Vestuvinė duona

Labas,
sia vasara turesiu buti svocia ir norejau paklausti gal kas ka zino apie vestuvine duona? ... Nes norejau daryti taip: i isskaptuota dideli duonos kepala prideti daug mazu kepaliuku... nu bet girdejau kad tai yra sventos duonos isdarkymas.. tai nezinau kaip cia padaryt.... gal jus ka galite pasiulyti.... isanksto labai aciu!!!!!1

siaip nelabai kur populiariū si tradicija, o kodel nori tu kepaliuku daug pridet?

nu mat tos vestuves vyks su visom tradicijom kaimo turizmo sodyboje o ta duona su kepaliukais maciau vienoje vestuvineje juostoje. o seip tai gal dar galima dideli kepala paprastom riekelem supjaustyti taciau gal tai atrodys nelabai graziai ......nu net pati nezinau todel ir klausiu patarinu

cia vietoj surio? galima butu moline didele kepalo formos duonine, o i ja tu mazu kepaliuku, bet turbut pagaminti brangu butu

ne cia ne vietoj surio, nes mes dar darysime karvoju, duona ir suri.... nu o tavo mintis gaana idomi labai aciu

reiktų mažų miestelių mažuose kepyklėlėse pasiteirtauti ten, manau, padarytų ir nebrangiai

Gal kas galit parasyti ka simbolizuoja duona ir kada ji naudojama: islydint is jaunosios namu, pasitinkant ir antroje dienoje su suriu? Kokie zodziai sakomi?

Karvojus - ritualinė vestuvių duona

Karvojus – tai vestuvių apeiginė duona, Žemaitijoje šis terminas nebuvo paplitęs, vietoj jo buvo žinomas svočios pyrago terminas; kituose Lietuvos regionuose dažniau buvo sakoma karvojus, kuris atlieka vieną žymiausių vaidmenų vestuvių apeigose. Karvojus turi magišką galią. Jį kepant, praktikuojami įvairūs burtai. Į tešlą pilama degtinė, kad jaunavedžių gyvenimas būtų linksmas, ant duonkepės uždegamos 5 žvakės, kad gyvenimas būtų šviesus ir t.t.

Savo geneze ši tradicija siekia pagonybės laikus, kada dar buvo praktikuojamos vedybos perkant žmoną: susitarus jaunosios ir jaunojo giminėms dėl užmokesčio, jaunavedžių rankos buvo rišamos ant apeiginės duonos.

Karvojus. Jo simbolika

Karvojus yra būsimos jaunavedžių gerovės, buities, gyvenimo ir duonos simbolis. Kaip senoliai sakydavo, karvojus turi sverti 9 mieras, būti iškeptas iš 7 rėčių miltų, gautų iš 7 stogų, išstovėjusių 7 metus. Prie šių miltų turi būti pridėta 7 statinėlės sviesto, ir 7 kapos kiaušinių. Vanduo, pasak dainos, turįs būti iš 3 šventų upių. Kai kuriose apylinkėse į karvojaus vidų deda pora kiaušinių ir pinigą, kaip vaisingumo ir turtingumo simbolius. Viršų apsupa aplink pinta iš tešlos kasa, kuri simbolizuoja mergaitės skaistumą, nykstantį su karvojaus suvalgymu. Viršų puošia paukštukais (tai rojaus paukščių simbolis, kurie savo sparnais karvojų maišė), mėnuliais ir žvaigždutėmis (jie turėję šviesti jaunavedžiams jų gyvenime), kryžiukais (reiškė naujo gyvenimo palaimą), rūtomis, statinėlėmis, karvutėmis (turėjo simbolizuoti pasisekimą ūkyje), gėlėmis, šakutėmis ir t. t. Taip pat ant karvojaus statė dvi lėles, papuoštas įvairiais popierėliais. Jos vaizdavo arba senovės namų dievukus, arba pačius jaunavedžius

Kepimo procesas

Paprastai karvojus kepamas porą dienų prieš vestuves. Jį kepa ištekėjusios ir visų gerbiamos moterys. Kartais kepa ir vyrai. Nuotakos motina eina kviesti kepėjų. Prieš pradedant darbą, kreipiamasi į gimdytojus, ar su Dievu leis karvojų daryti ir namus linksminti. Tada vidury pirkios stato lovį arba duonkepę (vieta, kur kepama duona) ir pradeda darbą. Dirbdamos geria degtinę, kurios dalį pila į tešlą, kad karvojus būtų linksmas, paskui šoka, dainuoja. Paprastai į duonkepę miltus pila motina arba krikšto motina. Taip pat į vestuves ji kviečia Dievą. Pasak senolių, karvojų reikia kepti saulėtą dieną. Kai kuriose apylinkėse karvojų kepa naktį, iki aušros. Kada tešla jau parengta, ją apdengia skara, o piršlys pakelia duonkepę iš keturių pusių (ją pakelia į šiaurės, pietų, rytų ir vakarų puses), kad visos merginos ištekėtų. Kol tešla pasikelia, visi valgo, geria, šoka ir dainuoja. Tešlai pasikėlus, daro karvojų. Pirmas dvi saujas išima kryžmai, iš kurių daro jauniesiems mažus karvojus. Paskui apdengia suolą balta paklode, ant kurios apverčia duonkepę, o ant jos deda kryžmai šiaudus, ant viršaus deda tešlą ir dirba karvojų. Padirbę ir papuošę deda karvojų ant naujos lopetos (kepimo įrankis) ir dainuodami "lada, lada" sodina į krosnį. Paskui šoka su lopeta, muša triskart į lubas arba slenkstį ir išmeta lopetą ant stogo.

Karvojininkės ir piršlys pakelia duonkepę į viršų, suduoda triskart į lubas, bučiuojasi kryžmai, šoka ir dainuoja. Iškepusį karvojų išima iš krosnies, deda ant duonkepės dugno, apipila avižomis, kartais apyniais arba šienu, puošia ir maršalkas (piršlys, supiršęs jaunuosius, vadovaujantis vestuvėms), užsidėjęs ant galvos, apeina triskart stalą ir išneša jį į kamarą (šalta patalpa).

Vestuvių pabaigoje karvojų iškilmingai įnešdavo į namus: priekyje eidavo piršlys, jam iš paskos jaunoji ir svočia, už jų jaunosios pabroliai. Jį padalindavo visiems vestuvininkams.

http://www.vestuves....amp;news_id=204

Mano draugų vestuvėms Vestuvinę duoną (didelis kepalas, o jame maži kepaliukai) gruodžio mėn. užsakė kepykloje prie Šiaulių, Kairiuose. Atrodė super! Tėvai duoną įteikė jaunavedžiams su gražiu palinkėjimu .

Tos kepyklos interneto svetainė: www.gardune.lt

Sveikutės visos,
atnaujinu temą, nes pamečiau akis visame internete beieškodama tos duonos. Žinau kad Šiauliuose yra, jie gamina tokią duoną, bet aplink Vilnių - nu užsimušk, niekur nėr...
Gal kas žino kokius kontaktus, būčiau dėkinga, kad pasidalintumėt...

Žinau kad yra kepama duona su viduryje duobute - druskai gražiai atrodo pasitinkant jaunuosius

Gal kas turite originalių minčių kaip gražiai pateikti duoną kai tėvai pasitinka grįžtančius vaikus ?