QUOTE(audrikea @ 2014 02 08, 17:00)
sveikos
gryžom ketvirtadienį iš logopedės,tai...vaikštau vis sukdama galvą,kaip vaiką sudomint,kaip jam padėt?
mums ta pati problema
važiuojam kartą į savaitę,prieš savaitę,prieš užsiėmimą nutarėm su logopede,kad gal nebeakcentuoti tos raidės K netarimo,tai tą kartą Š raidę akcentavo ...jo Š raidė nėra labai aiški,bet galima suprasti,kad tai būtent ta raidė...kaip namų darbams pasiūlė išmokti eilėraštį
"Ak tu šarka,
Ką tu moki?
Meski švarką
Šoki šokį"
išmokom...tai dabar vėl mažai ką suprantam
visi žodžiai minkšti,su š-s priemaišom...šį ketvirtadienį nuvažiavom,tai logopedė nelabai suprato eilėraštuko...jau logopedei sakiau,kad nebenusileistų jam,būtų griežta,nes,kai pripranta prie žmogaus,nori pradėt diktuoti sąlygas...o namuose tai
pasako žodį negerai,
stengiamės pataisyti(logopedė liepė),tai pradeda nervuotis,ir arba visai nebesako,arba prašo-"gal galime nebekartoti?"aiškinu,kad reikia,bet rezultasa tas pats-arba jis supyksta,arba nutyla
nežinau,kaip sudominti,kaip padėt savo vaikui...
Aš viliuosi, kad jūs neteisingai supratot logopedės žodžius (kur paryškinau), nes kitu atveju ieškočiau kitos specialistės... Šitas būdas - užtikrinta galimybė išvis atmušti vaikui bet kokį norą kalbėti ilgiems ilgiems laikams...
Kaip ir sakė Alchemie, vaikas turi jokių būdu nejusti taisymo (gali būti TIK TOKS , bet ir tai geriau apžaist, jei jau jį pastaruoju metu tas nervina - vaikas pvz. sako koks nors "sarka", jūs sakot, taip , šarka). Toliau, neverskit pakartoti neteisingai ištarto žodžio, nes kol kas matyt negali, kai galės, be jūsų prašymų tars teisingai arba neteisingai ištaręs taisysis. Bet iki to būna ilgas kelias paprastai. Manoji pradėjo pati justi, kad ne taip sako, ir taisytis stengtis - po dvejų metų apžaidimų visokių ir darbų.
Griežta logopedė gali būti tik vienu atveju, jei vaikas tikrai nedaro pas ją nieko - absoliučiai nieko, visais kitais atvejais griežtumas tik pakenks.
Kaip sako mūsų logopedė, mokytis kalbėti turi būti didelis džiaugsmas. O kad tas džiaugsmas būtų, tai jau mūsų tėvų labai sąmoningo darbo reikalas. Neverst kartot. Neverst vaiką pasitaisyt. Įgarsinti teisingai tai, ką jis pasakė, netaisančiu tonu, džiugiu. Ką nors pasako, bent milimetrą geriau, nei buvo - džiūgaut, galima ir perdėtai. Nepakenks. Praplėsti tai, ką vaikas sako - sako "suo", sakyt teisingai, šuo, šuo žinai ką daro? jei netsako - patys atsakot - loja šuo, nu ir pan.
Papildyta:
Dar, čia dar kelios prašėt knygų ir dar neišsiunčiau, tai vėliausiai ryt ryte persiųsiu.
Kaip sakant, neignoruoju.