Roma ir kraštelis Kampanijos

Roma ir kraštelis Kampanijos
(arba žmogus planuoja, o Dievas juokiasi)

2012-aisiais pabuvojus šiaurinėje Italijoje prie Como ežero, dar viena svajonė buvo pamatyti Kaprio salą. Žinoma, į Kampanijos regioną iš Lietuvos tiesiogiai nieks neskraido, todėl buvo nutarta skristi į Romą, o joje apsižvalgius, judėti piečiau.
Lėktuvo bilietai perkami labai anksti, beveik prieš metus. Kad neatsirastų naujų pagundų ir nereikėtų keisti planų bei išduoti svajonių. Viešbučiai, bent jau preliminarūs, užsakomi vos tik lėktuvo bilietai atsiduria el. pašte.
Keliauju su nuolatine savo kelionių drauge.

Kelionė taip laukta. Tiek planuota. Tiek skaityta. Kai kuri informacija bandyta iškapstyti ištisus mėnesius. Didžioji dalis viešbučių perrezervuota po keletą kartų. Beje, italai kol kas vieninteliai, dažnai tikrinę kredito kortelės galiojimą (rezervavę pinigus, bet jų nenuskaitę).

Komentarai yra laukiami.

2013-10-05 Šeštadienis. Atvykstame į Romą.

Kai atrodė, kad viskas sustyguota, suruošta, sudėliota, kelionės išvakarėse parėjusi iš darbo randu Beauty hostel el. laišką, kad mes esame perkeliamos į kitą viešbutį. Paskutiniu metu forume buvo kalbėta, kad italai mėgsta „mėtyti“ klientus. Bet argi tai gali nutikti mums? Pasirodo, gali. Belieka tik pasidžiaugti, kad mailas atėjo iš vakaro. O ne nuvykus į pirminį viešbutį, kaip kad atsiliepimuose rašė kiti žmonės.
Paskaitau naujojo viešbučio Hostel Beautiful 2, Via Milazzo 14, įvertinimus ir kraujospūdis pakyla iki nežinau kiek. Nėra virtuvės, nešvaru, smirda, apleista, blusos. Mes ėmėme patį pigiausią kambarį kuo arčiau Termini stoties. Tad komforto nesitikėjau. Bet pastarojo aprašymai pribloškė. Su drauge nutarėme, kad gal būt ne toks velnias baisus, važiuojam, apsižiūrėsim, o tada matysim. Juk viešbutis prieš kelelis metus yra buvęs Hostelbookers populiariausių viešbučių dešimtuke, negi galėjo taip žemai kristi?
Nors draugė dėl viešbučio mane apramino, bet nusivylimas ir apmaudas jau buvo užgniaužęs kelioninį džiugesį. Prie to dar prisifantazavau, kad mūsų, sukąstų blusų ir žaizdotų, nenorės priimti Sorrento viešbutis...

Šeštadienio rytas gudresnis už vakarą – nebėr vakarykštės slogios nuotaikos. Saulė šviečia. Į kelią.
Lėktuvas – antrą valandą. Nusigauname šįkart į sostinę ir oro uostą gana greit. Bet kas iš to – skrydis atidedamas valandai. Dar viena nesėkmė. Aišku, ji minimali. Bet vienas paskui kitą einantys neplanuoti ir nemalonūs dalykai verčia galvoti, kad laukia nesėkminga kelionė.
Šioje vietoje pridursiu, kad Ryanair lėktuvo bilietai Vilnius - Roma Ciampino – Vilnius vienam žmogui kainavo 340 Lt. Plius 114 Lt vienas bendras 15 kg bagažas. Likus keliems mėnesiams iki skrydžio pora kartų mačiau, kad galėjome sutaupyti apie 100 Lt žmogui. Bet jau nupirkta tai ir nupirkta.

Galiausiai skrendame. Nuskrendame greičiau, nei vėlavome. Leidžiantis pasigėrime puikia Romos panorama. Ciampino oro uostas pasirodo tylus ir tuščias. Bagažas sugautas. Belieka nuspręsti, kokiu būdu vyksime į Romą. Iš anksto nesame nieko rezervavę ar užsakinėję.

