Praeiname Derliaus globėjos skulptūrą.
Nuo čia atsiveria šios vilos pasididžiavimas - Begalybės terasa.
Nuo terasos su skulptūromis atsiveria vos akimis aprėpiamas vaizdas į jūrą, pakrantę, kalnus, namelius apačioje. Ši terasa dar vadinama "Durimis į saulę".
Mums ši vieta buvo daugiau durys, nes saulutė kaip tik ir kištelėjo nosį. Pasimėgaujame kelias minutes kol ji šviečia. Vis ne toks žvarbus kiaurai košiantis vėjas. O apačioje matyti žydra jūra, saulėti krantai. Tikrai, kitas pasaulis...
Atsitiktinai pritraukiu vaizdą į labai žemai apačioje esančias apylinkes. Tada dar nežinojom, kad kažkur ten bus ir užlipta.
Gražu, bet šalta. Sukame atgal.
Praeinam pro skulptūrą, patenkame į laisvalaikio zoną. Pavėsinė, daug suolų su stalais, kur galima užvalgyti. Parke esame beveik vienos, nė gyvos dvasios aplink.
Žydėjimo metu vila turėtų būti be proto graži. Nes graži ji ir tamsią rudenišką dieną.
Laukiniai miniatiūriniai ciklamenai. Pilnos pamiškės jų Amalfio krante.
Alyvuogių giraitė.
Išsprogęs kaštainis. Labai mėgstu juos keptus, bet šįkart ir neparagavau.
Merkurijus.
Paniurusi panorama nuo jo.
Žydėjimo metu vila turėtų būti be proto graži. Nes graži ji ir tamsią rudenišką dieną.
Laukiniai miniatiūriniai ciklamenai. Pilnos pamiškės jų Amalfio krante.
Alyvuogių giraitė.
Išsprogęs kaštainis. Labai mėgstu juos keptus, bet šįkart ir neparagavau.
Merkurijus.
Paniurusi panorama nuo jo.
Bako šventykla.
Ievos ola ir skulptūra.
Rūkas ne tik kad nesisklaido, bet ir didėja. Vos galima įžiūrėti už keletos metrų.
Link Rožių terasos.
Rožių terasa.
Papildyta:
Arbatinė.
Einame link Villa Cimbrone išėjimo. Pasiimame savo Artecards.
Išėjus - tik dar pilkesnis debesis virš Ravello.
Nutariame, kad verčiau eime žemyn, kur saulytė šviečia. Ravello kiekvieną kertę gal būt kada kitąkart iššniukštinėsime.
Ievos ola ir skulptūra.
Rūkas ne tik kad nesisklaido, bet ir didėja. Vos galima įžiūrėti už keletos metrų.
Link Rožių terasos.
Rožių terasa.
Papildyta:
Arbatinė.
Einame link Villa Cimbrone išėjimo. Pasiimame savo Artecards.
Išėjus - tik dar pilkesnis debesis virš Ravello.
Nutariame, kad verčiau eime žemyn, kur saulytė šviečia. Ravello kiekvieną kertę gal būt kada kitąkart iššniukštinėsime.
Taigi, prie pat Villa Cimbrone ir sukame žemyn palei Valle del Dragone slėnį, pagal rodykles, rodančias į Amalfi.
Tvarkingi laiptai, viskas labai gerai sužymėta.
Kiek žemiau laipteliai prastėja. Ar mažiau prižiūrėti, ar seniau tvarkyti. Kai kur - akmenų laiptai, kai kur jie net nevienodo dydžio ar išklibę. Nuo rūko grindinys drėgnas. Kojoms nešilta. Vibramų čia reikėjo, o ne atvirų basučių.
Vaizdas į kitus Valle del Dragone slėnio kraštus.
Kelyje tikrai netrūksta nuorodų.
Labai gražūs jų namų numeriai.
Kai kur veda iš vis siaurutis takelis.
Iki 1930 m., kol nebuvo nutiestas dabartinis kelias, palei Valle del Dragone slėnį einantis senas grįstas keliukas buvo strateginis kelias, vedantis į Ravello. Senasis kelias palengva veda žemyn, kol pasiekia prie jūros esantį žavųjį Atrani miestelį. Trasa veda pro alėjų raizgalynes, gyvenamuosius namus ir bažnyčias ir baigiasi prie jūros Amalfio miestelyje.
