Globėjai ir įtėviai apie viską

Germine, man nuskambėjo kaip šioks toks karūnos dėjimas Toms, kurias aš čia pažįstu, irgi tikrai labai pakanka išsilavinimo Aš suprantu, kad ištraukiau žodžius iš konteksto, bet vis tik


Skirtumai yra ir jų neigimas niekam dar nepadėjo. su tavo ar visos jūsų šeimos meile vaikui tai niekaip nesusiję. Vaikas turi palikimo traumą ir ji vienaip ar kitaip per gyvenimą išlenda. Net gimdoje kūdikiai jaučia ir visi tai žino. Mano abu nebiologiniai. Vienai tuoj bus 25, kitam neseniai suėjo 17. Anksčiau ir aš kažkiek norėjau neigti tą kitoniškumą, nes taip mus, suaugusiems, yra lengviau.

Kartoju, tai nesusiję su meile vaikui. Mes juos mylim tokius, kokie jie yra, bet pagarba vaiko praeičiai irgi turi būti. labai dažnai girdžiu iš įvaikinusių žmonių: kam čia mes vis kalbam apie įvaikinimo skirtumus? Visi vaikai skirtingi, įvaikinti irgi. bet vien jau tai, kad augdami jie supranta, kad kažkur dar yra kažkas, su kuo jie susiję neatsiejamais ryšiais, vaikams tikrai turi įtakos.

PS Gliuka, ar tu rašai iš mobilaus telefono?



tai vidinės užuovėjos, vidinio tėvo paieškos. Aš turėjau abu tėvus, bet kai man buvo sunku, vis tiek ieškojau kažkame užuojautos. Ir turėdama netikinčius tėvus, atradau Dievą ir vaikščiojau su rožančium kišenėje. tau pačiai pirmiausia reikia susitvarkyti su savo vidumi. Čia rašau anaiptol ne pamokslaujančiai - su didele meile, nes žinau kaip tai yra nelengva. Su dukra ir aš perėjau panašius tėvų idealizavimo etapus. tegul myli, kai pajaus, kad ta jo meilė tau nėra skausminga, vaikas atsipalaiduos. Kuo labiau tu nebijosi kalbėti apie tą kitą jo mamą, tuo mažiau jis jaus poreikį pats apie ją kalbėti.

Berašydama prisiminiau vienos šeimos patirtį. Vaikas vis klausdavo, kodėl jį paliko. Jiems psichologė patarė pasakyti vaikui, kad jo mama išties buvo labai gera ir tą vaikelį jiems padovanojo. Sakė visus nerimus nuėmė kaip ranka. Nežinau ar visiems tai suveiktų, bet tiesiog pasidalinau kitų patirtimi.

Mano dukters tėvai turėjo problemų dėl alkoholio, bet ji visokiais būdais ieškojo tik gerųjų jų savybių. Ir aš pati giliai viduje išjaučiu, kaip įvaikintiems vaikams turėtų būti sunku, jei jie turi gyventi su mintimi, kad jų tėvai yra blogi... Tapatumas, kilmė, viskas žmogui turi vienokią ar kitokią reikšmę. Juk mes nenubraukiam nė vienos savo dienos, tai manau, kad ir nieko iš vaiko praeities neturime nubraukti ar stengtis "nematyti". Pirmiausiai juk tai ir priklauso nuo suaugusiųjų, nes iš mūsų vaikai perima ir mokosi.

Aš ne kaip karūną,kaip patirtį dalykų,kurie vaikų auginime pritaikomi praktikoj.Aišku,ji ne psichiatrė,bet kitose srityse nemanau,kad išmanymo pritrūktų

Aš suprantu ir tavęs visiškai niekuo nekaltinu Tiesiog užėjus pastebėjau tarsi įjungtą gynybinį mechanizmą, ir kuo daugiau skaičiau, tuo labiau man buvo neaišku, kodėl čia Gliuką reiktų ginti? Ji pakankamai adekvati moteris ir gali apsiginti pati, jeigu jaus poreikį...

Ir vėlgi - prie ko čia ta psichiatrija?

Ir jau visai tarp kita ko - žmogaus išsimokslinimas visai nerodo jo vidinės brandos.

Kadangi visos konsultavotės

Paragintoji, tu teigi, kad yra skirtumas, kaip suprantu tavo du jau suauge- ne bio, primink, prasau, kiek ir kokio amziaus augini bio? O ir as juk tikslingai pabreziau, kad iki siol jokiu skirtumu nematau. Mazyle mums 8-tas vaikas (keturis is ju teko laime paciai isnesioti, pagimdyti, savo pienu maitinti), ji skiriasi nuo vyresneliu tiek, kiek ir kiti skiriasi vieni nuo kitu.
Kame tu matai neigima ? Taip, budama 1,8m., kai tik pasiemem, skyresi nuo bio tokio amziaus, bet to net neakcentuoju - normalios pasekmes jos patirties, taip buvo ir yra dar keli man nauji epizodai, bet su kiekvienu vaiku tai teko patirti. Kas bus ateityje - nezinau, kaip ir kuo islis mums palikimo traumos - kas dabar gali pasakyti, kai bus, tai ir spresim, tikrai nebegsim niekur, kaip ir nebegom iki siol, as linkusi tartis, klausti, aiskintis.
O apie nemirtina butinybe kalbeti apie ivaikinimo - neivaikinimo skirtumus ir as pritarciau...Musu visu gyvenimo pradzia skirtinga, ine visi gime laukiami, tobuli ir tobulose seimose, kiekvieno pradzioje galima rasti traumuojanciu dalyku - vieniems vienu, kitiems kitu...Ar turime nuolat vekslenti del to, greziotis atgal? Musu mazes praeiti gerbiu, jau dabar seimoje kalbama apie tai - dickiai vis vienaip ar kitaip iskelia sia tema. Kalbam, diskutuojam. Kalbesim ir ateityje kiek ji pati to nores, kiek jai reikes. Man pasiseke - nieko apart keliu biografijos faktu apie jos mama nezinau, ir jau ko gero nesuzinosiu, tai nebus progos ir pasakyti netiesos, issisukineti. As dekinga mazyles mamai, del jos sprendimo, manau, kad mylejo ja, suprasdama, kad negali auginti, bent jau paliko saugioje aplinkoje. Man jos nuosirdziai gaila, kad prarado galimybe ja auginti, patirti visa tai, ka dabar patiriame mes, tikiusi, kad jos guvenimas dar susiklostys kitaip. Ir tiek.

