QUOTE(br@ske @ 2014 01 28, 20:00)
AS skaiciau ne vien sita tema,o isgazdino pasekmes,pradejau kaltint save,kad anksciau nesusemem..
nu tai kad kaip tik laiku
mažesni būna kartais visai nelinkę dirbt... ir svetimų būna baidosi. o dabar pats tas amžius, dar pateksit į tą kalbos vystymąsi, kai dar šuolis gali būt.
mes irgi pradėjom tokiame amžiuje. dabar penki, tai jau likę iš principo tik garsai ne iki galo išvystyti - l, r tarimas ir dar papainioja š ir ž su s ir z, ir labai retai dar gimines sumaišo, kokia nors geras mašina ir pan. gaunasi. O tokio amžiaus kaip jūsų buvo "mama", "tete", "ne", "da" - dar, ir garsažodžiai gyvūnžodžiai - miau, au au, gaidys pvz. buvo ne kakariekū, o atitikū, liūtas "aaa" - riaumojant, dar "mokėjo" pasakyti arklys , arklys buvo "a"...
dirbsit ir viskas bus gerai. Svarbu kantrybės turėt vagoną ir dar vonelę... Nes mums kalbą pramušė tik po daugiau nei metų darbo su logopede. Ta prasme, kad tik keturmetė ėmė dirbt su logopede ir kartot tai, ką ji sako, iki tol toks galvos daužymas į sieną buvo... O būna ir greičiau kam nors pramuša. Kartais reik tik mažučio postūmio.
Papildyta:
Alchemie
O dėl tolesnio tavo vaiko gyvenimo, tai ką, nebūtinai turi būt laimingas tik tada, jei dirbi kokį nors akademinį darbą, kuriam reikia aukštojo išsilavinimo. Neabejoju, kad gali būt laimingas ir turėdamas vienokį ar kitokį amatą, o man regis įgyt kokią nors profesiją tai tavo vaikas tikrai galės...
Žinau, kad liūdna, bet tikrai būna blogesnių situacijų... Mano draugė dirba su tais, kurie visiškai neįgalūs, spec. mokykloje, moko vaikus nuo dešimties iki penkiolikos metų, bet tas moko ir yra "moko", nes realiai ateina vieną dieną, išmoko, kaip atrodo raidė a, kitą dieną gali mokyt iš naujo, nes galvoj nelikę totaliai nieko... Tai vat kaip tokių vaikų tėvai su situacija susigyvena, neįsivaizduoju.
Šiaip aišku gaila, kad mūsų ir visuomenė gan idiotiška kitokių žmonių klausimais, ir švietimo įstatymai neatsilieka nuo visuomenės, bet gal emigruos pvz. žmogus ar ką...