mano mažiaus "natūralus poreikis" maistui, apie kurį kalba Germinė, buvo taip pat ne visai (švelniai kalbant) natūralus. Priešingai, negu Lapė Snapė, mano mažius valgydavo godžiai tol, kol pasidarydavo bloga ir verkdavo ne tai, kad maistą pamatęs, bet vos bliūdais sutarškinus.
Ir Klaidas toks buvo, kimšdavo iki vėmimo, o visi aplinkui kraupdavo, kad vaikui valgyt neduodu, nes sakydavau stpo, o jis raudodavo prie stalo, kad badu miršta 
Susitvarkė per kelis metus 
Susitvarkė per kelis metus
Pas mus irgi apsitvarkė. valgo bangomis.
Pvz. dabar žema banga - vakar paros maistas - du virti varškėčiai, du obuoliai, barščių lėkštė ir pora blynelių.
Pvz. dabar žema banga - vakar paros maistas - du virti varškėčiai, du obuoliai, barščių lėkštė ir pora blynelių.
Mano Kruopytė valgydavo,valgydavo,nusisukdavo nuo stalo,pavemdavo ir vėl kaip niekur nieko valgydavo.
Galvoju,kad gal nei vieno neturėjau be valgymo sutrikimų
Paskui sugalvojo,kad paspirtuko.Negavau,bet užgarantavau,kad iki pavasario tikrai nupirksim.Dabar kurią čia dieną sako : nelabai aš jo ir noriu (faktas,nes nesidomi tokia veikla)Pasakiau,nes daugiau nesugalvojau ko norėt (mat,abi sesės būtent po paspirtuką gavo,o brolis dviratį) Klausiu vėl,ko norėtų.Patikinu,kad kaina rolės nevaidina.Sako: kad aš viską turiu-planšetė yra,rūbų turiu daug,mokyklai viską turiu,žaislų irgi daug...Ir ką man su ja daryt?Aukštakulnių nori,bet kur rast tokiai mažai kojytei?Turėtus jau išaugo.Apsidžiaugtų.Bet gi čia dovana ne už 200 ir net ne už 100.Kur kitus pinigus dėt?
Nors...aš irgi nieko nenorėdavau.Tiesa,dėl kitokių priežasčių
Galvoju,kad gal nei vieno neturėjau be valgymo sutrikimų
QUOTE(Karusia @ 2014 01 16, 12:37)
vakar paros maistas - du virti varškėčiai, du obuoliai, barščių lėkštė ir pora blynelių.
Man neatrodo labai blogai QUOTE(Šelma @ 2014 01 16, 11:23)
Jokių norų, svajonių. Visi kažko nori, reikalauja, pyksta, kad neperki, o jis nieko. Kad gali ir turi norėt 
Panašu į mano Pupą.Gimtadieniui nežino,ko nori... Kad gali ir turi norėt Paskui sugalvojo,kad paspirtuko.Negavau,bet užgarantavau,kad iki pavasario tikrai nupirksim.Dabar kurią čia dieną sako : nelabai aš jo ir noriu (faktas,nes nesidomi tokia veikla)Pasakiau,nes daugiau nesugalvojau ko norėt (mat,abi sesės būtent po paspirtuką gavo,o brolis dviratį) Klausiu vėl,ko norėtų.Patikinu,kad kaina rolės nevaidina.Sako: kad aš viską turiu-planšetė yra,rūbų turiu daug,mokyklai viską turiu,žaislų irgi daug...Ir ką man su ja daryt?Aukštakulnių nori,bet kur rast tokiai mažai kojytei?Turėtus jau išaugo.Apsidžiaugtų.Bet gi čia dovana ne už 200 ir net ne už 100.Kur kitus pinigus dėt?Nors...aš irgi nieko nenorėdavau.Tiesa,dėl kitokių priežasčių
QUOTE(Germinė @ 2014 01 16, 12:54)
Devynmetei po fizinio pamokos ir šokių repeticijos?
Papildyta:
QUOTE(Germinė @ 2014 01 16, 12:54)
maniškė nieko nenorėjo pirmąjį gimtadienį namie. Teisingiau, sakė - svarbu, kad mama visada būtų.