???




Aš neturiu biologinių vaikų.

Taigi aš ir sakau, kad esi šauni mama




skirtumas yra ir tu tą žinai.



nenorėčiau klijuoti kokias nors etiketes - neigi, neneigi... Gal greičiau sakau, kad patarčiau to saugotis, nes tam tikros tendencijos tavo kalbose yra: ji tokia, kaip ir kiti ir pan. O koks vaikas gali būti? Aišku, kad jis toks, kaip ir kiti - su dviem rankom ir kojom, kaprizais ir pan. Tik jo patirtis kita, apie ją aš ir kalbu.

Merginos, nereiktų suasmeninti čia rašomų dalykų. Bent jau mano tai tikrai. Nes be diskutuojančių žmonių, yra daug skaitančių šį forumą. asmeniškai aš rašydama nepamirštu ir jų. Čia yra forumas, o ne asmeniniai bendravimai.

PS

Sveikos,

Esu Rudze, tikras vardas Jolita. Esu visiskai naujoke Jusu temoje, tad prisistatau.
Esu 35-eriu, auginu 4,5 m savo sunu. Jau nuo paauglystes zinojau, kad noriu isivaikinti ir suteikti visa savo siluma ir meile bent vienam vaikui is vaiku globos namu, atejo laikas, kai nenoriu daugiau laukti. Nors esu issiskyrusi ir gyvenu viena, pradedu ruosti visus dokumentus del globos (pradziai). Ivaikinimui reikalinga seima...
Esu skaiciusi daug literaturos apie ivaikinima, uzsienio literaturos taip pat. Ieskojau internete info ar yra teveliu, kurie globoja ar ivaikine vaikeli, kokia bendruomene, kur kaip ir jus gyvai dalinasi mintimis, patarimais, patirtimi, ar zinote ka?

Labas,lapute.Malonu sutikti dar vieną širdingą žmogų

Ačiū, Paragintoji. Pirma mintis buvo pulti ginčytis. Paskaičiau po kurio laiko tavo žinutę, manau yra tiesos tavo žodžiuose. Susimąsčiau

- Aš irgi tikriausiai nuo paauglystės apie tai galvojau Mano aplinkoje buvo mergaitę įvaikinusi šeima ir man tai nebuvo svetima.

- Įvaikinti gali ir vienas žmogus. Pažįstu vieną šaunią mamą, auginančią įvaikintą berniuką. Bet visgi, reiktų gerai pasverti visus "už" ir "prieš". Jei auginsi viena, tai ant vienos pečių ir grius visiškai visos problemos. Vaikui stabiliau yra augti šeimoje ir pareigos būna dalinamos tarp dviejų suaugusių žmonių, o ne gula ant vieno pečių.

- Tikrai reikia labai daug skaityti šia tema. Ir ne tik literatūrą, ne tik teoretikus, bet praktikus - forumus, kur žmonės dalinasi savo patirtimi ir išgyvenimais. Man asmeniškai tai tikrai nemažai davė.

- Įvaikinusiųjų bendruomenė renkasi kartą per metus poros dienų vasaros stovyklėlėse. Bet jose susitinka jau įvaikinusieji. Šiame tinklapyje yra daug informacijos įvaikinimo bei globos klausimais: http://www.vaikoteises.lt/ Ar kur nors renkasi globėjai, aš nežinau.



oi, ginčytis tai galima, nes ginčuose gimsta tiesa

Labai ačiū, Rutike Va čia ir yra visas pokalbio grožis, kai žmogus ne pyksta, o mąsto Juk pykstama dažniausiai už tiesą. Gi jeigu kažkokia informacija mūsų "neužkabina", tai mes ir nekreipiam dėmesio, o jeigu supykstam, vadinasi tai mus liečia. Tokiu atveju aš pabūnu su savim, pamąstau, pagalvoju kodėl taip yra ir, žiūrėk, suprantu, kad pykau tai už tiesą

Aš jau nebežinau...žadėjo giminės atvažiuot šeštadienį,pasveikint Žirnį su gimtadieniu (buvo 13d) ir su Kalėdom visus.Pasiskambins iš vakaro.Paskambino ryte,kad neatvažiuos,atideda antradieniui 17:30- 18:00val.Vaikai kaba ant lango...

Nu ir? prikabėjo ką nors?

Ištraukė dantį. keistai dygsta - į tarpą netelpa, mušasi aukščiau. Dantistė sako, kad dabar į dviejų tarpą įšoks vienas. Niekaip nepagaunu, kur turės dar vienas dingti? SAko, žandikauliai per smulkūs dantims niekada tokio negirdėjau bajerio