Čekija - Austrija - Slovakija

Sveiki visi,
ilgai galvojau, pasakoti savo atostogas ar ne, tačiau vyro paskatinta, sąžinės priekaištų graužiama, panorusi iš naujo prisiminti atostogų akimirkas, noriu papasakoti ir kaip mes atostogavome. Be abejo, labiausiai skatino dėkingumo rašusiems jausmas. Ačiū visiems, kurie dalinosi savo patyrimais, kurie padėjo planuojant sąvają kelionę
Kelionės planavimas prasideda dar sausį, kai atsiranda didžiulis NORIU, tačiau tik gegužės pabaigoje šalia jo stoja ir GALIU

taigi nekantriai laukiame, kol baigsis darbai ir pradedame ruoštis kelionėn. Keltis anksti, tad nutariame miegoti eiti anksti. Nepavyksta. Gulamės 1val. o 3 jau skamba žadintuvas. Kava, paskutinių daiktų pakavimas ir apie pusę 5, pakalbinę kelionės palydovę Laimą, pajudame iš namų. Apie pietus pralekiame pro Varšuvą, pasidžiaugiame, kad net nepastebėjome, kaip ją pasiekiame ir judame toliau. Čia mūsų greitas judėjimas ir baigiasi, matyt pradeda rodytis nuovargis, pradeda atrodyti, kad važiuoji tiek daug, o kilometrai tirpsta taip lėtai... Galiausiai jau pasukame Wroclavo link. Tolumoje pradeda šmėžuoti kažkas panašaus į kalnus, papasakoju skaičiusi, kad visi puola fotografuoti pirmuosius kalnus, o po to juokiasi iš savęs, nes toliau dar gražesnių randa pasijuokiame abu ir nusprendžiame, kad mums taip nebus. Taip jau ir nebuvo

Nuovargis staiga išgaravo, nes panašu, kad pirmosios nakvynės vieta jau netrukus, tik pasiekti ją ne taip jau ir lengva. Privažiuojame kelio remontą, o keliukai ten jau tarp kalnų, tad vietoje 20km, apylankomis nuvažiuojame dar bent 60... tačiau kai Laima pakreipia mus kempingo link, negalime uždaryti savo išsižiojusių burnų. Pasirodo, mūsų kempingas vieno iš nedidukų, maždaug 700m. kalno viršūnėje. Jauku, pasitinka šeimininkas, al kokių 75 metų dieduliukas. Bet malonus koks.. Atneša visą glėbį informacijos, ką būtų galima nuveikti ir pamatyti, tad į kitos dienos planus įtraukiami neplanuoti objektai.
Šalta. Mašinos termometras rodo 5 laipsnius. Laikas statytis palapinę. Išeinu pašildyti vakarienės, o kai grįžtu, randu savo brangujį susikrimtųsi-pamiršome palapinės viršų - antrąjį sluoksnį tenka improvizuoti, apdengiame palapinę turėta plėvele. Kaip miegojom geriau neklauskit-apsirengę viską, ką turim, o šilta vis tiek nebuvo

Ryte mus pasitiko saulutė. Apima tikras atostogų jausmas. gera čia... Susipakavę daiktus keliaujame toliau. Planuose vis dar Lenkija Srebna Gora miestelis ir gynybinis įtvirtinimas. Orų prognozė nežada nieko gero, saulėta, tačiau tik +16. Ir tik po poros dienų supratome, kad saulutė ir tokia temperatūra tai laimė
įtvirtinimas atrodo įspūdingai. Ypač kai bandai suvokti, kaip anksčiau žmonės sugebėjo ir į kalną užlipti, ir 36m. gylio duobes juose iškasti ir dar pastatus pastatyti bei gyventi. Palinkčiojam galva, kad, matyt, gerokai darbštesni už mus senoliai buvo...




Pakeliui sustojame pasienio miestelyje NoWa Ruda

jeigu ne tas dėdė, visai graži nuotrauką būtų buvusi

Po šio miestuko sveikinamės su mano laukta ir išsvajota Čekija. Adršpach parkas turbūt nieko nenustebins šioje kelionėje, bet mes vaikštome išsižioję. Kiek negalėdami patikėti akimis, kiek uždusę nuo laiptukų



o jau vandens spalva kokio grožio

Įsikuriame kempinge (itin maža kaina) ir grožimės nauja palapine. Prisimename, kad jau senai kalbėjome apie didesnę (senoji visai žema ir dvivietė), tad buvo proga nusipirkti.

vakarojimui išvykstame į Turnov'ą. vaikštome gatvėmis, penktadienio vakaras, maždaug 8 valanda, o čia taip tylu...




