Labas rytas.
Vis dar rytas.
Vakar tik skaičiau, bet nebeparašiau nieko, tokia labai užimta diena buvo. Pagalvojau mintyse, kad sveikinu vaikučius su gimtadieniu.
Vakar mūsų vienerių metų šunytė buvo pabėgus nuo parduotuvės, kol vaikai apsipirko, paskui aš ėjau pas gydytoją, mergaitė ieškojo savo šunytės, vaikinukas prižiūrėjo mažylę ir mažių, paskui susitikau su vyru, nupirkome maitinimo kėdute, o parėję namo pasikėlę liftu, sutikome ir savo šunytę su kaimynų mergaite ir jos drauge.
Šiandien kol kas viskas ramu, visi šeimos nariai ramiai papusryčiavo, kas ko rado, mažylė va ką tik irgi užsnūdo, pienuko prisisiurbliavus.
Vakar kai buvau pas gydytoją jau jaučiausi kaip ir normaliai, pamatavo kraujospūdį, buvo jau toks pamanomas 130/80 (palyginus koks buvo praeitą savaitę pirmojo vizito pas gydytoją metu - 140/100). Kraujo tyrimai beveik visi geri (tik trūksta magnio, hemoglobinas žemokas ir šiek tiek cholesterolis virš normos). Skydliaukės hormonai normoje. Tai kodėl man taip negera, va ir naktį vėl pradėjo spausti sprandą, paausius, dabar sėdžiu ir irgi jaučiu tą spaudimą.
Ji buvo labai miela, rami, gera ir kukli moteris. Tiesa, tomis retomis akimirkomis, kai jos niekas neerzino