Vilniaus gimdymo namai -VGN. 13 tema

Kuo svarbiausia, kad būtent iki gimdymo praktiškai vien tik gerus komentarus buvau girdėjus apie Razumą, iš kito forumo viena mamytė buvo pagimdžius 3 savaitės prieš mane, gyrė baisiausiai, kad susitarė su juo ir Božena, kad abu profesionalai, nevynioja žodžio į vatą, tipo viskas super, kad nereik tikėtis, kad glostys per galvą. Bet man viskas buvo priešingai, jau po tos apžiūros kai aš ryte atvažiavau supratau, kad čia ne gydytojas, o kažkoks gyvulys, galvojau, kad išdrąskys mane ten mėsom per patikrinimą... Paskui kai jau ryte atėjo tada į gimdyklą pasikeitus pamainai, tai pirma mintis mano buvo ''nu kodėl Razumas, Dieve, kodėl jis...''... Nu ir pačios matot, koks bendravimas jo... Toks jausmas, kad ''pati kalta, apsinėštinai, aha, dabar pagimdyk nesvarbu kokia kaina, o aš čia pastovėsiu ir gąsdinsiu apie vaiko virkšteles, tonus, ir dar tingine išvadinsiu'' Jis gal kaip specialistas ir yra profesionalas, bet jam labai trūksta bendravimo kultūros, ne visoms gimdyvėms patinka būti išdergtom, kad įgautų antrą kvėpavimą išgimdyti vaikelį, man kaip tik sukėlė milžinišką stresą jo tie išvedžiojimai ir gėdą, tada, kai nesulaikiau išmatų, nors iki gimdymo galvojau, kad nieko čia gėdingo jeigu taip įvyks, jie gi dar ne to prisižiūrėję tikriausiai, bet net ir iš to išsijuokė... Taip ir norėtųsi dabar pasakyt, kad tu pats pabūk moters vietoje ir pagimdyk vaiką, tik neapsišik...

P.S. O su išgirtąja Božena aš tariausi gimdyti (norėjau vandenyje), ne kartą susitikusios buvom iki gimdymo, aptarėm planą ir t.t., bet neatvyko kai man jos reikėjo... Tai ir gimdžiau ant to, kas papuolė...

Apie pastabas tuo metu, žinokit, neišėjo jų laidyti, nes nebeturėjau paprasčiausiai jėgų kažką pasakyti, o vyras mano irgi strese buvo, bandė tik su manim bendrauti ir nugarą lenkė, nes pati jau net negalėjau prisitraukti ir stumti normaliai...

Razumas yra nuotaikos žmogus ir jei tos nuotaikos nėra, tai vokas labai pagerina viską...
Kitu atveju tenka išklausyti įvairiausio plauko komentarų, juokelių ne į temą ir pan.




Aš pati antrą vaiką gimdžiau Santariškėse, tai irgi viena akušerė tyčiojosi kaip galėjo. Bet buvo tokie siaubingi skausmai(buvau skatinama), tiek buvau nusikankinusi, kad net vardo jos negaliu atgaminti.... Į maldavimus gauti nuskausminimą, buvo tik juokeliai, kad tai TIK pradžia, kad nejuokinčiau svieto su tokiais sąrėmiukais - nes mat aparatas nefiksavo, kad sąrėmiai rimti
Vyras irgi strese buvo. Ne visi gali adekvačiai reaguoti, kai yra didelis stresas.
Tik liūdna, kad tokie žmonės dirba prie gimdyvių ir kūdikių.

Tikrai liūdna... O vokelių politikos aš nepalaikau, tariausi su Božena tik dėl to, kad labai troškau gimdyti vandenyje, o LT kitaip negausi tokio šanso jei nesitarsi iš anksto... Na, bet, jos nebuvo su manim, tai ir gimdyti teko ''standartiškai''...

Tikrai jums teko daug iškęsti

Skausmas,kaip supratau,buvo nuo pat pradžių stiprus: o kokias jį mažinančias priemones išbandėte dar būdama namuose,ligoninėj,kaip suprantu prašėtės epidūro,jis kažkiek padėjo,bet tik iš dallies..Ar galvojat,kad gimdymas vandeny būtų buvęs mažiau skausmingesnis ir trumpesnis?