Paskui, kadangi mama jau yra ir tikrai niekur neišnyks... 'nu gal katytės". nu labai gal. Ir gavo. nors buvau nusiteikusi prieš kates namie. Po to jau atsiduso (kad norai pildomi) ir pradėjo norėti visko. Daug. ČIa ir dabar
Dukterėčia, dirbusi su globos namų vaikais, sakė, kad jų apatiškumas - nieko nenoriu, nieko nereikia, nieks neįdomu - ją pribloškė. Dirbo su paaugliais projekte kaip savanorė.
Bet maniškė niekad vaiknamy neaugo.Ir namie jau beveik 8m ...Kiti vaikai turi norų,didelių.Džiugu juos pildyt.Vyšniai pažadėtas liečiamas telefonas gimtadieniui (rugsėjį )man jau nagai niežti dabar.Bet suprantu,kad reikia išlaukti
)man jau nagai niežti dabar.Bet suprantu,kad reikia išlaukti
Maniškis vis daugiau pats pradeda kalbėti apie bio motiną. Viskas fantazijų lygyje, jis jos neatsimena. Bet mane neramina, kad ją idealizuoja jose: ji mane to ir to išmokė, tą ir tą pirko. Kad kalba gerai, tiesiog puiku, bet kaip gi reaguoti į tą piešiamą idealistinį paveikslėlį. Juolab, kad mes tai - blogi (kai supyksta), mes netikri, jis ne mūsų.
Turit patirties?
Turit patirties?
QUOTE(rutikė @ 2014 01 16, 16:43)
Maniškis vis daugiau pats pradeda kalbėti apie bio motiną. Viskas fantazijų lygyje, jis jos neatsimena. Bet mane neramina, kad ją idealizuoja jose: ji mane to ir to išmokė, tą ir tą pirko. Kad kalba gerai, tiesiog puiku, bet kaip gi reaguoti į tą piešiamą idealistinį paveikslėlį. Juolab, kad mes tai - blogi (kai supyksta), mes netikri, jis ne mūsų.
Turit patirties?
Turit patirties?
Manau, kad viskas priklauso nuo Jūsų kalbų apie tą aną mamą. Mes nedubliavome mamos, nes mamą vaikai pažįsta ir gerai žino, kas mama. Mama- apsaugos garantas. Nelabai gi saugu, kai yra dvi galimybės ir vienos iš jų nepažįsti. Mums tiesiog buvo moteris, kuri pagimdė. Klausimas, ar tai buvo taip pat mama, dičkiui iškilo visai neseniai. Ramiai pasakiau, kad gali pasirinkti, kaip vadinti, paprastai moteris, tas kurios pagimdo, vadina mamomis... Pamąstymus vyrukas kol kas pasiliko sau. Žiūrėsim, kas po to išlįs.
Manau, kai labai mažam yra dvi mamos, tuomet ir atsiranda priešpastatymas ir svarstyklės. Manyčiau, kad jų neturėtų būti be paauglystės, kuomet net bio susimąsto, ar gerai, kad jie yra būtent tų tėvų...
Kažkas čia buvo perkėlęs labai jautų pamąstymą apie tai (rusų k.). Paieškosiu, jei rasiu, pakartosiu.
Kai man mažesni sakydavo, kad aš bloga mama, nes neperku to ar kito... Ramiai sakydavau, kad ką čia padarysi, bet tik tokia dabar šalia tavęs ir labai tave myliu. Po to suprantama kalba paaiškinu apie pirkimo-nepirkimo galimybes.
Panašiai ir sakyčiau: nu ką dabar daryt...turi mane tokią, kokia esu ir aš tave labai myliu. Manau, kad taip vaikas prašo saugumo, ribų apibrėžimo ir atsakomybės už jį. Gi kitaip nemoka
Vaiduokliams, manyčiau, nereikia pavydėti ir jų neigti.
QUOTE(rutikė @ 2014 01 16, 17:03)
Kai kalba man apie mane, manau, kad reaguoju tinkamai. Tik nežinau, kaip reaguoti į jo idealistines fantazijas apie tą moterį. įprastai tai būna prieš miegą, kai tipo prisimena. Beje jis nevadina jos mama, o vadina tik vardu.
