QUOTE(N@tasha @ 2014 02 14, 10:44)
O kaip logopedas gali padėti nekalbančiam vaikui? Maniau, kad logopedas mokina taisyklingai tarti garsus, žodžius, o ne mokyti kalbėti. Vaikas aiškiai sako žodžius mama, papa, sesė, baba, mašina, ne, ateik, mano, ne tavo, ačiū, šitą (kai rodo, ko nori), noju (noriu), o visą kitą tartum kinietiškai, ten net nieko panašaus į įprastus žodžius nėra, kai prašau pakartoti žodį, jo nepakartoja, visada turiu vardyti įvairius variantus, kad atspėčiau, ko jis nori, paprastai nuveda mane ir parodo arba pasiima pats.
Logopedai (geri) MOKINA kalbėti. Tas taisyklingas tarimas tai tik maža logopedo darbo dalelė. Beje, kelio pradžioje aš panašiai maniau ir padėtis mūsų buvo panaši...
Va pvz. maniškė po dvejų metų MOKYMOSI KALBĖTI su logopede galiausiai perėjo prie mokymosi TAISYKLINGAI TARTI...
Tai va, čia greičiausiai neskaitėt, kas aukščiau parašyta, aš trumpai :
1. Mėginkit surasti GERĄ logopedą, jei rasit BLOGĄ (gąsdina vaiką pvz., elgiasi grubiai, prašo aklai atkartot ir nesugalvoja kaip prie vaiko prieit), tai net nevaikščiokit, geriau nieko nei blogas. Bet ieškot mėginkit. Nes vaikas su svetimais dirba kitaip, nei namie su mama.
2. Niekada neprašykit vaiko kartoti žodžius. Kai jis galės, tai padarys pats. O kai prašot negalinčio tai padaryti, varot papildomą stresą, kuris kalbėt mokytis nepadeda.
3. Kol vaikas kalba paukščių kalba, dirbkit "sporto komentatore" - tiesiog komentuokit viską aplink save, bet ne per ilgais sakiniais ir ne per greitai tardama žodžius. Jei pvz. ką numykia ir jūs atspėjat, ką, tai ir sakot - taip, tu nori gerti? Skatinkit ne kartoti, o palinksėti, pritarti, kad atspėjote.
4. Jei pavyks kaip nors to nesiejant su mokymusi kalbėt, kad vaikas nepastebėtų, jog nežaidžiat, o mokotės, darykit liežuvio mankšteles. Maniškei patiko, kaip "ežiukas varinėja kamuolį" - laksto liežuvis nuo žando prie žando su garsu "lolololo", "dažyt lubas" - iškišam liežuvį pamirkom į dažus (trumpi judesiukai pirmyn atgal), paskui teptuku liežuviu iš priekio gilyn nulaižom gomurį - lubas, "kept ir valgyt blynus" - kišam liežuvį - blyną, dedam ant apatinės lūpos - keptuvės, sakom "pepepepepe", paskui iškišam liežuvį ir atgal įtraukiam, tarsi suvalgę blyną, su čia neužrašomu garsu
Tai čia tokie simpatiškiausi nesunkūs pradžiai, kad priprastų tai daryt, jei pavyks linksmai visa tai apžaist, rašykit, kitus pratimus surašysiu.
5. Dirbkit su smulkiąja motorika, su stambiąja irgi. Smulkioji - pvz. atrūšiuot pupas ir makaronus į skirtingus indelius; stambioji - kamuolį rident, paskui ir mėtyt, eit mėgint per liniją, nupieštą ant grindų, arba patiest ten kokią virvę ir pan.
6. Pūskit balionus, žvakes ir kt. daiktus, kad ir burbuliuokit su šiaudeliu stiklinėj. Laižykit ledus.
7. Mėginkit pasiūlyt vaikui kokį muzikos instrumentą, ir komentuokit tuos garsus leidžiamus kaip nors, kad verstų įsiklausyt, garsas aukštas ar žemas (mes su elektroniniais vargonais buvom suradę, kad tie garsai, kurie žemi, yra katinas - storai miau miau miau, kurie aukšti, pelytė, ci ci ci, ir paskui paprašai spaust katiną ar pelę, aukštą ar žemą - taip lavinsit įsiklausymą į garsus, be jo niekaip.
8. Įsigykit kokią knygutę su garsais, geriausia su ne per daug, pvz. yra tokia, kur skamba dviratis, važiuoja traukinys, ūkia laivas, tai iš pradžių tiesiog rodyt, kaip ūkia laivas - ūūūū, traukinys - tū tūūū, dviratis, dzin dzin, mašina brrr burzgia, vėliau pažengus, reiki po stalu spaust tą garsą ir prašyt, kad vaikas atsivertęs knygą rodytų, kas tą padarė - vėl įsiklausymas į garsus...
Kol kas tiek galvon šauna. Svarbiausia - nenusispjaukit, nelaukit pasyviai, kol prabils + nereikalaukit kalbėti ir kartoti. Nes net jei vaikas tarkim prabyla pavėlavęs ir šneka visai nieko, tai taip, kalba jo nebebus atsilikusi, bet JIS BUS ATSILIKĘS SOCIALIAI, neišmokęs reikšti savo minčių, neturėjęs galimybės pilnavertiškai bendrauti su bendraamžiais, taip kad kuo greičiau jis prabils deramai, tuo geriau - čia aišku nesigraužiant, kad vis dar nekalba, jei dirbate su vaiku ir radote jam pagalbą, bet tiesiog susigraužiant už kiekvieną dieną, kai atidėliojat darbą su vaiku ir laukiat pasyviai stebuklo - kad jų tiesiog neliktų