Citrina ant tako.
Tvarkingi laiptai, viskas labai gerai sužymėta.
Kiek žemiau laipteliai prastėja. Ar mažiau prižiūrėti, ar seniau tvarkyti. Kai kur - akmenų laiptai, kai kur jie net nevienodo dydžio ar išklibę. Nuo rūko grindinys drėgnas. Kojoms nešilta. Vibramų čia reikėjo, o ne atvirų basučių.
Vaizdas į kitus Valle del Dragone slėnio kraštus.
Kelyje tikrai netrūksta nuorodų.
Labai gražūs jų namų numeriai.
Kai kur veda iš vis siaurutis takelis.
Iki 1930 m., kol nebuvo nutiestas dabartinis kelias, palei Valle del Dragone slėnį einantis senas grįstas keliukas buvo strateginis kelias, vedantis į Ravello. Senasis kelias palengva veda žemyn, kol pasiekia prie jūros esantį žavųjį Atrani miestelį. Trasa veda pro alėjų raizgalynes, gyvenamuosius namus ir bažnyčias ir baigiasi prie jūros Amalfio miestelyje.
Citrina ant tako.
Vis dar drėgna, šalta, košia vėjas. Apsikeičiame drabužiais, t.y. šalikais.
Sutinkama būrius žmonių, einančių link Ravello. Nepavydžiu jiems ten, atėjusiems iš saulutės.
Akmuo virš tako.
Noksta citrinos.
Ir persikai. Tikėjomės, kad smarkus vėjas bent vieną numes, bet...
Du keliai.
Laužavietė. Degina jie, kiek pastebėjau, olose, po akmenimis.
Pagaliau pamatome jūrą.
Kelias.
Kai kur kelią dengia vynuogienojai.
Sutinkama būrius žmonių, einančių link Ravello. Nepavydžiu jiems ten, atėjusiems iš saulutės.
Akmuo virš tako.
Noksta citrinos.
Ir persikai. Tikėjomės, kad smarkus vėjas bent vieną numes, bet...
Du keliai.
Laužavietė. Degina jie, kiek pastebėjau, olose, po akmenimis.
Pagaliau pamatome jūrą.
Kelias.
Kai kur kelią dengia vynuogienojai.
Atsisukame į Ravello pusę - o ten dangaus spalva - .
Net žingsnį paspartiname, nes nenorime pakliūti į liūtį. Gerai tiek, kad tarp sienų nebešalta.
Prasideda senas akmeninis takas tarp akmeninių sienų.
Fantastiška kelio atkarpa, myliu kiekvieną nueitą centimetrą.
Vis žemyn ir žemyn.
Net žingsnį paspartiname, nes nenorime pakliūti į liūtį. Gerai tiek, kad tarp sienų nebešalta.
Prasideda senas akmeninis takas tarp akmeninių sienų.
Fantastiška kelio atkarpa, myliu kiekvieną nueitą centimetrą.
Vis žemyn ir žemyn.
Nusileidžiame į gana judrų kelią, vedantį link Ravello.
Kas sudomino Amalfio krašte, tai kaip jie išneša šiukšles. Va taip, maišiuką ant viniuko ima ir pakabina. Mačiau, į sieną gal kokie 6 viniai sukalti. Gal net kiekvienas savą turi. O paskui važiuoja šiukšlių surinkėjai ir nusikabinę nuo vinies, įsideda tuos maišelius.
Pereiname į kitą kelio pusę.
Žvilgsnis į kalnus, kur ką tik buvome.
Nuoroda rodo leistis žemyn.
Kiemelis.
Dar vieni žiedai.
Vandens kranelis ir nuorodos.
Kelias nuožulnėja. Laiptų nebe tiek daug.
PAGALIAU.
Kas sudomino Amalfio krašte, tai kaip jie išneša šiukšles. Va taip, maišiuką ant viniuko ima ir pakabina. Mačiau, į sieną gal kokie 6 viniai sukalti. Gal net kiekvienas savą turi. O paskui važiuoja šiukšlių surinkėjai ir nusikabinę nuo vinies, įsideda tuos maišelius.