Neskaitant taksi ir specialių shuttle nuo durų iki durų, į Romos Termini stotį galima nusigauti trim būdais:
* autobusais, vežančiais tiesiogiai į Termini stotį;
* Atral autobusu važiuojant iki Metro Anagnina stotelės (labai gera info apie įvairius nusigavimų į Romą būdus yra čia. ), o toliau važiuoti metro ten, kur reikia;
*Atral autobusu važiuoti iki Ciampino FS traukinių stoties (10 minučių), o nuo jos traukiniu dundėti iki Romos Termini (1 ar 2 stotėlės, priklausomai nuo maršruto, 15-19 minučių). Atral autobusų tvarkaraščius galima rasti čia. Bilietus galima pirkti iš vairuotojo.
Gal yra ir daugiau būdų, nes šalia oro uosto yra ir daugiau autobusų stotelių. O ir prie Termini mačiau ne vien Terravision stovintį, bet man užteko šitų.

Mes paskutinei nakčiai turime užsisakę nakvynę Ciampino miestelyje. Todėl norime apsidairyti, ar labai sunku bus orientuotis. Mąstome apie važiavimą autobusu iki Ciampino traukinių stoties, o nuo jos iki Romos – traukiniu.


Papildyta:
Išėję iš oro uosto pastato, sukame prie autobusų stotelės Nr 2. Prie jos stovi trys autobusai: vienas – tiesioginis Atral reisas į Romą, kitas – iki Metro Anagnina, trečias – iki Ciampino traukinių stoties. Stotelėje sutinkame porą, su kuria vis kažkur susibėgame. Tarsi geri pažįstami, aptariame, kur kas važiuoja. Jie – į metro Anagnina. Sakau draugei, gal ir mes kartu važiuojam, bus drąsiau. Metro jau tikrai susigaudysime. Nors taip pat kyla noras sėsti be rūpesčių į tiesiogiai vežantį Atral autobusą, bet norisi parako. Juolab, kai mums šiandien labai „sekasi“.
Mūsų pakeleiviai sako, kad iki Anagnina autobuso dar nemažai minučių. O autobusas, vežantis į Ciampino FS jau kuria variklius. Sakau, važiuojam iki Ciampino. Taigi, atsisveikiname su pakeleiviais, autobuso vairuotojui sumokame po 1,20 eur ir netrukus pajudame. Autobuse keletas keleivių. Be mūsų dar būrys lietuvaičių. Autobusas lekia greitai.

Staiga draugė persimaino, sako, kad pažiūrėčiau, koks mūsų registruotas lagaminas... Pamatau ir susinervuoju iki negaliu: lagamino nugarėlė visa atplėšta ir vos laikosi keliose vietose. Kaži, ar ko nepametėme? Gera dienelė, ar ne? Niekaip nebūčiau važiavusi su persėdimais, jei būčiau iškart pastebėjusi sugadintą lagaminą. Galvojam, ką daryti, kad lagaminas galutinai nunusibaigtų. Prisimenu, kad turiu ilgą celofaninį lietpalti. Kraštutiniu atveju įvyniotumėm.

Kaip sakiau, kelionė autobusu iki Ciampino traukinių stoties trunka kažkur 10 minučių. Autobusų stotelė aiški, turi gaubtą nuo lietaus, prie jos didelis plakatas su išvykimo laikais. Susitikrinu, jie atitinka mano turimus rastus internete. Autobuso stotelė yra toje traukinių stoties pusėje, kuri arčiau 1 traukinių platformos.


Papildyta:
Belieka nusipirkti bilietus į traukinį. Žinau, kad kainuos 1,50 eur vienam žmogui.
Autobuse sutikti lietuvaičiai vargsta prie bilietų pardavimo automatų. Jie perspėja, kad nekištume popierinių banknotų, nes jų popierinį pinigą jau „suvalgė“. Šiaip ne taip sukrapštau 3 eurus monetomis. Bandau pirkti bilietą. Automato ekrano liečiamas paviršius gerokai atmaigytas - nereaguoja. Pakeleiviai pataria kaip spausti –ačiū jiems – sureaguoja. Metu monetas. Sumetu 2 eur moneta ir 1 eur – centais. Aparatas rodo, kad trūksta 1 eur ir nors tu ką. Atrandame dar vieną eurą – nupirkta. Mūsų pakeleiviai perka kortele.

