Vilniaus gimdymo namai -VGN. 13 tema

Nerasykyt nesamoniu !!! Ir taip raso kaip taisykle tos , kurioms nebuvo jokiu komplikaciju jei butu kas nors blogai, idomu kaip tada parasytume ir sakytumete kad gimdyti reikia paciai.
Man pirmas buvo labai sunkus ir ilgas. 18 valandu skatino, tada vakuumai visokie ir kaip pagimdyti paciai jei vandenys namuose nubega, atvaziuoji i GN o veiklos nera, juk ne akmens amzius kad moteris nesulauktu pagalbos. Kaip bebutu, gydytojas negali leisti sau taip kalbeti... vis gi yra etika kazkokia

Toumei o vaikeliui viskas gerai? Taip ilgai kankino as tai zuikio savo net nemaciau iskart isveze ji i reanimacija i Vilniu pamaciau tik po dveju paru ligoninei pragulejom beveik 1.5 menesio... tada dar du metai kas menesi stebejo neurologai. Ir kam to viso reikejo... butu gydytojas padares cp ir nebutu tiek visko... nuo gimimo vaikas gavo tona vaistu aisku man gerai, nera jokiu randu, bet geriau butu 10 randu nei tai ka reikejo isgyventi... aciu dievui mums pasiseke o kiek lieka neigaliu ...

Tikrai, užuojauta dėl tokio gimdymo.

Paskaičiau šią istoriją, prisiminiau savo du gimdymus VGN. Pas mus buvo viskas daugmaž sklandžiai, bet.
Ir man užkliuvo tas, kad va, plyšote... Plyšta, kiek girdžiu, skaitau, daugiau ar mažiau vos ne kiekviena. Taip buvo visais laikais ir nereikia čia taip sureikšminti tokio momento. Plyšta moteris- susiūva ir vėl "kaip nauja"
Ir kai važiuoji gimdyti su tokia informacija, ir dar žinodama, kad ar plyši ar ne, priklauso ne tik nuo medikų, bet ir nuo TAVO PAČIOS fiziologijos, tuomet tokių sakinių gal nebūtų.
Dėl siuvimo, retą susiūva per 10min. Čia ne vaiko kelnes siūti, reikia kruopštumo ne tik dėl estetikos.
Bet be viso šito, be galo apmaudu, kad mūsų daktarai, per 20m.nepriklausomybės neatpratinti nuo vokelių, dar leidžia sau ką nekultūringai drėbtelti

nu kur cia stresas, informavo ir valio kad tai dare, baikit, mamos rasyt kad gimdymas tai buvo siaubas, kad buvote mirstanti gulbe, o Lietuvos gydytojai, tik cinikai kysiu imantis, kaip nusipiesiate ta pasauli taip ir atrodo jums gimdymas yra gimdymas, nereikia cia jokiu meiliu zodeliu, komplimentu, svarbus rezultatas

Butent. Ne akmens amzius. Tokioj situacijoj yra skatinamieji, ir nemanau, kad gydytojai ju nesiulo Puikiai zinau, nes man paciai vandenys nubego namie, o nuvaziavus i VGN pradzioj varnas pro langa saudziau ir laukiau, kada gi prasides viskas, nes nieko nevyko. Gydytojai vis ateidavo paziuret, o as sokineju sau ant kamuolio, kad tik greiciau atsidarinetu kaklelis, sypsausi, akis issprogine iseidavo, kaip cia taip nevyksta nieko, nors turetu. Galiausiai leido skatinamuosius. Nereik tiketis, kad viska padarys gydytojai. Jie daro savo darba, moteris turi daryti savo. Ir jei gimdymo metu dar turi jegu/noro klausyti ir dometis, ka cia aplink visi kalba ar kokius bajeriukus meto, tai klausimas, ar tikrai esi susikoncentraves i visa gimdymo procesa 100% ir darai savo darba. Asmeniskai man galejo tankai aplink vazinet, galejo sakyt kas ka norejo, butu buve giliai dzin. Nei as saukiau, kas, beje, atima labai daug jegu ir isbalansuoja, nei kazkuo piktinausi. Tyliai, ramiai, susikaupus ir susikoncentravus iskvepuodavau kiekviena saremi ir galiu ramia sazine pasakyt, kad pati padariau viska, kad visas procesas is mano puses vyktu sklandziai, o gydytojai padare viska, kas priklause nuo ju.