Pereiname į kitą kelio pusę.
Žvilgsnis į kalnus, kur ką tik buvome.
Nuoroda rodo leistis žemyn.
Kiemelis.
Dar vieni žiedai.
Vandens kranelis ir nuorodos.
Kelias nuožulnėja. Laiptų nebe tiek daug.
PAGALIAU.
Taigi, prasidės naujas šios dienos žygio etapas.
Kalnų slėnyje matoma Collegiata of Santa Maria Maddalena kolegija. Pastatyta 1274 m. kaip gyventojų padėka šv. Mergelei už apsaugojimą nuo Saracėnos piratų. Vėliau keletą kartų buvo perstatyta. Kolegijos paradinė pusė - rokoko stiliaus katedra ir varpinės bokštas tarsi Atrani simbolis.
Atrani su savo simboliu vis artėja.
Ir vis žvilgsnis į priešingą pusę - ten irgi labai gražu.
Priešais Atrani simbolį didžiulė ola uoloje.
Kairėje pusėje...
Atrani artėja.
Nusileidžiame į miestelį. Pasitinka siauros ir baltos Atrani gatvelės.
Gatvės ar pakelės kertėje įrengta koplytėlė - dažnas reginys tame regione.
Santa Maria Maddalena ansamblis.
Aikštė priešais kolegiją.
Įeiname į bažnyčią. Atrani vaizdas pro vieną pagalbinių patalpų langelį.
Ir vaizdas į kalnus. Aukštai ant uolų boluoja dar vienas mūsų lankytas objektas.
Išeiname į lauką. Kitas krantas.
Lipame žemyn plačiais baltais laiptais.
Paskutiniai žvilgsniai į šį ansamblį. Suksime į miestelį.
Gatvės ar pakelės kertėje įrengta koplytėlė - dažnas reginys tame regione.
Santa Maria Maddalena ansamblis.
Aikštė priešais kolegiją.
Įeiname į bažnyčią. Atrani vaizdas pro vieną pagalbinių patalpų langelį.
Ir vaizdas į kalnus. Aukštai ant uolų boluoja dar vienas mūsų lankytas objektas.
Išeiname į lauką. Kitas krantas.
Lipame žemyn plačiais baltais laiptais.
Paskutiniai žvilgsniai į šį ansamblį. Suksime į miestelį.
Atrani - ramus miestelis su beveik visiškai uždara Piazza Umberto aikšte, iš kurios galima patekti į mažą smėlėtą paplūdimį. Atskiri maži namukai sulipę tarsi į vieną, tarp jų mažos gatvės ir laiptai, vedantys iš pagrindinės aikštės.
Kažkada Atrani buvo Amalfio Respublikos kunigaikščių - Duchi della Repubblica Amalfitana rezidencija. Atrani buvo puolama Saracenų, kurie čia buvo įkūrę koloniją.
Kaimelio istoriją rodo išlikę bažnyčios ir senoviniai pastatai. Atrani vis dar laikomas vienu mažiausių žvejų kaimų, turinčių senovinę struktūrą ir žemės ūkio tradicijas, visoje Italijoje.
Kiekviename balkone galima išvysti "Mentuccia", bazilikų bei pipirų krūmelį, kaimo gatvelės yra pilnos šių kvapų.
Vos pasukame nuo kolegijos ir patenkame į Umberto aikštę.
Užbėgdama įvykiams už akių, pasakysiu, kad tai, ką šiandien toliau matėme, buvo pati gražiausia kelionės po Kampaniją dalis.
Fontanėlis aikštėje.
Church of San Salvatore de Birecto bažnyčia su laikrodžiu - dar viena svarbi Atrani vieta, kur Amalfio klestėjimo laikais vyko aukščiausių šalies vadovų karūnavimas. Nors perstatyta neoklasikiniu stiliumi, bet bažnyčia iš tiesų yra labai sena. Įkurta 940 m., marmuro detalės siekia 11 a. Bažnyčios durys yra pagamintos Konstantinopolyje 1074 m. didiko Pantaleone Viaretta užsakymu.