Iš kur ir ką jis žino apie ją? Kiek suprantu, informaciją valdot Jūs. Kiek žmogiukui metų, nebepamenu, nes tame amžiuje kiekvieni metai labai svarbūs
?
Jam 5. Apie ją žino iš manęs. Labai po truputį dozuotai pasakodavau, kad jį pagimdė kita moteris, o mes jį auginam. buvo totalus neigimas, paskui ilga pauzė, paskui po truputį pats pradėjo ta informaciją (išgirstą iš mūsų naudoti pokalbiuose su manimi). aš pateikdavau tik faktus, be emocinio atspalvio, jis taip pat. O dabar še tau. Tiesiog nenoriu suklysti reaguodama. Labai džiaugiuosi, kad jis tą informaciją integravo ir priima kaip savo istorijos dalį. matyt dabar bando suprasti, pajusti. tiesiog realybė yra tokia, kad juo nesirūpino, jį paliko. Bet kažkaip negaliu sau leisti tai jam pasakyti, o ir nežinau ar reikia. Bet iš kitos pusės ar leisti jam idealizuoti toliau, ar tai nebūtų klaida?
QUOTE(rutikė @ 2014 01 16, 16:43)
Bet mane neramina, kad ją idealizuoja jose: ji mane to ir to išmokė, tą ir tą pirko. Kad kalba gerai, tiesiog puiku, bet kaip gi reaguoti į tą piešiamą idealistinį paveikslėlį. Juolab, kad mes tai - blogi (kai supyksta), mes netikri, jis ne mūsų.
Turit patirties?
Turit patirties?
pas mus idealas buvo globos namų auklėtoja. Genutė tą, Genutė aną.
Paskui sakau - ne Genutė, darželio auklėtoja taip sako. Aha, tikrai Vaida. Genutė aną. Palauk, o ne Irenos tai posakis?
Paskui išgirdau, kaip kažkam - mama man taip sakė, mama mane anaip mokė. (nors į akis neprisipažindavo, kad gerai čia mokau).
O visa kita - manipuliacija.
Ach reikia eit į lovą? "tetuuuuk, atvažiuuuoookkkk"
QUOTE(rutikė @ 2014 01 16, 17:56)
Jam 5. Apie ją žino iš manęs. Labai po truputį dozuotai pasakodavau, kad jį pagimdė kita moteris, o mes jį auginam. buvo totalus neigimas, paskui ilga pauzė, paskui po truputį pats pradėjo ta informaciją (išgirstą iš mūsų naudoti pokalbiuose su manimi). aš pateikdavau tik faktus, be emocinio atspalvio, jis taip pat. O dabar še tau. Tiesiog nenoriu suklysti reaguodama. Labai džiaugiuosi, kad jis tą informaciją integravo ir priima kaip savo istorijos dalį. matyt dabar bando suprasti, pajusti. tiesiog realybė yra tokia, kad juo nesirūpino, jį paliko. Bet kažkaip negaliu sau leisti tai jam pasakyti, o ir nežinau ar reikia. Bet iš kitos pusės ar leisti jam idealizuoti toliau, ar tai nebūtų klaida?
Sakyčiau, kad apie mamą kalbėti tada, kai užeina tokios romantiškos svajos, ar pykčiai tarp jūsų, o kada nors ramiai, neutralioje emocinėje aplinkoje. Aš jau kiek vyresnei sakiau, kad atsidūrė vaikų namuose todėl, kad mama nesirūpino ja. Kad ilgai gulėjo ligoninėje. O po kiek laiko pati atsiduso 'nu negerai mama darė, kad tėčiui alų pirko, matai - ir tėtis gerti pradėjo, ir ji man maisto nebenupirkdavo.." Tam kartui klausimas liko išspręstas. O daugiau - tos emocinės gaidos labai įvairios. Kad be abejo mylėjo, jei tokį vardą gražų išrinko, kad taip jau atsitinka, kad kartais tėvai nesirūpina vaikais ir ji dėl to nekalta. Skausmingiausiai išgyveno apie šeštus - septintus metus - kiemo draugę išvežė į globos namus
Atrodė, kad antrą kartą viską išgyvena.
