QUOTE(sayonara @ 2013 11 22, 07:14)
o atviruko dar nesulaukei?
Taip taip taip!!!!!!!!!! nedėkingoji aš

sulaukiau ir labai ačiū!!! Tiesą pasakius tavasis atvirukas mane įkvėpė pačiai įsigyti pirmus savo gyvenime atvirukus, nusipirkau aplankiusi fotoparodą ir kažkaip labai fainiai pasijaučiau
QUOTE(sayonara @ 2013 11 22, 08:17)
nežinau, kodėl, bet T. Černiauską sunkiai pakenčiu
kadaise Humanitas knygyne labai gera (tiesą pasakius, neįtikėtinai nesveika) kaina nusipirkau du foto albumus apie tai, kaip Vietnamo ir Libano karus išgyvenę žmonės gyvena dabar ir kaip jų vaikus, anūkus paveikė naudotas cheminis ginklas arba karo traumos. Kraupūs vaizdai, bet be galo stiprūs. Nedažnai vartau tuos albumus, nes vis tiek vaizdai neordinariniai, bet žinau, kad mane traukia karo, kančios vaizdai. Kaip musę medus; įklimpsti. Kuo tai paaiškinti, gal kas žino?

Savas versijas vartau galvoje kaip tuos albumus.
pavydžiu Tau gyvenimo vienoje iš pasaulio kultūrinių sostinių
Jis eina "pramoginiu", šou keliu, tiesiog rado būdą išgarsėti, jį įdomu stebėti kaip reiškinį.
Toje spaudos fotografijos parodoje vienoje pastato pusėje eksponuoti "ramesni" vaizdai, o kitoje - karo, kitų neramumų. Yra perspėjimai, kad silpnų nervų žmonėms nežiūrėti. Iš tiesų tai labai sukrėtė ne tik tai, ką mačiau, bet ir tai, kaip bandžiau įsivaizduoti fotografą toje vietoje. Nerandu dabar tos nuotraukos internete, bet ten tamsiame pastate sėdi žmonės su šautuvais, pasiruošę atakai ir matyti skylės nuo akstesnių šaudymų, pro kurias patenka saulės šviesa. Fotografas buvo prie pat, buvo pavojuje, kad tą įamžintų, vaizdas sukrečia.
Labai sunku žiūrėti į mirusių vaikų nuotraukas, verkiančius tėvus.
Sukrėtė ir iranietės moters bei jos dukros nuotraukos (jos vyras apipylė jas rugštimi).
Žodžiu, išėjau pilna emocijų.