Umberto I aikštė nuo bažnyčios laiptų.
Bažnyčios varpinė - tiesiog gretimo pastato sienoje.
Nusileidžiame į aikštę.
Sukame į gatvelę, esančią po bažnyčia su laikrodžiu.
Keramikos mozaikoje - Amalfio katedra.
Sukame į siaurutes gatvytes.
Kažkada Atrani buvo Amalfio Respublikos kunigaikščių - Duchi della Repubblica Amalfitana rezidencija. Atrani buvo puolama Saracenų, kurie čia buvo įkūrę koloniją.
Kaimelio istoriją rodo išlikę bažnyčios ir senoviniai pastatai. Atrani vis dar laikomas vienu mažiausių žvejų kaimų, turinčių senovinę struktūrą ir žemės ūkio tradicijas, visoje Italijoje.
Kiekviename balkone galima išvysti "Mentuccia", bazilikų bei pipirų krūmelį, kaimo gatvelės yra pilnos šių kvapų.
Vos pasukame nuo kolegijos ir patenkame į Umberto aikštę.
Užbėgdama įvykiams už akių, pasakysiu, kad tai, ką šiandien toliau matėme, buvo pati gražiausia kelionės po Kampaniją dalis.
Fontanėlis aikštėje.
Church of San Salvatore de Birecto bažnyčia su laikrodžiu - dar viena svarbi Atrani vieta, kur Amalfio klestėjimo laikais vyko aukščiausių šalies vadovų karūnavimas. Nors perstatyta neoklasikiniu stiliumi, bet bažnyčia iš tiesų yra labai sena. Įkurta 940 m., marmuro detalės siekia 11 a. Bažnyčios durys yra pagamintos Konstantinopolyje 1074 m. didiko Pantaleone Viaretta užsakymu.
Umberto I aikštė nuo bažnyčios laiptų.
Bažnyčios varpinė - tiesiog gretimo pastato sienoje.
Nusileidžiame į aikštę.
Sukame į gatvelę, esančią po bažnyčia su laikrodžiu.
Keramikos mozaikoje - Amalfio katedra.
Sukame į siaurutes gatvytes.
O ši sena siaura balta gatvelė su daug išsišakojusių mini laiptukų - takelių ir tiltelių man pati pati gražiausia, kokią esu mačiusi šioje kelionėje.
Einame tolyn. Gatvelės viena už kitą gražesnės, laiptai seni, nuo drėgmės ir prieblandos apsamanoję.
Užmatome mus sudominusią nuorodą. Turėtume sukti į kairę. Bet labai vilioja dešinė. Lipame iš tolo žvilgtelti, kas ten per bažnyčia.
Dar viena koplytėlė siauroje senamiesčio gatvelėje.
Išeiname į šviesą.
Žvilgtelim atgal.
Nors planavome tik kiek žvilgtelti į panoramą, bet vaizdai vilioja lipti dar tolyn. Taigi, palypėkime dar truputį.
Palypėkime ir dar kelias minutes. Baltoji santuario jau šviečia.
Žvilgtelim į priešingą pusę.
Vėl Atrani kaimukas su savo simboliu prieš akis.
Kiek čia liko, lipame iki pat bažnyčios.
Laimei, vartai į stačią uola buvo užrakinti. Tad leidžiamės pamažu, pasigrožėdamos Atrani vaizdu.
Pažiūrime dar kartą į tai, ko nepasiekėme.
Ir link gražiojo Atrani.
Juokingas balkono dekoras.
Seneliukas rodantis užpakaliuką.
Palypėkime ir dar kelias minutes. Baltoji santuario jau šviečia.
Žvilgtelim į priešingą pusę.
Vėl Atrani kaimukas su savo simboliu prieš akis.
Kiek čia liko, lipame iki pat bažnyčios.
Laimei, vartai į stačią uola buvo užrakinti. Tad leidžiamės pamažu, pasigrožėdamos Atrani vaizdu.
Pažiūrime dar kartą į tai, ko nepasiekėme.
Ir link gražiojo Atrani.
Juokingas balkono dekoras.
Seneliukas rodantis užpakaliuką.