Pirmąjį traukinį praleidžiame –prieš nosį išvažiuoja. Kada kitas bus – nežinia. Iš namie išstudijuotų grafikų žinau, kad traukinys važiuoja dažnai, kas 10-15 minučių. Informacija apie traukinių kelią ekrane atsiranda likus minutei-dviem iki traukinio atvykimo. Ekranai yra tiek viršuje, tiek perėjoje prie kiekvieno kelio apačioje.

Galiausiai dundam. Mandagus kontrolierius sutikrina bilietus. Labai greit išlipame Romos Termini stotyje. Žinau, kad einant į savo naują viešbutį Via Milazzo gatvėje, turime praeiti visas platformas iki pirmos ir eiti prie išėjimo iš stoties. Išėję, sukame į gatvę. Už minutės atsirandame prie mums reikalingo viešbučio.

Labai neramu, ar būsime priimtos. Turiu tik booking.com atsiųstą Beauty hostel rezervaciją. Namuose atsispausdinti laiško apie viešbučio pakeitimą neturėjau galimybės.
Beautiful hostel 2 receptionistui – indui – rodau rezervaciją. Jis žiūri neaiškiai. Kažkam paskambina. Balso tonas nelabai patinka. Bet galiausiai ok. Fuuuu....
Sumokame 144 eur už 3 naktis dviems. Plius po 2 eur už naktį žmogui – „už pagalvę“ – city tax.
Gauname Romos žemėlapį.
Receptionistas parodo liftą. Antikvarinis toks ir mums baisu į tokį lipti.



Papildyta:
Bet įlipame. Pastovime, jis nekyla (kažko nepadarėme). Išlipame ir einame į viršų pėsčiomis.
Kambarys pribloškia. O jau apleistas ir baisus.




O jau kvapas. Rankšluosčių nėra. Gerai bent jau kad kambarys yra švarus, kiek gali būti švarus tokios būklės būstas. Ir patalai balti ir švarūs. Ir bendrai naudojamas vonios kambarys stebėtinai švarus. Žinoma, baldeliai apnešioti, o dušo galvutė aprūdijusi. Bet plytelės, klozetas, dušo kabina baltuoja ir kvepia. Beje, vonia naudojomės 3 kambariai. Tai eilės beveik ir nebuvo. Kitame koridoriaus gale vonios kambarys teko gal 12 numerių.

Atidarome langus pravėdinti kambariui ir žvilgtelti pro balkoną į kiemą, o jis – toks:


Ir nežinia, kas daugiau dvokia: mūsų pridusęs kambarys ar kiemas. Į jį sueina kondicionieriai, sandėliai, konteineriai šalia esančių parduotuvių ir kavinių. Dvokia pridegusiu maistu, perkaitintu aliejumi, užtvinusia kanalizacija ir šiaip visokia „atrabotke“.

Spėliojame, ar naktį kąs blusos ir lekiame į vakarinę Romą.



Papildyta:
Neturiu orientacijos mieste naktį. Žinau, kad populiaru sutemus aplankyti Trevi fontaną. Bet kelias žemėlapyje iki jo atrodo painus. Nusprendžiu, kad pradžiai mums užteks Koliziejaus.

Pakeliui užeiname prie Santa Maria Maggiore bažnyčios.


Leidžiamės judria gatve. Kol kas Roma man visai nepatinka. Sužavi nebent laiptai.
Borgia laiptai – galingojo Borgia šeimos popiežiaus Aleksandro VI mylimosios Vannozzos Catanei namų dalis.


Kiek pasiblaškome, sukame pro šv. Petro Grandinėse bažnyčią. Kažkaip atitaikau pagal žemėlapį kelią. Miestas tamsus. Išeiname prie Koliziejaus. Vaizdas dar labiau nuvilia. Įsivaizdavau, kad tokios reikšmės objektas turi iš tolo matytis, o jis vos žiba. (Nors esu skaičiusi apie tai forumuose) O aplink tamsu nors į akį durk.


Nesinori patamsyje klaidžioti nežinomomis gatvėmis, sukame iš kur atėję.