Taip ir tikėjausi, kad atsiras būrelis, kuris nesupras, ką norėjau pasakyti... Niekas nesako, kad aš tikėjausi atvažiuoti ir pagimdyti per 2 valandas, nes jau namie su sarėmiais prasikankinau 16 valandų, o paskui likusios valandos buvo praleistos gimdykloje... Ir nesitikėjau, kad išvažiuosiu sveika kaip ridikas, bet mums per kursus VGN sakė, kad visada kirpimas yra geriau negu plyšimas, tai klausimas tada, kodėl nekirpo, kodėl plyšau? Man atrodo, kad nelogiška buvo liept pradėt stumt ant 8 cm atsivėrimo, nes leliukas per tiek neišlįstų be pasekmių jam pačiam arba mamai, šiuo atveju aš laiminga, kad dukrytei nieko nebuvo, o aš jau kaip aš, prakentėjau tą plyšimą, tik deje iki dabar dar negaliu per šitą ''gėrį'' suartėti su vyru, nevarau D į medį, ateis diena, kai jau galėsiu, bet pripažinkim, kad tai sukelia nemalonumų ne tik dėl sekso, bet ir dėl įprasto gyvenimo ritmo, nes praktiškai mėnesį buvau kaip invalidė ir vaiku rūpintis buvo didžiausia katastrofa su kasdieninėm ašarom.
Pas mane į palatą buvo atėjęs tik tas gydytojas, kuris mane siuvo, daugiau gydytojų nebuvo, tik sesutės.
Kažkodėl turbūt įsivaizduojate, kad per gimdymą aš ten tik rėkavau, spiegiau ir nieko neklausiau... Deje... Visada ramiai ir kantriai kiekvieną sąrėmį iškvėpavau, buvau žvėriškai pavargus po pusantros paros sąrėmių, tai ir rėkti nebebuvo iš ko, nesusilaikiau jau tik tada, kada suleido skatinamuosius ir jie pradėjo veikti bei kai darė masažus, nes tai yra žiauriai skausminga! Jeigu jums tų masažų nedarė, tai ir nežinote, kiek ''saldu'' būna per tas akimirkas...
Būtent, gimdyvių yra daug, bet kiekviena gydytojams turi būti svarbi tiek pat, o jų darbo rutina neturėtų nei manęs, nei kitų būsimų mamų kasyti... Jiems čia kasdieninis ritualas, jie pripratę ir jau tiesiog per daug atsipalaidavę ir kartais neįvertina situacijos taip, kaip derėtų. Taip, kol aš pagimdžiau, tai visam skyriuj gal 20 vaikų ar daugiau gimė, kas man dar labiau traumą varė, nes vis girdėdavau tas mamytes stumiančias, šaukiančias, o paskui leliukus verkiant kai jau užgimsta... O man ašaros pildavosi upeliais, kad jos jau turi, o man čia tiek kamuotis ir niekas nieko neskuba daryti, o priežastis paskubinti man atrodo buvo rimta ''vaiko virkštelė per trumpa, vaikas nenusileidžia į gimdymo takus ir neskatina efektyviai atverdinėti gimdos kaklelį'', bet ją pamatė Razumas tik jau užgimus dukrai...



