QUOTE(Svajonė mūsų @ 2013 10 27, 10:21)
man labai patiko, tik kur didesnę galima pažiūrėt?
toks kinematografinis koliažas gavosi, lyg ta mergina veržtųsi į tą kitą erdvę
QUOTE(gizzy @ 2013 10 27, 10:35)
Dekui
Man paciai kuo dazniau pasiziuriu, tuo labiau patinka ir tinka tas koliazas. Laiptelio man asmeniskai netruksta, nes ta siena man labai tinka prie tu laiptu, atrodo, kad islendu is kokio rusio ir toliau va taip laiptais nueisiu... Oi nemoku graziai minciu isreikst
QUOTE(gizzy @ 2013 10 27, 11:01)
Kazkaip reikia pradet labiau pasitiket savim, nes vakar sudejus ta koliaza taip baisu buvo ji cia kelti, nors man paciai ir patiko, bet vis galvoji]au gal cia tik man, gal kitiems pasirodys visiska nesamone...
Tas pats ir su nuotrauku komentavimu, buna, kad noriu pakomentuot, bet baisu nusisneket
Gizzy, net jei ir būtum atnešusi kokią "visišką nesąmonę", ne kriminalas juk. Vargu, ar kas imtų rautis pačion Danijon rišti Tavęs prie gėdos stulpo
Visi mes rečiau ar dažniau, anksčiau ar vėliau, šen ar ten pridarom kokių nors liapsusų, bet, esu įsitikinusi, kad didžiausias liapsusas yra nedaryti nieko, nebandyti, neklysti, nerizikuoti, kad tik "как бы чего не вышло"
Ei, komentuok tik, susimildama, taip norisi išgirsti įvairesnių nuomonių, tyla kartais užknisa. Kuri(is) čia pas mus sėdi ir tikrina (tariamo) nusišnekėjimo stadijas ar dalina "taip'ukus" (
) ne tik už ND, bet ir už išsakytą/(?)pataikytą(?) nuomonę? Kuo daugiau, kuo įvairesnių pasisakymų (ir foto, savaime suprantama), tuo įdomiau čia būti. Aš net neprašau, aš stačiai reikalauju
nustot bijoti. Aš už hyde parką čia, ne tik Londone
Tas nerimas prieš keliant ką į viešumą gal ir suprantamas. Bet mikrodozės adrenalino dar niekam lyg ir nepakenkė
Liūdniau, kai neši kažką, kas ir pačiam nekelia didelio susižavėjimo. Ale juk ne kožną dieną motulė pyragus kepa, nuryji tokį aplinkybų sąmokslą ir lauki, kol išmuš sėkmės valanda
Arba neišmuš, jų nesupaisysi
O atnešei, kaip jau spėjo paaiškėti, toli gražu ne nesąmonę. Būčiau žinojusi, kad dedi tą koliažą išpilta šalto prakaito
, būčiau zovada atlėkusi pagirti, nelaukusi, kol mintys apie tai, ką parodei, susigulės, įgaus kažkokį verbalinį pavidalą... Mane žavi, kad ne baltais siūlais čia viskas susiūta, kad sąsajų paieškota giliau, galop, kad Iddos laiptai buvo sužmoginti ir liko kiekvienam gal skirtingai suprantama metafora. Džiugu, kad sugebėjai atitokti nuo Briedžio palikto vaiduoklio, kad atnešei mums visai kitą istoriją, kad ėmei ir nustebinai
Sutinku su Svajone mūsų, darbas išties turi kinematografinių bruožų. Tik va, skirtingai nei autorė, matau kur kas dramatiškesnę herojės situaciją, mano vaizduotėj nelabai panašu, kad ši herojė taip lengvai paliks tą rūsį/labirintą/spąstus ir kad Iddos laiptai jai bus vietoj išganymo. Laiptai niekur neveda, tą niūrią, slogią tolumą matau tik kaip dar vieną aklavietę
Ir laiptų Tavo, Gizzy, nuotraukoje man netrūksta ne tik todėl, kad Tavoji siena pataiko į Iddos užduotą sutartinę, bet dar ir dėl to, kad tuose tinkluose matau daugybę tos laiptų perspektyvos imitacijų - susikertančių, susiliejančių, galutinai susinarpliojančių (galbūt dėl to tikrųjų laiptų ir "neperskaitau" kaip išeities).