Taip, skausmas buvo visada toks pat, užėjo vidurnaktį vos užmigus toks staigus, kartojosi kas 7 min. pradžioje ir taip ir nepastiprėjo sakyčiau per beveik visą laiką, bet tiesiog ilgainiui kenčiant pavargsti ir paskui atrodo, kad net ir nestiprus sąrėmis kaip katastrofa, kai jau mirtinai norėtum pamiegoti bent valandžiukę, kad sukauptum jėgas reikalingas stūmimui... Smarkiausiai aišku po skatinimo ''saldu'' pasidarė, nes tada ne tik, kad pavargus buvau ir sąrėmiai kartojosi jau kas 30 sek., bet dar ir masažus darė, na tai maždaug situacija tokia, kad sukiša ranką ir suka ten ratus ir tampo mechaniškai, kad atsivertų kaklelis... Razumas nesicackino, tikriausiai gal ir nebūtų išėję švelniau tos procedūros atlikinėti, aš ne medikė, bet nu gyvenime nebenorėčiau to patirti, nes jau buvau pradėjus sąmonės netekti... Namuose aš jokių priemonių neturėjau ir nieko nebandžiau, tiesiog vaikščiojau iš vieno kampo į kitą... Gimdykloje irgi vaikščiojau, nes kamuolio man niekas neparūpino, gimdykla mažytė, vos apsisukti buvo galima... Paskui sėdėdavau, bet vis sakydavo, kad stočiausi ir nesėdėčiau, galiausiai kiek gi tu taip be miego, nuvargusi nuo skausmų pavaikščiosi, atsiguliau į lovą apie 21 val. ir nebepasikėliau daugiau jau iki ryto, nes nebegalėjau... Tada tik ryte kaip rašiau apie 9 val. mane ant kamuolio užsodino... O naktį man epidiūrą pastatė, bet jis tik vieną pusę atjungė, tai praktiškai man nepadėjo, buvo gal tik kokį pusvalandį taip viskas apmirę, tai tada atrodo net akyse šviesiau pasidarė, bet paskui vėl tas pats... Dėl vandens, tai norėjau dėl to, kad ir vaikeliui mažesnis stresas, kada jis iš vandens į vandenį gimsta, ir raumenys geriau atsipalaiduoja, todėl tikimybė plyšti yra daug mažesnė. Beto pačiai labai patinka šilta vonia, mėgstu pagulėti, man iki nėštumo mėnesinių skausmus labai gerai padėdavo numalšinti. Tai vat todėl ir atrodė, kad vandenyje būtų buvę geriau, bet kadangi akušerė su kuria tariausi nebuvo su manim, tai gimdyklą gavau tokią, kokią davė, o ji buvo be vonios.

Kamuolio galima pasiprašyti Vonios nebuvo,bet koridoriuj yra dušas-nelabai patogu ir jauku,kadangi jis bendras,bet tikrai įmanoma juo pasinaudoti.
Ką norėjau pasakyti: susitarus gimdyti didelis gėris: daugiau individualaus dėmesio,švelnesnis bendravimas ir panašiai.Tačiau,deja,už mus nieks nepagimdys,kad ir koks geras gydytojas ar akušeris pasitaikytų.Labai svarbus ir pačios moters nusiteikimas-pasiruošimas gimdymui,gebėjimas išgyventi skausmą,išbūti jį

Aš žinokit tokiam kosmose buvau, kad man net neatėjo mintis to kamuolio prašyti, galvojau, kad bus tas kamuolys, nes per paskaitas sakė, kad yra kamuolys gimdyklose, aš išvis nieko jų ten atrodo neprašiau, tik, kad greičiau pabaigtų kančias mano... Žinojau, kad yra dušas, bet aš nebenušliaužiau iki jo... Iki tualeto irgi nenuėjau, ryte kateterį statė... Tikra tiesa, kad niekas už mus nepagimdys, bet man kaip pirmakartei ir taip streso pakako, nes visada pragalvojau Dieve, kaip reikės išstumti jeigu dabar jau taip skauda, o čia dar papildomai tą stresą varė vis kartodami ''oi, ilgai gimdysit'', ''iki ryto nieko nebus'', ''vėžlio greičiu čia pas jus vyksta viskas''...