Nieko aš ir negalvojau tuo metu, kai iš manęs dergėsi (jei būčiau dar blaiviai mąsęius, tai būčiau ką nors išrėžus atgal), nes mano visos mintys buvo tik kaip greičiau pagimdyti, kaip greičiau tuos skausmus sumažinti, bet gi paskui po visko kai atsigauni tai pradedi galvoti, kodėl su tavim taip kalbėjo ar elgėsi, nežinau kiek turėtų būti mama abejinga, kad jos visai neliestų grubūs išsireiškimai, o dar tokioj stresinėj situacijoj kaip gimdymas...
Papildyta:


Ačiū Dievui, viskas dukrytei gerai, mane gelbėjo šitoj situacijoj tai, kad vandenys nubėgo tik 6 val. ryte, todėl dukrytė iki to laiko neduso mano pilve, o paskui jau tik po skatinamųjų pradėjo tonusai labai blogyn eiti, šiek tiek mėlyna gimė, bet greitai atgavo spalvą. Na, dar labai daug apsikakino iš streso užgimus, nes man ją beveik išlupo su rankom, kai galvytė išlindo, nes jau būčiau nebepastūmus... O jus labai užjaučiu ir suprantu, tiek prisikankinote...



Taip, plyšimas natūralus fiziologinis dalykas, bet grįžkim prie to, kad jeigu būčiau turėjus galimybę gimdyti vandenyje arba bent jau pagulėti šiltoje vonioje, tai galbūt nebūčiau suplyšusi, galbūt būtų greičiau atsivėrę takai ir mažylė tinkamai įsistačius, gal būtų ir visi 10 cm be didesnės pagalbos atsivėrę ir viskas būtų apsiėję be tų baisių masažų ir stūmimo ant 8 cm. Bet akušerė neatvyko sutarta, todėl gavau, ką gavau ir gimdžiau pas ką pakliuvau. Dėl šito ''vėl kaip nauja" labai nesutinku, nes aš tikrai nesu kaip nauja, negaliu su vyru mylėtis, man vis dar skauda ne tokiu kampu atsisėdus arba tiesiog vaikščiojant užeina maudimas, tempimas, reikės dar laiko, kad viskas stotų į vėžes.



Man ir nereikėjo, kad per galvą glostytų, mano vyras mane puikiai palaikė visas tas valandas ir per patį gimdymą, man jo užteko pilnai, bet gydytojui tai nesuteikia laisvės prasivardžiuotis, šaipytis iš tokios situacijos, kai moteris yra bejėgė ir ''mirštanti gulbė''. Kyšių mes nedavėm, todėl ir nekomentuoju, kad su jais būtų buvę geriau, nes neaišku ar būtų buvę geriau, nes gimdyti vis tiek būtų reikėję man, o ne personalui.



Man skatinamuosius pasiūlė tik kitos dienos apie 10 val. ryto, nes pamatė, kad sąrėmiai visai pasidarė neefektyvūs ir per 3 h nei vienas papildomas cm nuo 6 cm neatsivėrė, o tik vargino mane. Nors aš būčiau su mielu noru sutikusi paskatinti dar praeitą dieną kai tik atvykau, nes tada gal dar būčiau turėjusi daugiau jėgų ir stūmimui ir viskam, bet to aš negavau. Ir paskatinimas tai nebūtinai turiu galvoje tabletes ar lašinę, bet, kad ir pvž vandenis galėjo prakirpti, gal būtų labiau viską išjudinę. Ir aš kvėpavau, ir kentėjau, ir rėkiau jau kaip minėjau tik tada, kada jau po skatinamųjų nebegalėjau ištverti tokių dažnų sąrėmių, kai net atsikvėpti nebegalėjau ir tik kai masažus darė, kurie prilygo jausmui, kad mane gyvą kas drąsko. Paskui stūmiau jau neberėkdama, nes visą orą gi nuleidi į pilvo apačią...

