gimdziau santariskese su planiniu cezariu trecia vaika... nu sakes zinokit... kadangi trecias, tai galiu palyginti su Antakalniu. pirmus du planinius cezarius turejau antakalni... pati operacija be priekaistu, sutarta gydytoja buvo super... na bet visa veikla po to man sukele soka... zodziu vaika gauni is karto ant papuko dar neuzsiuvus pilvo. na bet ant operacinio stalo man pasidare bloga ir akusere su vaiku operuojantys gydytojai pravijo. tada ji nuejo i koridoriu susirado mano vyra ir liepe duoti rubus bei pampersiu vaikui, visa laika kukuojanti vaika, akusere nesiojosi nuoga su kazkokiu patrintu pleduku.
Tai gerai kad as pilna tase rubeliu del visa ko buvau isimetus i masina... vyras nubegu ju atnesti, tada jam liepe juos susildyti ant savo pilvo (nes lauke -15) ir aprengus vaika atidave tevui...
pabaigus operacija mane atveze i atsigavimo kambari kur jau sedejo mano vyras su vaiku. tiesa pasakiu as savo vyrui tokio mazo vaiko neduodavau anksciau, na bet cia ekstra situacija ner kur detis... tiesa jam siule ji padeti ant jo nuogo pilvo, kad pakontaktuotu, kadangi mama negali, bet tokio isbandymo mano vyras jau nebutu atlaikes...

tai kazkaip issisuko...
atsigavomo kambari as susivokiau kad guliu visiskai nuoga! net nepridengtu antru galu... spekit, kur viskas kraujavo?

vaika akusere tuojau pat isrenge ir padejo man ant papuko. na supraskite vyktsa kontaktas... dar po keleto minuciu as ir vaikas abu nuogi isvaziavome i palata. taip ir gulim... po keliu valandu atejo sesute ir suleidus man matyt gera doze nuskausminamuju, lepe stotis ir eiti i dusa... vaika paduodam teciui... as visa susirietus nuslinkau NUOGA i ta dusa, tarp koju man sanitare ispraude kokia tai paklode. duse komine susitvarkiau, visa amunicija aisku turejau, na bet lovele mano jau atrode ne kaip... kai buvau duse, sesute suktelejo, kad pakeisciau vaikui pamperi. as sakau, vargu ar pajegsiu... ji tik nusisipsojo ir isejo. viskas - visa pooperacine pagalba buvo baigta. saziningumo delei dadursiu kad nuskauminamuju niekas negailejo... nezinau ar dar kada gyvenime kaleciau istreti pirma nakti po operacijos ciuciuodama rekianti vaika, nes prieno kaip zinia, nebuvo. vyro irgi , nes namie du mazi vaikai, kuriu nakti vienu nepaliksi...
zodziu medicina per kelerius metus pazenge nerealu zingsni i prieki. Jei pries keleta metu Antakalni as vaika atgaudavau is babyno tik i trecia para, man ji atnesdavo tik maitinti, siugzdu neleisdavo nieko kilnoti tris paras. tai Santariskes sugeba tave suklijuoti po operacijos per 6 valandas, taip, kad lieki viena be pieno su gana didelio svorio naujagimiu... ir dar geriau kai antra para tau pasiulo vaziuoti namo!
tegyvuoja santariskes

tiesiog stebuklingai gydo...
kazin cia man tik vienai sitaip ar kaip? moterys kaip Jus sugebejote pasirupinti is karto po operacijos savo kudykiais? nes as to nepakartociau