Pataikome prie Termini stoties.


Ir einame namo. Miegas neima. Už lango girdisi kavinėse barškinami rakandai. Voliojamės nuo šono ant šono ir laukiame, kada ims kąsti blusos.

Eina sau, apsiverkčiau tokį viešbutį gavus aišku kai moki pinigus ir žinai ką užsakai tai viena, bet kai štai tokia staigmena iš vakaro su blusom net specialiai pasižiūrėjau kiek mūsų viešbutukas prie stoties kainavo, 3 naktys - 105eurai, viskas nepriekaištinga, jokių blusų, pusryčiai, tik vaizdas pro langą toks pat
Na nemalonus siurprizas tikrai o lagaminą susiremontavot,nieko nepametėt?
Koliziejų remontuoja aš irgi neįsivaizdavau,kad jis toks įgrūstas miesto centre, apsuptas pastatų ir eismas visai čia pat

jau viešbutis tai "gerulis"

2013-10-06 Sekmadienis. Vis tik Roma yra graži.

Ryte lyg susitarę nubundame prieš penkias. Kad ir trumpai miegojau, bet jaučiuosi pailsėjusi ir žvali. Pirmi žodžiai viena kitai – ar sukando? NE!!!!! Abi esame sveikos ir nesužalotos. Galime džiaugtis nauja diena.

Šokame iš lovų rytiniam ritualui. Už mūsų kambario esančioje bendroje zonoje išsiverdame košės ir kavos (turėjome spiralę vandeniui šildyti ir puodelius). Pasižiūrime, kaip baisiojo kiemelio balkone ramiai sėdi moteris ir skaito knygą. Ir išeiname į Romos pažinimą dienos šviesoje.

Žvilgsnis į Termini stotį nuo mūsų viešbučio durų.


Besiruošdama kelionei į Romą, vadovavausi dviem gidais: *Jūros* užrodyta knyga Capuani Monika „Roma nuo pradžios iki 2000 metų“. Ir Giedrės Jankevičiūtės knyga „Pasivaikščiojimai po Romą su Giovanna“. Pastaroji turi daugiau subjektyvumo, bet man labai patiko.

Žinau, kad Roma daugumai Jūsų yra matyta ir savo kelionės dienoraštyje tikrai nieko naujo neparodysiu. Bet taip pat žinau, kad yra žmonių, kurie nori pamatyti mano Romą. Todėl savo trepsėjimus po Italijos sostinę dėsiu išsamius ir pilnus.
Pasakodama apie objektus ir lankytinas vietas, dažniausiai naudosiu informaciją, rastą mano aukščiau minėtose knygose.

Taigi, išėję iš viešbučio, sukame pro Romos Termini stotį.
Termini geležinkelio stotis – dar iki II pasaulinio karo pagal futuristo Angelo Mazzoni projektą pastatyti korpusai bei dviem dešimtmečiais vėliau suprojektuota milžiniška stoties salė – 1950 m. rengiantis priimti jubiliejinių šventųjų metų proga atvykusius piligrimus. Rekonstruota 2000 m., ta pačia proga.

Kiek nedaug zmogui reikia, kad jaustis laimingam

Nenorime eiti tuo pačiu keliu, kaip vakar. Nuo prie Termini esančios stoties aikštės einame pro autobusų stotį/stoteles. Randame nuorodą į Respublikos aikštę, bet mums reikalingas Koliziejus. Šios dienos planuose – Koliziejus, Palatino kalva ir Romanų forumas. Šiek tiek klaidžiojame. Rytinis miesto vaizdas nepakelia vakar vakare susidaryto neįdomaus miesto įvaizdžio. Roma neteikia visai jokio džiaugsmo. Su drauge einame ir nesuprantame, kuo šis miestas pakeri žmones, juk jame absoliučiai nieko ypatingo. Padarau išvadą, kad miestai – ne man. Kad daugiau niekada nevažiuosiu į miestus. Ir galvoju, kaip čia reiks ištverti dvi dienas.

Netikėtai atsirandame prie teatro.


