QUOTE(klaara @ 2013 10 21, 13:36)
Gražu o ir emocijos pagaliau prasiveržė ,valiooooo
Mes tai ėjom į Vatikaną (iš viešbučio
) ,nuo Termini maždaug pusantros valandos su pažiopsojimais į šalis ir vienu prisėdimu išgert kavos.Ant laiptų irgi toj pačioj pusėj užkandžiavom
QUOTE(jsgute @ 2013 10 21, 17:35)
o kodėl man likęs toks jausmas. kad Lipau dar aukščiau, į patį šv. Petro bazilikos kupolo viršų
Pamenu tą jausmą, kad bijojau žemyn pažiūrėt.....
Visą Romą išvaikščiojau savo kojom, nesinaudodama metro. Vatikano muziejuj po tokio maratono norėjosi tik sėdėti sėdėti ir sėdėti, o ne į meną, supantį aplink žiūrėti
Betgi dar kažkaip suradau jėgų po jo pro Trastaverę iki Terminio nukulniuoti
Trepsėk toliau-skaniai skaitosi
Kokios smagios jūsų patirtys.
Ir kaip įdomu skaityti, kokius jausmus ir emocijas palieka ta pati vieta.
Jei būtume turėję daugiau laiko Romoje, mielai būtume iki Vatikano ėję pėsčiomis.
Metro rinkomės taupydamos laiką.
O dėl kupolo - tai kad ir nemačiau, kad į tą viršutinį balkonėlį kas būtų ėję. Gal kada ir galima ten buvo palipti. Bet kaip rašiau, visas kertes išnaršėme, nieko neradome.
Šiandien parodysiu šv. Angelo pilį:
Šv. Angelo pilis per savo gyvavimo istoriją yra buvusi ir mauzoliejumi, ir bastionu, ir kalėjimu. XII amžiuje pilis gavo šv. Angelo vardą. Anot legendos, susirinkusiai miniai maldaujant gelbėti miestą nuo maro, pasirodė angelas ir nusileidęs ant pilies viršūnės, įkišo kalaviją į dėklą. Tai buvo dieviškos malonės ženklas. Už tokį stebuklą angelo garbei buvo pastatyta koplytėlė, vėliau - statula. Taip ir prigijo piliai Angelo vardas.
Į pačią pilį neiname, pasidairome po apylinkes:
Dar kartą pažvelgiu į gražiąją gatvę su šv. Petro bazilika:
Šv. Angelo tiltas:
O šis veikėjas labai tinka prie būsimos kelionės į Neapolį:
Kažkaip vis į kitą pusę nueinu nei reikia. 
Pakeliu galvą aukštyn - gi autobusų stotelėje stovim. 
Jokio šviesoforo nei žymės nėr. Už poros metrų pereiname gatvę per perėją be jokio šviesoforo. 