Labai Jus uzjauciu, kazkoks siaubo filmas... Net nezinau ka ir patarti... Blogiausia, aisku, kad daktarai tiek sau leidzia, moteris pazeidziamiausia turbut ir yra per gimdyma, o cia toks elgesys damusiantis...
O Razumas su Bozena tikri vokeliu megejai, nuo to ir nuotaika matyt priklauso, daug jau cia buvo rasyta ta tema... Visur tokiu yra. Gerai aisku, kad galiausiai i geras rankas papuolet.

Gerai, kad išvis pagimdžiau ir dukrytė sveika Jei kada pastosiu antrą kartą, nors nežinau ar tai bus, reikia išsigydyt patirtą traumą, tai VGN nebegimdysiu, nes dar netyčia vėl ant Razumo užtaikysiu arba ant kokios netikusios pamainos su laukinėm akušerėm.

To ir linkiu

Na, tikriausiai akmenim uzmetysit, bet si karta palaikysiu Razuma Du kartus pas ji gimdziau, bet nieko net panasaus i ta, ka cia paraset, nebuvo Taip, zodzio kisenej neiesko, humoras jo juodas, kartais gal ir ne i tema, bet susidariau tokia nuomone, kad visi tie juokeliai, bajeriukai ir pan. skirti tam, kad mintis tiesiog nukreiptum nuo skausmo i kitus dalykus. Esu be galo dekinga tiek jam, tiek gyd. Skleriui, abu savo darba atliko puikiai. Net siuvimo metu gyd. Sklerius stovejo salia, drasino mane, kalbejo dabar jau net nepasakyciau apie ka, kad tik negalvociau apie siuvima, nes buvau pries tai pasakius, kad jo bijau labiau, nei pacio gimdymo
Toumei, o ko jus tikejotes, vaziuodama gimdyti? Gimdymas yra toks dalykas, kad negali nieko nei prognozuoti, nei tiketis, nei isivaizduoti, kad bus taip ar anaip. Nes is tokiu fraziu, kaip "Ir - SUPLYŠAU...", "Paskui siuvo gal 40-45 min...", susidarau ispudi, kad tikejotes vos ne kaip negimdzius namo isvaziuot Mano gimdymas nei vienas netruko tiek, kiek jusu, bet irgi plysau abu kartus. Pirma karta isvis ziauriai, siuvinejo 1,5 valandos skersai ir isilgai. Bet tikrai nekaltinu gydytoju ar akuseres del sito. Labai daug kas priklauso ne tik nuo organizmo, bet ir nuo pacios moters, ar ji klauso to, ka sako gydytojai ir kaip i viska reaguoja. Kad nebuvo gydytojai i palata ateje, labai abejoju. Na, gal ne pats Razumas, bet kiti tai jau tikrai buvo ateje ir ne vienas. Niekas ten nepalieka likimo valiai. As asmeniskai niekam nei lito nedaviau, jau tik kai namo vaziuot reikejo, vyras sesutems saldainiu dezute atveze, bet tiek pati gimdyma, tiek bendravima prisiminus, like tik geriausi prisiminimai
Aisku del nuskausminimo ir tokiu pasakymu, kad "jums neskauda" nieko nesakau, o dar kai tai pasako vyras, kuris niekad negimde ir net toli grazu neisivaizduoja, kas tai per jausmas, isvis juokinga Galetu kartais jautresni pabuti, visgi moteriai tai labai ypatingas ivykis, bet ir juos reik suprast - prisiziuri jie ten tu moteru gimdanciu po n per diena (dar nepamirskim, kad gimdancios moterys kartais buna ooooooi kokios piktos, arsios ir visokios kitokios ), tai tikrai neturi kada nei grazbyliaut nei malonybem visokiom uzsiimt. Ir jei atvaziuojat su 1 cm, o gimdykloj guli penkios su 8-9 cm ir gimdymas jau cia pat, tai irgi man pvz savaime suprantama, kad pimoj eilej ne prie jusu turi stovet ir drasint visaip, o prie kitu lekia

Gimdyti reikia paciai ir uzsiimti gimdymu, savipagalba, paciai sau padet, kad skausmai mazesni butu, o ne galvoti, kas ten ka pasake, ar nepasake, kaip paziurejo ar nepaziurejo. Juo labiau nepadeda rekimas, visos jegos, reikalingos gimdymui isnaudojamos rekimui. Suimkit save i rankas, moterys!