Trupinėlis Edinburgo ir bėgte po Škotiją

o tikrai, aš tą miestą įsimylėjusi iš pirmų akimirkų . Tikrai turintis aurą miestas



tai jau taip... sunkiai rašosi man šis reportažas...
ačiū už pagyras

Jeigu neturite galimybės pakeliauti po Škotiją, tai čia pat , Karališkoje mylioje galite pamatyti ne tik Lochneso pabaisą, bet ir sudalyvauti viskio degustacijoje.
Mes ten nėjome, lyg žinodami, kad po kelerių metų apsilankysime vienoje iš gamyklų .



Garsieji taksi



O mes žygiuojame į pilį



Pilis ant aukštos kalvos. Vaizdas nuo aikštelės



Tolumoj matosi jūros įlanka. Dangus nuostabus, net nesitiki, kad vakar vakare mus išprausė liūtis. Bet ant kalno kiaurai košė žvarbus vėjas



Iš aukštai gerai matosi ir parlamento rūmai ir monumentas



Gynybai pasiruošę





Štai ant kokios kalvos pastatyta pilis



Iš aukštai žiūrint atrodo, kad miestas gana tvarkingom linijom pastatytas ... Aha, koks klaidingas įspūdis

Karts nuo karto patranka šauna! Deja, tiksliai nepamenu, kokiom progom



Pilnas miestas tokių gyvų eksponatų 5D , o čia prie pilies jis kiek stingtelėjęs







Daug čia visokių ekspozicijų , bet pučia arktinis vėjas, tikrai žvarbu, tad vaikams jau pradeda viskas ir pabosti...



Tad neriam kur šilčiau.
Mini vaškinių figūrų muziejus





Keli vaiduokliai pralėkė koridorium



Karališkoji karūna. Seniai ji čia matyt jau bestovinti, kad net suakmenėjo



Vėl neriam į saulėtą šaltį

Tikrai labai idomus miestas, net is nuotrauku jauciasi jo savotiska dvasia ir senoviskumas, tai isivaizduoju kaip grazu ji pamatyti gyvai
Jau senokai Edinburgas mano "must see" sarase, o po to ir visa likusi Skotija
Laukiam tolimesnio pasakojimo

Kantriausiems tęsinys

Savo dienos ekskursiją tęsiame ant Caltono kalvos, nuo kurios matosi žymusis Edinburgo kalnas - Artūro sostas. O dešiniam apatiniame šone - namo kampas, kuriame buvome apsistoję



Visai šalia - Škotijos parlamento rūmai.



Įdomu, ar tikrai įvyks tas Škotijos atsiskyrimas

Žymiausias ko gero objektas ant kalvos - šis Nelsono monumentas



Škotai pasižymi savo puikiu humoro jausmu



Kiekvienas miesto centimetras alsuoja istorija. Gaila, kad lapkritį dienos jau labai trumpos, tad ekskursija jau ir į pabaigą....



Labai jau nevykusi foto, bet grynai dėl fakto - matyt buvęs policijos vagonėlis, dabar atlieka maisto kioskelio funkciją




Papildyta:
Privalomi suvenyrai





Vestuviniai apdarai





O tokiais rūbais pasipuošusių škotų sirgalių , manau matėme jau ne kartą Lietuvoje



Visus metus veikianti Kalėdų parduotuvė



Pirmoji fotoekskursija Edinburge baigėsi. Tąkart neišbandėme net tradicinių patiekalų, ėjome valgyti pas meksikiečius (fiksuotas mokestis, nerealios porcijos, ir labai skanu), kitą vakarą - pas ispanus, jei neklystu, Leith centre, labai gardžių tapas prisikomplektavom.

Trumpas reziume - per tas tris dieneles, nepaisant baisios liūties, žvarbaus vėjo, įsimylėjom šį miestą .
O dar skrydis atgal buvo nerealaus grožio.
Niekada nebuvau Londone, bet iki skausmo pažįstami atvirukiniai vaizdai atsivėrė pro lėktuvo langus. Buvau taip susižavėjusi, kad pamiršau fotoaparatą išsitraukti.
O čia kitas meistas pakeliui



.... laukite tęsinio

Prabėgo vos vieneri metai nuo pirmosios trumpos viešnagės Edinburge, oir mes vėl skrendame ten
Antroji viešnagė Edinburge turėjo būti vos porą dienelių - savaitgalį lapkričio-gruodžio mėnesių sandūroje.
Pasitaikė labai pigūs bilietai, tai ir sugalvojome aplankyti studentę. Net gi viešbučio nenuomavome - pagyvensime tas dvi dieneles studentiškai .