Susiorientuoju ir suprantu, kad vis tik pataikėme į mums reikiamą kelią.
Sukame Via Torino. Ant Eskvilino kalvos pamatau vakar vakare grįžtant patamsyje pastebėtą didžiulę bažnyčią. Pasigėrime ja. Bet gana neatidžiai žvilgteliu į žemėlapį, „nedaeina“, kas vis tik yra šioji bažnyčia...


Papildyta:
Prieiname bažnyčią šv. Petras grandinėse – (arba Surakintas šv. Petras, jei kam nepatinka pažodinis vertimas). Įėjimas nemokamas.


S. Pietro in Vincoli – ji taip pavadinta, nes didžiausiame altoriuje saugoma relikvija – grandinės, kuriomis buvo sukaustytas Jaruzalės kalėjime kalintas apaštalas.


Bažnyčios garsenybė – garsiojo Mikelandželo pastatytas popiežiaus Julijaus II Antkapis. Paminklo centre - Mozės statula.


Daugiau interjero:


S. Pietro in Vincoli iš išorės - vakar patamsyje buvęs tiesiog gražus pastatas.




Dar pora posūkių – ir prieš akis Koliziejus, dabar jau dienos šviesoje.


Papildyta:


Laimei, blusų scenarijus neišsipildė.
Skaičiau, kad spalis - vienas iš labiausiai Romą lankomų mėnesių. Gal todėl mūsų kainos buvo didesnės. Nes už 110 eur trims dienoms savo laiku galėjau rasti viešbutį tik Ciampino ar tuose kaimeliuose/kempinguose. Ir tai, tik be pusryčių.

Iš lagamino nieko nepametėm. Tiesiog aš ėjau pirma, o draugė iš paskos, žiūrėjo, kad kas nepradėtų kristi. Vėliau kiek aplopėm. Namo važiuojant pirkom lipnios juostos.



Taigi.



Nė neįsivaiduoji, kaip buvo gera, kad nieks nesikando.
Prisimenu, kai Barselonoje, tikrai švariame ir gerame hostelyje ryte draugė atsikėlė visa ištinusi, nuėjusi pumpokšliais, visas kūnas sukandžiotas. Tai tikrai pasijauti laimingu, kai taip neįvyksta.
Papildyta:
Klaara, anos dienos paskutinė nuotrauka - ne Vittorio Emanuelle. Nebuvom iki jos. Čia pasažai prie Termini esančių pastatų.
Papildyta:
Klaara, nors ką laikai Vittorio Emanule - jei tą baltą pastatą Venecijos aikštėje - tai buvom. Kažkur kitur dar užmačiau V. E. aikštę, tai joje nebuvome.

isivaizduoju

Va ką turėjau omeny,mes netoliese čia pirmą kart gyvenom,tai vaikštinėjom ir ryte,ir vakarais ta kvadratine aikšte,ji visai netoli Termini .Ir,,paskutinį rytą pasiklydom,oj net kvapą užima iki šiol prisiminus

https://maps.google....r...sa=N&tab=wl

O ta baltoji tai Venecia Piaza,tik momumentas Viktorui Emanueliui Antrajam

Hm,kol kas "neveža" tavęs Roma,na teks l su nekantrumu aukt kaip toliau seksis

Dabar galvoju,kad man Romoj nepatiko tik viena vieta-Vatikanas:per daug sumaišties,grūsčių ir pan.Ir Trevi fontanas dar jokio įspūdžio nepaliko..Visa kita,ypač tos mažytės aptrupėjusios gatvytės,nerealu,Va,rodai Borgio laiptus..Na,realiai tai super ten jausmas,kiek pamenu,buvo .Cavour rajonėlis labai labai patiko-tarp Koliziejaus ir Termini Trestavere,aišku,kaip ir daugumai.Tikiuos kad buvot ten

linole, ta bažnyčia - juk Santa Maria Maggiore (viduje man buvo labai jauku) Ačiū, kad daliniesi

Kad ir kaip ten būtų, bet patrepsėjimai prasidėjo.

Tačiau vis tik , kad ir kokie nesklandumai pražioje, bet manau kad viskas toliau gerėjo geometrine progresija

Taip, iškart apie šitą aikštę pagalvojau. Nebuvom.




Taip, Santa Maria Maggiore. Bet kol mums tai "daėjo".




Taip ir buvo. Nors visko buvo.