė tęsiasi 10m.
Atsakyti