Taip taip, dvi dieneles.... Nuskridome sėkmingai, bet ten gi netikėtai radome tokį orą



Juokingai atrodo tas centimetras sniego ant Caltono kalvos...
Nieko ypatingo neplanuojame, tik pasivaikščiojimą Karališkoj mylioj, kurioj VISADA kas nors vyksta



Mums tuo kartu buvo įdomiausia Kalėdinė mugė, kažkodėl vadinama "vokiška"





Pasikeliam apžvalgos ratu



Matyt ne veltui mugė vadinama vokiška - tikrai viskas labai primena Vokietijos miestų muges

Dar Kalėdinės mugės Edinburge vaizdelių









Taip trumpai pasidžiaugę žiemišku Edinburgu, jau galvojame apie grįžimą atgal. Skrydis labai ankstyvas, apie 5 ryto mes jau bandom pakliūti oro uostan... O per naktį snigo-snigo-snigo...
Susisiekimas su oro uostu labai patogus - iš stoties važiuoja autobusas. Deja, to autobuso vis nėra... Čia kas per monai??? .
Šiaip ne taip sulaukiame autobuso, tačiau vairuotojas jau surinkęs kelionės mokestį, praneša, kad oro uostas tai praktiškai nedirba... dėl sniego
Bet mes jau pakeliui, važiuojame, o gal? Mums, lietuviams tas snigimas labai jau įprastai atrodo. Deja, škotams, kaip ir daugumai vakarų Europos piliečiams atrodo priešingai - tai jau katastrofa....
Viskas sustojo . Net gi tiltas per įlanką buvo visiškai uždarytas. Gražių fotografijų spaudoj buvo įdėta, kai kelių kilometrų ilgio tiltų žmogus keliauja vienišas namo

Graži žiema, bet mums tai anei kiek nejuokinga - man reikia darban, vaikams mokyklon, o studentei reikia kauptis egzminams... Skrydžio keitimas įmanomas tik porytojui...

Nekankinsiu jūsų ilgu pasakojimu, kaip mes ten "dirbom" kasdien iki penktadienio vis bandydami išskristi kitu ryanairo reisu, kaip 10 cm sniego sluoksnį kelininkai bandė ištirpdyti druska, anei kiek nevalydami... kaip maisto parduotuvės tuštėjo kasdien. Tikrai!!! VISKAS buvo sustoję keliom dienom.
Sunku buvo patikėti, bet ką jau, taip buvo...

O mes su vaikais, kasdien paryčiais pasivėžinę iki oro uosto, toliau dienas leisdavom gana ramiai, nes gi pavargę jau buvom, o ir kelionei išlaidų nebuvom daugiau suplanavę...


Papildyta:
Šaltukas paspaudė







Pasilikę ilgiau, gavom progą sudalyvauti tikrai įspūdingoje ekskursijoje - Vaiduoklių ir požemių karalystėj.
Labai smagi ekskursija, visiems mums patiko.
Čia pora ekskursantų gavo rykščių



Nusileidom į požemius




Edinburgas - labai kalvotas miestas, pilnas įvairiausių požemių, slėptuvių, savų paslapčių. Nuostabu, kad žmonės, dažniausiai studentai, išnaudoja tas paslaptis, vesdami ekskursijas, pasakodami apie savo miestą įdomiai, šmaikščiai.
Labai rekomenduoju!

O mūsų kelionė kažkaip turėtų baigtis... Nematydama prošvaiščių padangėje, pradedu ieškoti kitokio kelio grįžimui. Blogiausia, kad ir tunelis po La Manša veikia su dideliais sutrikimais, bilietų visiškai nėra, nes dar negrįžo tie, kurie jau turėjo bilietus...
Ir mašina mūsų palikta 60 km nuo namų, ryanairiniame oro uoste...

Susidėlioju tokį planą - pirmu dienos traukiniu važiuojame iki Londono, ten lipame į kitą traukinį, vežantį į Doverį, ten lipame į keltą, persikeliame į Calais, uostą Prancūzijoje, iš ten bandome spėti į paskutinį traukinį, vežantį iki mūsų mašinytės...
Neįtikėtina, bet spėjome . Nors nuotykių apturėjome tikrai daug. Bet vėl gi labai rekomenduočiau tokią kelionę gražiu oru, nes traukinio linija palei rytinį Britanijos krantą eina nuostabiu kraštovaizdžiu - net ir žiemą vaizdai buvo nusotabūs.
Keltas plaukė labai banguota jūra.... Bet džiaugiuosi, kad iš vis plaukė.
Nes daug norinčių juo keltis nebuvo




Traukinį Prancūzijoje pagavome patį paskutinį tą dieną-naktį...