Del VGN- kad tiek kankino, tai as galiu pasakyti dabar tik tai, kad jeigu zinociau pries savo gimdyma, koks jis gausis, tai tikrai susitarciau su kuo nors del CP. Nes eina sau visas tas naturalizmas, o VGN jis propaguojamas, kai vaikas duso ir ji teko traukti su vakuumu. Aciu Dievui, tfu tfu, kol kas rimtesniu pasekmiu lyg nera. Bet vaikas ziauriai neramus ir rankinis, tikiuosi cia bus vienintele pasekme, su tokia jau kaip nors isgyvensim,, bet kai pagalvoji kaip galejo baigtis... Vaikas buvo ne taip isistates, tai suzinojau jau i pabaiga, daktarai apie tai vos ne pasibzdom kalbejo, kad as nesuprasciau, kad padetis komplikuojasi turbut, o kadangi irgi praleidau visa nakti su saremiais, jau nebeturejau jegu vaiko toje netaisyklingoje padetyje isstumti, tad trauke. Jau dabar, kai visas tas kosmaras baigesi, tai sunku pasakyti, ar kas nors cia kaltas, po to supratau, jog mano nesciosios korteleje parasyta, jog vaikas II pozicijoje, kas gali komplikuoti reikala. Dabar tokioje situacijoje tik rasciau ka nors ir susitarcau del CP.

taip gali pasakyti tik tos, kurioms viskas buvo gerai ir lengvai. ir ta savipagalba apskritai galima tik tada kai viskas kaip iš vadovėlio, o jei ne, tai gali ramintis, masažuotis ar dar ką daryt, bet jei netaisyklinga padėtis, nevyksta ar pan, tai nieko nepakeisi.

Bet tokiu atveju gal neverta ir turėt iliuzijų,kad konkreti akušerė ar vanduo ims ir stebukligai viską pakeis

O aplinka tai žinoma,kad jaustresnei moteriai gali įtakoti gimdymo veiklos procesus: esant įtampai pradeda gamintis adrenalinas,kuris trukdo palankiai atsidarinėti gimdos kakleliui,o kai moteris atsiaplaidavusi-išsiskiria okcitocinas,pagrindinis gimdymo hormonas ,taip kad aplinkos,gydytojų grubumo tikrai nederėtų "nurašyti" kaip visai nereikšmingų dalykų.Ne visos juk vienodai esam atsparios stresui

Tik tiek,kad Toumei atveju nelabai buvo to atsipalaidavimo ir namuose,kiek galima suprasti iš jos pasakojimo..galų gale namuose juk ir ta pati taip trokštama vonia buvo(jei nebuvo,atsiprašau),bet kažkas sutrukdė joje pagulėti