Pradedame jaudintis, kad taip ir nerasime kur pavalgyti, nes visur viskas uždaryta... tačiau vargais negalais randame turbūt tikrai tik vietinių lankomą užeigą. Esame nužiūrinėjami be jokių skrupulų, barmenė padeda cigaretę, atsistoja nuo stalelio, kur kartu su kitais gėrė alų. Susižvalgom tik, bėgti jau ar dar pažiūrėti, kas bus galiausiai aš prisimenu, kodėl į tą Čekiją mane taip traukė, o gi alus čia pigesnis už kavą


Grįžtame į kempingą, kaimynai vakaroja su gitaromis prie laužo. Susirangome į savo miegmaišius ir klausomės čekiškų dainų. Ir ko gi ne romantika

Trečioji kelionės diena.
nubundame anksti, pamažu bandome išsijudinti ir svarstome šios dienos planus. Buvome planavę Česky Švycarsko, tačiau kyla mintis, ar tai nebus panašu į Adršpach. Galiausiai nusprendžiame šveicariją palikti kitam kartui, o patys aplankysime Česky raj ir vieną iš jo simbolių Trosky pilį.
vaizdas nuo jos įspūdingas.



matosi ji iš gerokai toliau nei čia, ir yra ant kur kas aukštesnio kalno, tad atrodo tikrai įspūdingai


Tolimesnis kelionės tikslas Mlada Bolesov miestas. Ieškome kur pasistatyti mašiną. Dar kartą maloniai nustebina (o ir visą kelionę stebino) čekų noras padėti: pasistatę mašiną niekaip nesuprantame, reikia mokėti ar ne, klausiame moteriškės, besidarbuojančios kieme. Angliškai ji nekalba, skambina draugei, kitoje gatvės pusėje. Ji angliškai irgi ne, tad suranda daugiabutyje kalbantį angliškai ir atsiunčia pas mus. Smulkmena, bet malonu Miestas vis dar žavi švara, tvarka ir ramybe.










išalkstame. susirandame kavinukę pačiame centre, skanaujame regioninį ir nacionalinį patiekalus (ir alų, be abejo). Sočiai prisikirtę sumokame gana nedaug, 380čk. gaila tik, kad neišsiaiškinome prieš kelionę, kaip ten su arbatpinigiais sistema. jaučiuosi nejaukiai, atneša sąskaitą, moki pinigėlius, o gražą atmeta iš karto. tai nė palikti kažkur, nei duoti į ranką. Kiek sumišę nusprendžiame pabūti tiesiog nesusipratusiais turistais. Gal labai nekeiks





sukame Prahos link. pakelėse kaip pas mus liepos ir beržai, pas juos - trešnės. Ir pilnos. Ne išskintos, nei varnėnų išlestos... dar kartą negalim patikėti tuo, ką matome

Įsikuriame kempinge netoli Prahos. Kiek pailsėję, išsiaiškinę, kur ir kaip mums nuvykti, rengiamės pamatyti vakarinę Prahą ir aplankyti dainuojančius fontanus (Križikova fontana). Šalia autobusų stotelės automatas bilietams pirkti. Bet priima tik monetas,kurias kaip tyčia Mlada Bolesov'e išleidome. Išsikeisti nepavyksta, bandome išsiaiškinti, kas ir kaip. Stotelėje - pora vyresnių žmonių, laužome liežuvius rusiškai, jie mums čekiškai, pusiau suprantame pokalbis tęsiasi ir autobuse, kur prieina anglų kalbą mokantis vaikinas, su kuriuo pabendravę suprantame, kad mūsų ir čekų kalbos supratimas visai neblogas
Išlipame iš metro (o jis beje, gana klaidus pasirodė) ir štai mes jau Prahoje.



Staiga paaiškėja, kad visi žemėlapiai liko kempinge... Mano brangusis bando vesti mus ta kryptimi, kurią atsimena. Bumbu. Kai jau nebepajėgiu atsiminti keio atgal, klausiame žmonių, kur mūsų tikslas, paaiškėja, kad jau visai čia pat. Tenka atsiprašyti už nepasitikėjimą Deja kažkaip pasirodo, kad spėjame tik į vėliausią seansą, o paskui į paskutinį metro - nebelabai. Kyla mintis Prahą apžiūrinėti visą naktį, o paskui traukti toliau, bet galiausiai nusprendžiame fontanus perkelti rytojui, o šįvakar pamatyti tiek gražaus, kiek įmanoma









lekiame greitu žingsniu, ne vieną ir ne du kilometrus. Grįžę į kempingą jaučiame, kad kojos tiesiog dega. Pradeda lynoti, pasidžiaugiame, kad miegosime tikrai ramiai (lyg taip išvargus būtų galima kitaip) ir užmiegame turbūt dar dorai neatsigulę

Ketvirtoji diena skirta Prahai. Sekmadienis. nusprendžiame, kad mieste parkavimas bus nemokamas, tad vykstame savo mašiniuku. Pirmiausia reikia nusifotografuoti gatvę, kur paliekame automobilį. Maža ką, o jei pamiršim



klaidžiajame po miestą.









turistų minios. Atkreipkite dėmesį į šioje nuotaukoje virš tilto kabantį burbulą. Viduje ten sėdi žmogus, jį tai pakelia aukščiau, tai nuleidžia. Ramiai sau siūbuoji, vėjas tave sukioja, o tu grožiesi panorama. Žavu, tik pamąstau, kad man toks supimas geruoju nesibaigtų






