Skaitant forumo temas susidarė įspūdis, kad dauguma norinčių įsivaikinti šiek tiek blaškosi dėl pageidaujamo vaiko amžiaus. Kadangi šie klausimai tikrai iškyla visiems, būtų patogu jei pasvarstymai šia tema būtų vienoje vietoje. Būtų labai įdomu sužinoti, kas lėmė jau įvaikinusių tėvelių sprendimą dėl amžiaus, taip pat koks jūsų manymu "saugiausias" įvaikinimo amžius, kada jau būna išryškėję baisiausios ligelės, bet vaikas dar nesutraumuotas institucinės priežiūros? Suprantu, kad traumuojama nuo patekimo į kūdikių namų akimirkos, bet gal iki tam tikro amžiaus tos traumos dar yra lengviau pagydomos?
Klausimas geras. Pirmo vaiko amžiaus pasirinkimą (jau nepamenu, gal iki 2 m. norėjome) nulėmė kompromisas tarp nerimo, kad vyresnis gali būti labiau pažeistas ir didelio noro iš karto matyti ne lėliuką, o vaiką kurio temperamentą jau gali matyti ir gali iš karto užmegzti ryšį. Tais laikais siūlydavo po kelis vaikus iš karto, mūsiškė - buvo vyriausia sąraše.
Dėl antro vaiko (norėjome iki 1,5 metų) - man buvo labai svarbu turėti galimybę išeiti nors kiek ilgiau atostogų ir atsidėti kurį laiką vien vaikui. Žinau, kad yra 3 mėn. po įvaikinimo, bet pvz. jei parsiveži su laikina globa - kiek žinau šių atostogų negauni kol neįsiteisėja įvaikinimas. Parsivežėme namo 3 sav. mergytę, nes taip pasiūlė. Su laikina globa iš karto gavau apmokamas vaiko priežiūros atostogos.
Dėl sveikatos. Jei labai svarbu žinoti nuo kada pasimato rimti sutrikimai, tai galite nueiti į gretimą skyrelį kur rašo neįgaliukus auginančios mamos ir ten dažnai rasite parašyta kokio amžiaus vaikiukui mamos pastebėjo, kad kažkas labai negerai.
Jei man tai būtų buvęs pats svarbiausias kriterijus, tai rizikuočiau ir laukčiau vaikiuko iki 2 ar 3 mėn. Nuo 3 mėn. jau būna prieraišumo sutrikimų. Jei jau vaikas buvo neprižiūrėtas, prieš jį smurtauta ar buvo ilgėliau GN, tai spėja pažeisti vaiką ir tiek adaptacija, tiek kapstymasis iš visokių bėdų būna sudėtingesni, kažkuriuo kampu tos problemos vėl sugrįžta paauglystėje. Rūpesčių (ir džiaugsmo) nusimatys ilgam
Be abejo, būna ir kitokių patirčių - kai parsiveža net 3 ar 4 metų vaiką ir vaikas po kelių mėnesių kaip toje šeimoje gimęs. Suprantu tą baimę dėl sveikatos/amžiaus, ją irgi jaučiau kai laukėme antro vaiko, tačiau linkėčiau, kad būtų ir daugiau kriterijų kai pasirinksite vaiko amžių. Priimkite sprendimą ir širdimi. Ir dar - jei ateity norėtumėte dar vieno vaikiuko, tai rimtai pagalvokite apie du vaikiukus iš karto. Vis tik laukiant antro vaiko to kraujo ryšio labai norisi...
Dėl antro vaiko (norėjome iki 1,5 metų) - man buvo labai svarbu turėti galimybę išeiti nors kiek ilgiau atostogų ir atsidėti kurį laiką vien vaikui. Žinau, kad yra 3 mėn. po įvaikinimo, bet pvz. jei parsiveži su laikina globa - kiek žinau šių atostogų negauni kol neįsiteisėja įvaikinimas. Parsivežėme namo 3 sav. mergytę, nes taip pasiūlė. Su laikina globa iš karto gavau apmokamas vaiko priežiūros atostogos.
Dėl sveikatos. Jei labai svarbu žinoti nuo kada pasimato rimti sutrikimai, tai galite nueiti į gretimą skyrelį kur rašo neįgaliukus auginančios mamos ir ten dažnai rasite parašyta kokio amžiaus vaikiukui mamos pastebėjo, kad kažkas labai negerai.
Jei man tai būtų buvęs pats svarbiausias kriterijus, tai rizikuočiau ir laukčiau vaikiuko iki 2 ar 3 mėn. Nuo 3 mėn. jau būna prieraišumo sutrikimų. Jei jau vaikas buvo neprižiūrėtas, prieš jį smurtauta ar buvo ilgėliau GN, tai spėja pažeisti vaiką ir tiek adaptacija, tiek kapstymasis iš visokių bėdų būna sudėtingesni, kažkuriuo kampu tos problemos vėl sugrįžta paauglystėje. Rūpesčių (ir džiaugsmo) nusimatys ilgam
Be abejo, būna ir kitokių patirčių - kai parsiveža net 3 ar 4 metų vaiką ir vaikas po kelių mėnesių kaip toje šeimoje gimęs. Suprantu tą baimę dėl sveikatos/amžiaus, ją irgi jaučiau kai laukėme antro vaiko, tačiau linkėčiau, kad būtų ir daugiau kriterijų kai pasirinksite vaiko amžių. Priimkite sprendimą ir širdimi. Ir dar - jei ateity norėtumėte dar vieno vaikiuko, tai rimtai pagalvokite apie du vaikiukus iš karto. Vis tik laukiant antro vaiko to kraujo ryšio labai norisi...