Sunku net pasakyti kaip tem su tom naturalistinem paziurom VGN ir nuo ko daktaru zingsniai priklauso. Mano situacija buvo tokia: ketvirtadieni buvo terminas, penktadieni buvau pas savo gine - sako: 3cm sian arba ryt pagimdysi, jei ne savaitgali i VGN, kad patikrintu ar viskas gerai. Reikalai mano nepajudejo, tad sekmadieni is pat ryto nuvaziavom i VGN, prieme Sklerius ir is karto i patologini supakavo. Is vakaro dar ligonines laiptais pasivaiksciojau apie valandike, kad isjudint reikala. Bet nieko. Ryte pirmadieni ant paklodes nedideli plema radau. 8 ryto apziurejo mane, pasake, kad turbut kiek soniniu vandenu nubego ir is karto i gimdykla sake eit. Bet man jokiu saremiu, niu nieko nebuvo.
Nieks manes neklause, is karto prakirpo vandenis. Nu kazkiek pajudejo. Toliau irgi manes neklause, ar noriu skatinamuju ar ne, atejo ir suleido. As kazkaip pasitikejau daktarais, naturalistinem paziurom apsesta nesu, todel labai ir nesusimasciau, ka turi daryt ta daro. 12 val paprasiau epiduro, laukti ilgai neteko, nu apie 20 min gal. Paliko kateteri, poto dar keleta kartu buvo uzejus anasteziologe klause ar papildomai dar dozes nenoriu.
Atsiverinejau kazkaip visvien per letai, vyra isvare i koridoriu, subego daktarai i palata su Razumu priekyje, nes jau mano daktare pradejo dokus ruosti cezariui, Razumas ranka ikiso su visu upu ir konstatavo - pagimdys pati. Per stangas dvi daktares buvo su manim, rezidente ir akusere, viena stovejo ziurejo i akuseres puse, kita uzgriuvus ant manes spaude pilva, na lyg bande padeti vaikiuiui prasiskverbti. Galiausiai 18 val pagimdziau. Rezidente siuvo apie valanda.
Poto jau kai viska sau bandziau prisiminti, apmastyti, hmm galvoju, o gal blogai as cia padariau, kad is karto leidausi visais budai skatinama, nes nu labai jau stipriai dabar tas naturalumas propaguojamas. Bet po kiek laiko nurimau, nes ni vistiek pasitikiu siuolaikine medicina, o ir medaliu nieks nedalina Tai mano atveju jie gan greitai pradejo su skatinimais.
Is anksto su nieko nesitariau, anasteziologei davem 100, Po gimdymo akuserei 400, daktarei Diliautienei 400, kitai gydytojai nedavem (tai kuri uzgriuvus ant manes buvo, pavardes nebuvo jos ant chalato, gruboka pasirode su savo komentarais neidomiais, o labiausiai sunervino kai uzgime dukryte susukau is viso dziaugsmo jos varda, o ta man su ranka burna uzciaupe , nors per visa gimdymo procesa nei karto nerekiau, tyliai tyliai kvepojau, tai kazkaip mam toki bloga jausma ji paliko, nu lyg tai baznycioj, gi uzgime po tiek kanciu vaikas, ar blogai jo varda susaukti)
Ta pati vakara mus aplanke palatoj jau rezidente ir Diliautiene. Kitom dienom uzeje i palata buvo tik budintys daktarai. Geriausius ispudzius paliko Sklerius, nieko jam nemokejom, bat labai nuosordziai bendravo, aiskino.
Pradzioje ir mam sokas buvo, kad vos vaiko nesulosino, argi ne geriau tas cezaris butu buves... Uztikrintai sakiau, kad kita karta tikrai tik CP, praejo keli metai vel nescia ir vel planuoju i VGN naturaliai gimdyt jei viskas bus gerai.

Skaudi jusu patirtis,tiek iskenteta.Uzuojata
Trauma tikrai,panasu,kad nemenka patyret.
Tik va man uzkliuna faktas,kad po pirmines apziuros,kaip sakot,gyvuliskos,pas Razuma,jus vel po keliu val.ten grizot.....
Jei nebuvot su niekuo VGN susitarus,reikejo vaziuot i AK ar kita kokia ligonine.

Suprantu,kad iskamuotai skausmu,jau nereplikuot gyd.norejos,BET,po visko,reikejo riebu skunda irasyt p.Razumui,isviesint istorija,pasitengt ir
nepalikt visko savieigai.

Bet kokiu atveju,linkiu,kuo greiciau sustipret ir kad pasimirstu,kiek imanoma,si neigiama,skausminga patirtis.
Sekmes jums

Toumei, nepaguosiu, bet po pirmo gimdymo, kai ten mane skersai ir isilgai siuvinejo ta 1,5 val., (beje, gimdziau su 10 cm atsidarymu ir dar kirpo, bet tai nepagelbejo, vis tiek plysau) as irgi daugiau nei menesi sedet negalejau, geru pora menesiu jauciau diskomforta, pirma menesi dukrytes kilnot negalejau, nes iskart prie zemes tempdavo, o su vyru budama geru puse metu cypt noredavau dantis sukandus is skausmo Paguost galiu nebent taip, kad su antraja dukryte viskas buvo zymiai geriau, plysau tik vos vos ir sedejau jau po poros savaiciu, dukrytei dar puses metuku ner, bet jau senai viskas susitvarke Zodziu galiu tik palinketi kantrybes, kad greiciau pasimirstu visa bloga patirtis ir sugytu viskas


Ir bet kuriuo atveju, dabar jau galima ilgai ir nuobodziai galvoti, kas butu, jei butu buve taip ar anaip, bet yra kaip yra, ir nelabai cia ka bepakeisi.