Papildyta:
visai skanus desertas





mūsų taip pamėgti laiptukai





o kaip gi be ŠV Vito katedros.. Iš vidaus...



ir iš išorės



aš žinau, kad svajonės pildosi per kalėdas. tai vat, randame ir kalėdas



ir ne tik jas


Papildyta:


yra ten ir taip







Einame mašinos link, vyksime vakar neaplankyto fontanų šou žiūrėti. Vos pajudėjus, Laimai, matyt taip pat apsisuko galva nuo Prahos grožio, tad prasideda nesibaigiantis "sukite į dešinę, sukite į kairę, apsisukite..." O sustoti kur nors tai ne taip ir lengva Vėl žaviuosi savo Brangiuoju, kuris pasakęs "Turėtų būti kažkur ten" nuveža į vietą net ir be navigacijos. tad galiausiai pasiekiame ir fontanus..







Kol žiūrime, beveik ir sutemsta. Gražu. Tik po visos dienos kelionių užgrojus klasikinei muzikai, jau norisi kur nors atremti galvą

Visada smagu skaityti apie pirmąsias keliones Laukiu, kas bus toliau ir dėmiuosi negirdėtas vietas - gal kada teks pačiai ten pabuvoti

Smagu pamatyti matytas ir nematytas Cekijos vietas. O del Adrspachu nesutikciau, kad jais nieko nenustebinsi, man jie patiko bene labiausiai sioje salyje, visada malonu matyti vaizdus is ju

Abiga, sakydama, kad nenustebinsi, turėjau galvoje, kad daug kas lankosi. Tai tikrai viena populiariausių vietų (kiek teko susidaryti įspūdį skaitant). Bet tikrai įspūdinga
ačiū. Bandom keliauti toliau

Penktoji diena.
Ryte kylame puikiai pailsėję, oras gerokai šiltesnis, matosi, diena bus nuostabi. Vyras darnufotografuoja kempingo baseiną, kaip ironišką prisiminimą: Čekijoje visus kempingus rinkomės turėdami kriterijų: kad būtų baseinas arba prie vandens. Tačiau iki šiol oras (nors ir nelijo), tačiau buvo per šaltas tuo pasinaudoti.


Kraunantis paskutiniuosius daiktus pastebime nemalonią smulkmeną. Abiejų durelių spynelės išpjaustinėtos. Buvau skaičiusi, kad Prahoje daug kišenvagių ir reikia būti atsargiems, tačiau, matyt, ne tik kišenvagių. Mįslė tik, kas sutrukdė įeiti vidun. Prahą paliekame kankinami šio klausimo ir džiaugdamiesi, kad nuostoliai tik tokie.


Keliaujame toliau. Planuose Pribram'as ir Pisek'as.



Pribramas nesužavi, tad net nestojame. galbūt, jei būtume ieškoję kalnakasių muziejaus ir tyrinėję daugiau nuomonė būtų kitokia, tačiau dabar... Traukiame Pisek'o link. Šis miestukas žymus kaip buvęs aukso gavybos regionas, o jo įžymybė - Viduramžių tiltas, kuris senesnis net už Karolio tiltą Prahoje. kaip ir visur Čekijoje - aplinka idiliška: ramu, tylu, gražu









pasivaikštinėję traukiame toliau. Pravažiuojame Temelin atominę elektrinę. Iš arti turėtų atrodyti dar įspūdingiau, čia ji maždaug už 11km nuo mūsų.


Papildyta:
Pasiekiame dar vieną sav tikslą, Hluboka nad Vltavou. 13a. gotikinė, tris kartus perstatyta pilis. Klausimas, einam vidun ar ne išsisprendžia netrukus po to, kai suvokiame, jog viduje gali būti gerokai vėsiau Einama su gidu, pakliūname į paskutinę ekskursiją, kuri, deja, čekų kalba, tačiau gauname paruoštukus anglų kalba, tad beveik suprantame, apie ką kalba Viduje fotografuoti negalima, tad teks pasitenkinti išoriniu grožiu.
Turiu paminėti, kad viduje taip pat fantastiškai gražu ir kai kurie dalykai protu nesuvokiami, kaip apskritai buvo galima tokius grožius sukurti. Po apsilankymo čia bijojome eiti į kitus muziejus ar pilis, galvodami, kad gražiau jau nieko nebus

Laiko dar yra, tad į kempingą neskubame, stojame Česky Krumlov.












Randame vietinę alaus daryklą, tad šiek tiek vakarenei ir lauktuvėms



kempingas ir vaizdai fantastiški, sutvarkyta taip, kad poilsiautojai vieni kitiems vaizdo neužstotu, tvarkinga ir nebrangu. Išvažiuodami dar gauname 15proc. nuolaidų kortelę kitam kartui. Labai tikiuosi, kad tokių dar bus