Labai ačiū, Karita ir Ute!
Manai, kad jiems nepavyks iš tiesų pamilti to vaikučio? 
QUOTE(Virvytė @ 2013 10 20, 20:47)
Sutikom porą iš kursų. Gavo porą pasiūlymų įvaikinti kūdikius.
Iš motinos "mašinos" (penktas vaikas) atsisakė.
Ima šį antradienį gimusį pirmagimį.
Pilnas vežimas vaikiškų higienos reikmenų, niekučių.
Lyg ir turėjau džiaugtis už juos. Bet neįstengiau.
Iš motinos "mašinos" (penktas vaikas) atsisakė.
Ima šį antradienį gimusį pirmagimį.
Pilnas vežimas vaikiškų higienos reikmenų, niekučių.
Lyg ir turėjau džiaugtis už juos. Bet neįstengiau.
Kodėl, Virvyte?
QUOTE(Šelma @ 2013 10 20, 23:05)
Kodėl, Virvyte?
Šelma, o tu supranti, kodėl tokie vaikai įvaikinami, o ne globojami?
Kas (kokios institucijos, specialistai) padeda tai, kuri atsisako pirmojo savo vaiko?
Suprantu, kai įvaikinamas antras, trečias ir kt., jei motinos situacija neištaisoma.
Papildyta:
Ute, įtėviai turbūt idealūs - darni pora, išsilavinę, turtingi.
Vira, niekur neskubu.
[Ute, įtėviai turbūt idealūs - darni pora, išsilavinę, turtingi.
Vira, niekur neskubu.
[/quote]
visiskai nesutinku.o paprasti neisilavine zmones negali tureti vaiku?mes esam su vyru paprasti zmones nebaige mokslu gyvenam nuo algos iki algos i tai nereiskia kad mes neuzauginsim savo dziaugsmo,kur sedi dabar man ant keliu ir neleidzia jums rasyti.vaikui svarbu ne turtai o geras auklejimas ,tinkama prieziura,ir abudu teveliai.visko buna ir pas mus ir pasibaram ir nesutariam,bet kazkaip isgyvenam galvojam ,svajojam ir apie vaiko ateiti.stengiames kad musu vaikas turetu daugiau ,nei mes turejom su teveliu.ir dauguma poru ,neturinciu vaikuciu as pati raginu,kad isivaikintu leliukus.jug namai prisipildo vaiku riksmo.
Vira, niekur neskubu.
[/quote]
visiskai nesutinku.o paprasti neisilavine zmones negali tureti vaiku?mes esam su vyru paprasti zmones nebaige mokslu gyvenam nuo algos iki algos i tai nereiskia kad mes neuzauginsim savo dziaugsmo,kur sedi dabar man ant keliu ir neleidzia jums rasyti.vaikui svarbu ne turtai o geras auklejimas ,tinkama prieziura,ir abudu teveliai.visko buna ir pas mus ir pasibaram ir nesutariam,bet kazkaip isgyvenam galvojam ,svajojam ir apie vaiko ateiti.stengiames kad musu vaikas turetu daugiau ,nei mes turejom su teveliu.ir dauguma poru ,neturinciu vaikuciu as pati raginu,kad isivaikintu leliukus.jug namai prisipildo vaiku riksmo.
QUOTE(Virvytė @ 2013 10 21, 09:16)
Šelma, o tu supranti, kodėl tokie vaikai įvaikinami, o ne globojami?
Kas (kokios institucijos, specialistai) padeda tai, kuri atsisako pirmojo savo vaiko?
Suprantu, kai įvaikinamas antras, trečias ir kt., jei motinos situacija neištaisoma.
Papildyta:
Ute, įtėviai turbūt idealūs - darni pora, išsilavinę, turtingi.
Vira, niekur neskubu.
Kas (kokios institucijos, specialistai) padeda tai, kuri atsisako pirmojo savo vaiko?
Suprantu, kai įvaikinamas antras, trečias ir kt., jei motinos situacija neištaisoma.
Papildyta:
Ute, įtėviai turbūt idealūs - darni pora, išsilavinę, turtingi.
Vira, niekur neskubu.
Virvyte, o pati atitinki tuos savo iteviams keliamus reikalavimus? Is to kyla kitas klausimas ar ne per didele idealumo nasta ruosiesi uzkrauti busimam jusu seimos nariui? Ar nesiimi pono Dievo vaidmens? Vat toje darnoje, turtuose gali visai nebuti vietos meilei, kaip daugumoje pinigu-daiktu santykiu.
Aš Virvytės atsakymą supratau, kad kalba ne apie įtėvius, o apie tai, kad vaiko atsisakančiai moteriai nesuteikiama pagalba - jei ji būtų - atsisakomų vaikų būtų mažiau.
Su šia mintimi sutinku. Po mažiukės įsivaikinimo vasarą kalbėjau su kolege iš užsienio. Ji pasakojo, kad pas juos tokių atsisakymų beveik nėra būtent dėl aktyvios socialinės pagalbos motinoms, kurios linkę/nori atsisakyti vaikų.
Su šia mintimi sutinku. Po mažiukės įsivaikinimo vasarą kalbėjau su kolege iš užsienio. Ji pasakojo, kad pas juos tokių atsisakymų beveik nėra būtent dėl aktyvios socialinės pagalbos motinoms, kurios linkę/nori atsisakyti vaikų.