Taigi, jei nenorite ilgam ir beviltiškai užstrigti Britanijoje, patarčiau labai atidžiai klausytis prognozių, ir išgirdus apie sniegą, atidėti savo keliones...

laukite tęsinio apie vasarinę Škotiją, kuri labiau priminė rudenį

Įdomios peripetijos :-)

Publika reikalauja tesinio!

Ech, puse pasaulio kiaurai isilgai ismaisius, bet vis tiek man skotija pati paciausia

Pagaliau atėjo laikas pristatyti mūsų paskiausiai įvykusią kelionę škotų žemėj .
Keliavome 2013-ųjų metų birželio-liepos mėnesių sandūroje.

Kad turėtumėte ką veikti, kol sulauksite vieno-kito tęsinio, įdedu mūsų kelionės jau pačioje Škotijoje planelį



Prie šio planelio dar galima būtų pridėti kelią nuo pietinės Anglijos kranto, Doverio ir atgal.

Palyginimui, kaip atrodo Škotija , žemėlapis iš interneto:

Suskaičiavę visus minusus ir pliusus, atmetame skrydžio + mašinos nuomos variantą, vietoj to išsiruošiame į kelionę nuosavu automobiliu. Taupumo sumetimais į Britaniją pakliūti nusprendžiame keltu iš Prancūzijos uosto Calais į Pietų Anglijos uostą Dover. Praktiškai tas pats keltas, kuriuo keliavome anąkart žiemos metu, tačiau koks didžiulis skirtumas keliauti audringu žiemišku oru ir vasarišku .
Bilietus į keltą nusiperkame iš anksto, mūsų kelto laikas 10:50 , tačiau apsidrausdami nuo galimų kamščių, eilių, išvažiavome gerokai anksčiau, tad spejame į ankstesnį reisą. Matyt, vietų pakankamai , tad sutaupome gražią valandą kelionei Britanijoje



Tarp kitko kelto bilietų kainos mažiausios anksti ryte ir vėlai vakare, matyt, tai ne toks populiarus laikas keliauti per "Rankovę" (La Manche).

Štai kokia rami jūra, saulėtas dangus šį kartą



Pilnas denis žmonių, turistaujančių vaikų grupių



Tiesa, ne visur denyje galima vaikštinėti



Plaukiant tokiu oru laikas labai greitai praeina - prisėdi užkąst, paslankioji po duty free parduotuvėlę, žiūrėk jau ir kitas krantas, nuostabiosios Baltosios Anglijos uolos





Yra čia, aišku, ir „zuikio bilietu“ keliaujančių



Negaliu atsigrožėti baltąja Anglijos pakrante

Prasilenkiam su mūsų kelto „broliu“





Pagaliau - uosto vartai



Lėtai įvinguriuojame vidun



Prisišvartavus keltui, viskas vyksta labai organizuotai ir greitai, neužilgo atsiduriame ant Anglijos žemės, uosto teritorijoje. Pradžioj pakliūni į milžinišką aikštę, tačiau ten viskas ganėtinai aišku, nukreipimų, kur keliauti, kad ištrūktum iš uosto, netrūksta. O jei vis dėl to sunku susivokti, tuomet lengviausia tiesiog sekti paskui priekyje esančias to paties kelto keleives-mašinas.
Aha, bepigu pasakyti „sekti“ . Seki iki pirmojo žiedo . O ten jau laukia siurprizas, kaip ir visų, staiga atsidūrusių priešingos pusės eismo šalyje .
Uoste kaip tik įtaisytas tobulas „treniruoklis“, keliasluoksnis žiedukas .
Spoksom stipriai išplėstom visom 8-iom akim . Na, nieko, šiaip ne taip pataikom. Gaila, niekas nenufilmavo, kaip mums ten šauniai sekėsi .
Įveikus porą žiedukų, toliau viskas paprasta ir vis aiškiau, ir aiškiau.
Kelias siauras, vos vienos juostos, o ir tas remontuojamas.
Tokiems, kaip mes, žaliems, pristatyta kelio ženklų, kad nepamirštume, kuria puse vis dėl to reikia važiuoti



Vėliau, aišku, kelias virto normalia autostrada, smegenis reikėjo irgi perorientuoti, kad lenkimas vyksta iš kitos pusės. Bet tai tikrai nėra taip baisu



Šiaip galvojome, kad strigsime kokiuose nors baisiuose kamščiuose ties Londonu, bet niekur nužkliuvome, pravažiavome kuo sklandžiausiai.
Visur lydėjo nuostabi žalia kalvota gamta,



tik gaila, dangus tapo pilkas, niūrus, kaip ir beveik visi praėję metai Vakarų Europoje...




Priartėjome prie Edinburgo, tolumoje matosi jūra