Langai

#25
QUOTE(Loreciukaz @ 2013 10 14, 09:08)
nelabai kas matysis.. prie tamsiai rudos RR32 ir RAL 8019 tinka idealiai smile.gif

http://imageshack.us...es/14/n1k4.jpg/



bet jau si spalva skaitosi nestandartine? smile.gif o stogo nuolydis jusu didesnis nei 14laipsniu? smile.gif
Atsakyti
#26
Vakar, besidomedamas, priejau isvados, kad patogiau, gal ir efektyviau, pirma apsiltint sienas, paskui palikus ertmes, statyt langus.
Paprasciau prisileidzia,paprasciau idet besipleciancias tarpines ir pan...
ka manot?
Atsakyti
#27
QUOTE(arkava @ 2013 10 10, 07:51)
Ne pasyvus, bet A++ tikrai. Tiesa, zemes silumokaitis, super primityvus, bet efektyvus.


Jei pasyvus, tai greičiausiai tik A+, o A++ nesieks wink.gif Vargiai kam į galvą šaus dėti 40cm putplasčio po grindimis, o maždaug tiek reikia statant A++ smile.gif.
Atsakyti
#28
QUOTE(garbane perliuke @ 2013 10 14, 10:25)
bet jau si spalva skaitosi nestandartine? smile.gif o stogo nuolydis jusu didesnis nei 14laipsniu? smile.gif


spalva standartine... stogo nuolydis 25 laipsniai.
Atsakyti
#29
Pas mane 32cm smile.gif

QUOTE(mintas @ 2013 10 14, 10:06)
Jei pasyvus, tai greičiausiai tik A+, o A++ nesieks wink.gif Vargiai kam į galvą šaus dėti 40cm putplasčio po grindimis, o maždaug tiek reikia statant A++ smile.gif.

Atsakyti
#30
QUOTE(*** @ 2013 10 14, 12:12)
Pas mane 32cm smile.gif

pas mane irgi panašiai - 30 cm
Atsakyti
#31
QUOTE(mintas @ 2013 10 14, 15:05)
pas mane irgi panašiai - 30 cm

O 20cm normaliai? Jei ir sienos bus 20, gal neverta po grindim daugiau kist?
Atsakyti
#32
Pagal projekta, i grindis kisama 25cm (15+10), plius kazkokia termorefleksine pleve (kurios nauda labai abejoju).
Atsakyti
#33
QUOTE(idealistas @ 2013 10 14, 16:07)
O 20cm normaliai? Jei ir sienos bus 20, gal neverta po grindim daugiau kist?


pas mane grindys ir sienos po 30 cm apšiltinimo, langai geneo su termoužpildais ir 5cm storio stiklo paketais su dviem GNP selektyvais. Iki pasyvaus nedatempiu wink.gif.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2013 10 14, 16:11)
Pagal projekta, i grindis kisama 25cm (15+10), plius kazkokia termorefleksine pleve (kurios nauda labai abejoju).


Pasiskaičius infraraudonają termoizoliaciją prekiaujančių reklaminę medžiagą sužinosi, kad didžioji dalis šilumos į grindis netenkama infraraudonojo spinduliavimo būdu, nes šiluma kyla aukštyn smile.gif. Praktiniai bandymai įrodo ką kitą smile.gif.
Atsakyti
#34
QUOTE(mintas @ 2013 10 14, 15:19)
pas mane grindys ir sienos po 30 cm apšiltinimo, langai geneo su termoužpildais ir 5cm storio stiklo paketais su dviem GNP selektyvais. Iki pasyvaus nedatempiu wink.gif.

O tai kokiais tada galima datempti isvis?
QUOTE(mintas @ 2013 10 14, 15:19)
Papildyta:
Pasiskaičius infraraudonają termoizoliaciją prekiaujančių reklaminę medžiagą sužinosi, kad didžioji dalis šilumos į grindis netenkama infraraudonojo spinduliavimo būdu, nes šiluma kyla aukštyn smile.gif. Praktiniai bandymai įrodo ką kitą smile.gif.

Ir ka gi irodo praktiniai bandymai? Kiek suprantu (nesidomejes), spinduliavimo medziagoje nebuna, nes siluma persiduoda tarp tos medziagos daleliu, taigi kryptis neturi reiksmes. Kyla i virsu tik ore (dujose), nes atsiles oras kyla i virsu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo idealistas: 14 spalio 2013 - 22:28
#35
QUOTE(idealistas @ 2013 10 14, 23:27)
O tai kokiais tada galima datempti isvis?


Datempti galima net ir su prastesniais langais. Ne languose ir ne apšiltinimo sluoksnio storyje esmė. Esmė visumoje. Visi namo elementai turi būti parinkinėjami bendram tikslui, skaičiuojant vieną bendrą galutinį rezultatą. Tam patogiausia naudoti PHPP skaičiuoklę, kurioje iškart matai kaip pasikeičia bendras rezultatas pakeitus sienos, grindų, stogo apšiltinimo storį, rekuperatoriaus savybes, langų rėmą, stiklo paketą, su kokiais termo tilteliais sumontuoti langai ir panašiai, bei gavęs tinkamą galutinį rezultatą vėliau jau vadovaujiesi tais, konkrečiai tau parinktais dydžiais.

Tai kad tik įstatysi geriausius langus nieko neduos.

QUOTE
Ir ka gi irodo praktiniai bandymai? Kiek suprantu (nesidomejes), spinduliavimo medziagoje nebuna, nes siluma persiduoda tarp tos medziagos daleliu, taigi kryptis neturi reiksmes. Kyla i virsu tik ore (dujose), nes atsiles oras kyla i virsu.


Šiame forume buvo pateikta nuoroda į praktinius bandymus, kuriame buvo bandoma grindis šiltinti putplasčiu ir tiktai atspindinčiaja termoizoliacija. bandymų metu paaiškėjo, kad putplastis atpindinčiąją termoizoliaciją deda į vienus vartus. Neišsaugojau to dokumento adreso, tad konkrečios nuorodos į bandymų aprašymą pateikti negaliu. Bet labai norint jį turėtų būti galima surasti kažkurioje SM temoje, greičiausiai apie pasyvius namus.
Atsakyti
#36
QUOTE(idealistas @ 2013 10 14, 22:27)
Kiek suprantu (nesidomejes), spinduliavimo medziagoje nebuna, nes siluma persiduoda tarp tos medziagos daleliu, taigi kryptis neturi reiksmes. Kyla i virsu tik ore (dujose), nes atsiles oras kyla i virsu.


Putplastyje yra tik 2-4% "medžiagos", visas kita "oras". Neoporas nuo paprasto polistireninio putplasčio tik tuo ir skiriasi, kad į jį įmaišyta "anglies dalelių", kurios stabdo infraraudonųjų spindulių skvarbą ir taip padidina šiluminę varžą.

Daugiasluoksnių atspindinčių plėvelių pardavėjai neturi klasikiniu metodu išmatuotų gerų šiluminių varžų savo produktams, bet argumentuoja, kad matavimo metodas yra netinkamas. Grubiai galima sakyti matuojama kiek šilumos pereina nuo vieno metalinio paviršiaus į kitą, o metalas labai gerai atspindi infraraudonuosius spindulius (kas pablogina matavimo rezultatus) skirtingai nei kitos statybinės medžiagos. Todėl nėra vienareikšmiško atsakymo, reikia tobulinti metodiką. Suspausta tarp dviejų medžiagų atspindinti plėvelė beveik "nedirba".
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 15 spalio 2013 - 15:41