Ar iki vestuvių bandėte gyventi kartu?

Tik esmė ta, kad žmogus - ne batai...

Negyvenom kartu iki santuokos ir tame matau tik privalumus. Laikotarpis nuo tada, kai nusprendėme kurti šeimą, iki vestuvių buvo išties nuostabus ir džiaugiuosi, kad jį išgyvenom būtent taip. Džiaugiuosi, kad tas laikotarpis apskritai buvo, o ne šiandien nusprendėm - rytoj vienas iš mūsų jau kraunasi lagaminus. Nei vienas nesistengėm nuslėpti savo ydų, pasirodyti geresni nei esam - tiek mano, tiek jo charakteris jau ne kartą buvo atsiskleidęs visu "gražumu". Nesąmonė, kad neįmanoma pakankamai pažinti žmogaus negyvenant kartu - nebent tuokiamasi po kelių - keliasdešimt romantiškų pasimatymų ir jokių konfliktinių situacijų. Na juk neinama prie altoriaus, nes to, kuris žiedelį užmaus, akys labai gražios ar pan. Sprendimas tuoktis turi būti apgalvotas, šimtus kartų svarstytas ir persvarstytas ir tuose svarstymuose ne paliktas neplautas puodelis ar neišsiurbtas kilimas turi lemiamos reikšmės. Jei visgi abejoji, kam žaisti šeimą? Greičiausiai iki jos nepriaugta, ar gal žmogus ne tas - tuomet tuo labiau neverta švaistyti savo gyvenimo kitam, jei po kurio laiko sutiksi tą, dėl kurio tokių abejonių nebekils.

Nemanau, kad atsirastų bent viena iš pagyvenimo iki vestuvių šalininkių, kuri paliudytų, jog susituokus nebeliko jokių problemų, kad tų metų - kelerių dėka prieita iki tokių santykių, kad geriau jau nė būti negali. Dviejų mylinčių žmonių kelias visada nelengvas - nes einama dviese ir su naujais ir naujais gyvenimo iššūkiais susiduriama ir po 10, ir po 20 metų, ir tada, kai namus palieka užauginti vaikai. Santuoka paliudija, kad trokšti įdėti visas įmanomas pastangas, kad meilė neišgaruotų kaip trumpalaikis susižavėjimas. Tai žingsnis, po kurio tas žmogus tau nebėra viena iš daugelio galimybių - nebėra to šešėlio, kuris gali aptemdyti santykius užklupus didelesniam sunkumui.

Čia skyrelis planuojančių vestuves, tad puikiai jus suprantu, kad sunku išlaukti, bet patikėkite - verta.

as tai kuo ilgiau su saviskiu gyvenu, tuo dazniau pagalvoju, kad teketi uz jo nenoreciau ... kartais stai ka daro tas gyvenimas kartu, nors aisku ne visiems taip buna. mazai lieka romantikos gyvenant kartu, nors is kitos puses- is esmes gali pazinti zmogu ir tik taip suvokti ar nori su juo praleisti visa likusi gyvenima ar ne.

Su vaikinu draugaujam 5 metus... Ir penkis metus vazinejam vienas pas kita 100km... Kartu apsigyventumem nors ir rytoj, bet, tiesiog, nera tam galimybiu (gyvenamo ploto) Ar jums nebuvo iskile tokiu problemu? Gyventi kaip ir noretumet ir galetumet, bet nera kur...

pritariu nuomonei, kad pagyventi kartu yra BUTINA!!!
taip kyla daug maziau problemu, nei pradeti gyventi kartu tik po vestuviu!
Papildyta:
pritariu nuomonei, kad pagyventi kartu yra BUTINA!!!
taip kyla daug maziau problemu, nei pradeti gyventi kartu tik po vestuviu!

O ar abu variantus esi išbandžiusi, kad taip užtikrintai teigi?

Jei žmogus labai rimtai vertina santykius su potencialia antrąja puse, tai paprastai neišsiskiria ir po pagyvenimo kartu, o jei nepakankamai rimtai - tai čia jau visai kita tema ir tokie atvejai apskritai nelygintini šiame kontekste, nes tai tėra "pažaiskime šeimą", tik kad psichologinės pasekmės skaudesnės nei po darželio laikų žaidimų.

Ir tik nereikia sakyti, jog gyvenimas kartu iki vestuvių nekelia savų problemų - kad ir tai, kaip gi tą ypatingąjį žmogų pristatyti tėvams (daugelis visgi tų "pasenusių" pažiūrų). Man pvz. "draugas"/"draugė" visiškai nenusako santykių - draugų aš turiu daug, o tą, kurį myliu ne vien kaip artimą draugą, visgi maloniausia vadinti savo vyru.

Mes iki vestuviu gyvenom puse metu, ir nesigailiu ir kitoms patariu ....

O mes apsigyvenome po dvieju savaiciu draugystes,jau kartu 6 metai ir ruosiames tik dabar tuoktis

SveikutėS,
Mes taip pat pradėjom gyventi kartu, kažkur po mėnesio nuo draugystės pradžios. Dabar mes jau kartu 8,5 metų, ir tuoktis žadam tik kitą vasarą.
Mano nuomone, pagyventi iki vedybų tikrai reikėtų

Ir kuo tarkime jūsų atveju tas pagyvenimas kartu buvo toks reikalingas, jei vistiek neišsiskyrėte? Čia tas aštuoneris metus trukęs dvejojimas taip žavi?

mes tai jau 2 metai kaip kartu gevenam ir labai tuo dziaugiuosi. netgi pakeiciau nuomone apie MB... i geraja puse

As taip pat manau, kad pagyventi butina kartu pries vestuves. As su saviskiu esu 11 metu kartu, siemet tuokiames, nepuoliau is karto gyventi kartu, pradejom gyventi tik po tryju metu draugystes ir tikrai nesugailiu, dabar jau po astuoniu metu gyvenimo pazistu saviski kaip nulupta ir tikrai pritariu gyvenimui pries vestuves kartu.

Mes po pusmečio draugystės apsigyvenom mano būsimo vyro bute ir dar po metų susituokėm,ir tikrai manau,kad reikia pagyventi kartu dar nesusituokus,nors kažkiek pamatyti su kuo gyvenimą suriši...ir ar vertas būti vaikų tėvas...