Mes kartu formaliai negyvenam, bet faktiskai galima sakyti, jog gyvenam. be to kartu dirbame , tad vienaip ar kitaip istisai, beveik be petrauku bunam kartu, del to vienas kita taip pazystam kaip tik imanoma. Ypac ne tik kattu leidziant laisvalaiki, tvarkant buiti, bet ir dirbant isryskeja absoliuciai viskas, ir jeigu visais siais klausimais zinai, kad gali zmogum pasitiketi, ko daugiau reikia. o tuokiames todel, jog jau nebegalim, kaip norim kartu gyventi, o ,,susimetus" as nenoriu, be to, per visus 7 metus nebuvo nei dienos, kad reiketu vienas nuo kito pailseti
nea, negyvenam ... apsigyvensim tik po vestuviu na tik savaite iki ju, manau, busim jau susirade koki buta nuomotis, daiktus daugmaz susiveze, kad butu iskart po vestuviu kur grizti..
na tik savaite iki ju, manau, busim jau susirade koki buta nuomotis, daiktus daugmaz susiveze, kad butu iskart po vestuviu kur grizti..
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 03 15, 18:40)
Ir kuo tarkime jūsų atveju tas pagyvenimas kartu buvo toks reikalingas, jei vistiek neišsiskyrėte? Čia tas aštuoneris metus trukęs dvejojimas taip žavi? 
Tai nėra dvejojimas, tiesiog kiekvienas žmogus turi savo santuokos suvokimą. Aš nesu iš tų moterų, kurios žūt būt trokšta ištekėti. Ir koks skirtumas - kai pragyveni tiek metų - jo tiesiog nebelieka.
Aš tikrai nesu prieš tas, kurios skaito, kad iki santuokos gyventi kartu yra nepadoru.
Tiesiog tai tik mano tvirta nuomonė, kad visdėlto bendra buitis daug ką gali pasakyti apie žmogų. Taip mes neišsiskyrėm, bet kiek yra porų, netgi mano draugų tarpe, kurios pagyvenę kartu išsiskiria ?
QUOTE(Auksinė @ 2007 03 23, 15:38)
Tiesiog tai tik mano tvirta nuomonė, kad visdėlto bendra buitis daug ką gali pasakyti apie žmogų.
O ką buitis pasakė apie Tavo mylimąjį? (Jei žinoma gali čia viešai atsakyti). Ką apskritai buitis pasako apie žmogų? Kad nemėgsta tvarkytis? Kad palieka neplautus indus? Tam pakanka netikėtai užsukti į svečius. Kitus būdo bruožus nesunkiai galima ir šiaip išsiaiškinti, jei neinama prie altoriaus po trijų dienų pažinties.
Papildyta:
QUOTE(Auksinė @ 2007 03 23, 15:38)
Taip mes neišsiskyrėm, bet kiek yra porų, netgi mano draugų tarpe, kurios pagyvenę kartu išsiskiria ?
Ne į jas matyt ir reikėtų lygiuotis, kitos poros - kitos ir problemos, kitos aplinkybės, kitokia galų gale ir meilė.
Mes gyvenome pries vestuves 4 menesiu kartu ...
Ir tai tik pastiprino supratima kad neklystam...
Ir tai tik pastiprino supratima kad neklystam...
QUOTE(Auksinė @ 2007 03 23, 14:38)
Tai nėra dvejojimas, tiesiog kiekvienas žmogus turi savo santuokos suvokimą.
Ir aš taip galvoju. Kai mes buvome studentai, netikėtai vyras buvo paprašytas išsikraustyti iš nuomojamo buto ir taip atsidūrė mano tėvų namuose iki susiras kur gyventi. Aišku nerado
Kai nutarėm, kad galim pragyventi patys- išsinuomavom butą abu kartu. Tai nebuvo sprendimas- susimesti... 
Apie tai negalvojau net. Kaip ir apie santuoką. Mūsų tikslas buvo būti kartu. Dabar jis- vis dar tas pats Nebuvo jokių pašalinių minčių, negrįžimų namo, durų trankymų, ,,lengvo išsiskyrimo,, būdingo susimeteliams 
Visada buvome šeima Dabar planuojame kuklias vestuves.Kodėl? Nežinau 
Žinojom, kad kažkada tai padarysim- turbūt jau atėjo laikas. Bet iš esmės tikrai nežinau ,,kodėl,, Įsipareigojimų nepadaugės, man saugumo- per akis iki šiol, vyro lova nebemasina Kūdikio norėčiau susilaukti šeimoje, bet jo neplanuojame dar. Tai kam ta santuoka? Kad Dievas palaimintų mūsų būvimą kartu? Na taip- šito man reikia, bet manau, kad ir iki šiol jis mums padėjo Prirašiau
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 03 23, 19:13)
O ką buitis pasakė apie Tavo mylimąjį? (Jei žinoma gali čia viešai atsakyti). Ką apskritai buitis pasako apie žmogų? Kad nemėgsta tvarkytis? Kad palieka neplautus indus? Tam pakanka netikėtai užsukti į svečius. Kitus būdo bruožus nesunkiai galima ir šiaip išsiaiškinti, jei neinama prie altoriaus po trijų dienų pažinties.
