QUOTE(safyre @ 2013 11 16, 13:46)
siaip noreciau paklausti mergaiciu jau ilga laika esanciu remisioje, kad ir degancios, arunes, svetos, ragnez, ar liga pakeite ju poziuri i save, i aplinka? ar samoningai pacios keite poziuri ar poziuris keitesi savaime, jei keitesi?
visiškai ne, netapau nei sveikuole, nei pamaldžia, požiūris į viską ir nepakito, tik metai gal labiau daro savo, nes susirgau mano akim gana jauna 25, tai kaip aš sakau senstu ir protingėju O jei mano vyro paklaustumėt, tai jis matyt paskaitą Jums atskaitytu, kaip aš ne tik, kad nei kiek nepagerėjau, bet dar blogesnė matyt tapau Šiaip aš esu tas kuris vykdė tik gydytojo nurodymus, bet aš tada kai gydžiausi pati labai domėjausi viskuo, daug skaičiau literatūros apie savo ligą, bet ir labiau mokslinius straipsnius anglų, rusų kalba, supratau, kad mano liga gydoma taip kaip ir mane gydo, tad jei padės tai padės, jei ne yra dar tas ir anas, bet neprireikė, čia omeny turiu jau kaulų čiulpų persodinimą, savų, svetimų. Na ir man tiesiog sekėsi ir tiek, nekaltinu nei likimo nieko, kad susirgau, taip turėjo matyt būti, pasikeist nepasikeičiau, o ir nenoriu, man atgrasu kai žmonės manipuliuoja liga, dažnai net nesusidūrę, bet va buvo kažkada tikrintis, palikti yra stebėjimui, o jau kaip nupasakos, kad va kaip čia jiems baisu ir t.t., dažnai aš patyliu tada. Kiti gi įsivaizduoja, kad už "babkes" nusipirks geriausią gydymą ir jau jie tai tikrai gyvens, deja mano dešimties metų patirtis liudija ką kitą.