Mangute, turiu bendradarbę, kuri nuo pat pirmosios darbo dienos nuolat vaitojo dėl tariamo savo senumo (tai ką man, senutei, besakyti; jums gerai, jūs jaunos, bet va sulauksit mano amžiaus ir t.t.). Ir ką? Ir įteigė, nors tas "jos amžius" ne už kalnų, marių ar klonių, nors milijonas jos vienmečių man niekaip nesusiasocijuotų su pensija ir kitokia gerontologija. Tiesą sakant, man mano be kelių kapeikų 88-erių teta atrodo kur kas mažiau pagyvenusi nei minėtoji kolegė
Tai va. Iš Tavęs nuolat girdžiu užuominas apie tariamą kvailumą, intelekto stoką, nepritapėliškumą ir kažką panašaus ("aš bijau ką nors čia ir sakyti, bijau pasirodyti kvaile"
). Įtikinsi galų gale
, ar to sieki? Nenusivertink, a? Nes... nu... tai... kvaila
Kokį toną užduosi, taip ir skambės. Tiki manim?
Beje - gal ir aš turiu vargo dėl proto - nes neišgliaudau jau nevienkartinių Tavo užuominų apie dėmesio stoką, apie kažkur komentarų laukiančias nesulaukiančias foto. Už pažadėtą ačiū nors ir ne pastroješ dačiu
, galvojau, ok, surengsiu išvažiuojamąjį komentarų posėdį Tavajam flickre. Maniau, kad rasiu per kraštus kupančios naujos produkcijos. Bet neradau. Tik tą a la savaitgalinę gėlytę, kuriai iki savaitgalinių reikalavimų trūksta foto porininkių (jų dar bus?). Jei tai suverenus kūrinys, nebūtinai savaitgalinis, tai, atleisk, nelabai ką turiu pasakyti. Gėlytė ir tiek, stiklinę knieti sugriebt, kad neišvirstų, vandeny mirkstantis kotelis atrodo lyg su kokia izoliacija būtų apvyniotas
nu jooo..