Papildyta:
Ne į jas matyt ir reikėtų lygiuotis, kitos poros - kitos ir problemos, kitos aplinkybės, kitokia galų gale ir meilė.
Papildyta:
Ne į jas matyt ir reikėtų lygiuotis, kitos poros - kitos ir problemos, kitos aplinkybės, kitokia galų gale ir meilė.
Tu visiškai teisi, būtent mes ir nesilygiuojam į kitus žmones, kitas poras. Todėl ir gyvename taip kaip mums patinka, o ne taip kaip daug kas mano "yra priimta visuomenėje".
Be to nemanau, kad netikėtas užsukimas į svečius gali daug ką pasakyti apie žmogų. Nebent tas užsukimas bus labai dažnas
Argi pati, kiekvieną dieną išeidama į darbą palieki namuose idealią tvarką ?
O jeigu palikai neplautus indus argi tai reiškia, kad nemėgsti tvarkytis ?
Aš manu, kad jokiu būdu ne
QUOTE(Auksinė @ 2007 03 26, 14:11)
Be to nemanau, kad netikėtas užsukimas į svečius gali daug ką pasakyti apie žmogų. Nebent tas užsukimas bus labai dažnas
Argi pati, kiekvieną dieną išeidama į darbą palieki namuose idealią tvarką ?
O jeigu palikai neplautus indus argi tai reiškia, kad nemėgsti tvarkytis ?
Aš manu, kad jokiu būdu ne
Argi pati, kiekvieną dieną išeidama į darbą palieki namuose idealią tvarką ?
O jeigu palikai neplautus indus argi tai reiškia, kad nemėgsti tvarkytis ?
Aš manu, kad jokiu būdu ne
Na įdomiai čia - tai arba gyveni kartu, arba į svečius užeini jau taip retai, kad apie tvarkymosi įpročius nieku gyvu teisingo vaizdo nesusidarysi...
Na nesakyk, juk draugaudamas kiekvieną dieną pas savo išrinktąjį į svečius nevaikštai
O kas jeigu jisai gyvena su tėvais ?
O kas jeigu jisai gyvena su tėvais ?
QUOTE(Auksinė @ 2007 03 27, 10:48)
Na nesakyk, juk draugaudamas kiekvieną dieną pas savo išrinktąjį į svečius nevaikštai
O kas jeigu jisai gyvena su tėvais ?
O kas jeigu jisai gyvena su tėvais ?
Nematau čia nieko juokingo. Kol draugavom, ir aš pas savo būsimą vyrą, ir jis pas mane tikrai neretai užeidavom. (Aš beje gyvenau su tėvais.) Man tas ir keisčiausia, kai vieną dieną žmonės vienas apie kitą galima sakyti nežino nieko (apart žinoma tos užsiplieskusiuos neišpasakytos meilos), o kitą jau kartu gyvena ir žaidžia šeimą - tada aišku tokio gyvenimo kitaip nepavadinsi, kaip "maksimalių išbandymų metu".
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 03 27, 11:48)
Nematau čia nieko juokingo. Kol draugavom, ir aš pas savo būsimą vyrą, ir jis pas mane tikrai neretai užeidavom. (Aš beje gyvenau su tėvais.) Man tas ir keisčiausia, kai vieną dieną žmonės vienas apie kitą galima sakyti nežino nieko (apart žinoma tos užsiplieskusiuos neišpasakytos meilos), o kitą jau kartu gyvena ir žaidžia šeimą - tada aišku tokio gyvenimo kitaip nepavadinsi, kaip "maksimalių išbandymų metu".
O kas sako, kad tai yra žaidimas?
Mes labai rimtai žiūrim į savo santykius ir gyvenimą kartu. Ir man asmeniškai vestuvės tikrai nieko nekeičia. Jos nėra mano gyvenimo tikslas. O jeigu tu manai kitaip tai dar nereiškia, kad ir kiti turi taip pat galvoti.
O beje tu labai gerai pasakei "kai vieną dieną žmonės vienas apie kitą galima sakyti nežino nieko ... o kitą jau kartu gyvena ..." - tuos žodžius galima pritaikyti ir tam, kad kai žmonės tuokiasi kartu nepagyvenę, jie taip pat vienas apie kitą nieko nežino ? Pati sau prieštarauji.
