Mano susigulėję atsiliepimai iš rugsėjo mėn. gimdymo Santariškėse. Važiavau nesitarus, su nubėgusiais vandenimis, atvažiavau naktį, gydytojas užėjo ryte, praėjus 7 val. po vandenų pradžios, veiklos iki tol nebuvo jokios (t.y. sąrėmiai buvo labai silpni, niekas nevyko). Gimdymas pirmas. Pataikiau pas Mindaugą Balnį - jaunas, malonus. Jo pamainos akušerė buvo vardu Jūratė. Nesicackina, bet nieko tragiško.
Naktį pilvą pajungė ant bevielių vaisiaus širdies tonų ir sąrėmių monitoringo, tai galėjau laisvai vaikščioti į tualetą. Ryte gydytojas pasiūlė leisti skatinamuosius (argumentuodamas kad praėjo jau 7 val. kaip nubėgę vandenys, o atsivėrimas labai mažas, sąrėmiai beveik dingę). Sutikau, nebuvau tuo domėjusis, pasitikėjau gydytoju. Skatinamieji (kartu su fiziologiniu skysčiu) jau pajungiami ant laidinės lašelinės (kateterį į veną įkiša tik atvykus, kad esant reikalui iš karto galėtų lašinti ką reikia). Tai ir monitoringo aparatus uždėjo laidinius. Taigi nuo ryto jau į tualetą nueiti nebegalėjau savarankiškai. Šlapintis naudojau basoną, o kai smarkiai susuko vidurius, teko primygtinai prašytis akušerės kad atjungtų. Buvo labai nepatenkinta ir sakė kad nesveika atjungti, buvo įsitikinusi kad aš nieko nepadarysiu, nes čia tik artėjančio gimdymo ženklai. Vis tik trumpam atjungė, aišku padariau normaliai ir grįžau į lovą gerokai palengvėjus
Kiek vėliau prasidėjo stiprus kūno purtymas (akušerė sakė kad iš streso, nors paskui pasiskaičiau kad čia taip būna dėl staigaus hormonų balanso pasikeitimo, normali ir dažnai pasitaikanti būsena).
Skatinamieji suveikė greitai, gimdymas truko 14,5 h nuo vandenų nubėgimo pradžios. Bent jau man nuo skatinamųjų skausmai užėjo žiaurūs. Pačioj pradžioj gydytojas paklausė ar norėsiu epidūro - atsakiau kad palauksiu ir žiūrėsiu (pirmas gimdymas). Taigi jis kartu su skatinamaisiais dėl viso pikto liepė lašinti ir fiziologinį skystį (reikalingas jei daromas epidūras). Kai jau kentėti nebegalėjau ir epidūro paprašiau, paaiškėjo kad anesteziologai yra ekstriniame CP ir galės ateiti tik po valandos. Tuo metu pasiūlė veninį nuskausminimą, kuris truputį pritrenkė smegenis, bet skausmas iš esmės liko, tik jį kentėti tapo lengviau. Veikė tik pusvalandį, taigi dar pusvalandį vėl kankinausi. Žiauriai. Tada paaiškėjo kad anesteziologai ir vėl kitame ekstriniame CP. Dar valanda laukimo, šįkart be nuskausminamųjų, nes jų taip dažnai leisti neva negalima. Po to dar laukiau kol kitai moteriškei gretimoj palatoj darė epidūrą, ir tik tada atėjo pas mane. Anesteziologės užtat buvo labai fainos, sugebėjo suvaldyti mano raitymusis ir ašaras, gražiai suleido vaistus (gaila nežinau vardų). Tiesa, kai jos jau atėjo, kaklelis buvo atsivėręs apie 6 cm, gydytojas numykė kad vėloka, bet pagailėjo ir leido daryti epidūrą. Poveikis atėjo greitai, visiškas palengvėjimas, beveik nebejaučiau sąrėmių (kas deja buvo problema gimdant).
Nejučia staigiai atėjo ir laikas gimdyti. Nuo epidūro nebejaučiau sąrėmių, teko beveik spėlioti. Nesupratau kodėl negalima buvo pasikliauti sąrėmius stebinčio aparato parodymais (vyras vėliau nugirdo kad aparatas buvo išsiderinęs). Stangų buvo nemažai, gydytojas ramiai aiškino ką daryti, gulėsi ant pilvo kai sunkiau sekėsi. Akušerė buvo sukišusi ranką, vis "sodindavo" užpakalį žemyn (matyt vis kėliau). Kirpo nieko neklausdami (ir prieš tai nesiteiravo kaip pageidaučiau gimdyti, tik nieko neaiškindami susirinko visus parašus pačioje pradžioje priėmime). Kartais neteisingai kvėpavau, tai normaliausiai situaciją suvaldyti sekėsi rezidentei (!), kuri žiūrėjo į akis, kalbino ir sakė ką daryti. Paskui rezidentė ir siuvo, tiesa prižiūrint kitai gydytojai ar akušerei, girdėjosi tik "ne taip užkabinai, ištrauk, iš naujo"
. Vaikutis išlinto per du paskutinius sąrėmius. Priešpaskutiniam pasibaigus, matyt motyvacijai paskatinti, liepė pasižiūrėti į jau kyšančią galvutę. Pasižiūrėjau. Ir paskutiniu stūmimu jau buvo baigta.
Vaikelį parodė, davė vyrui nukirpti virkštelę, man dar liepė pasistanginti kad iškristų placenta (beveik iš karto iškrito). Vaiką pamatavo, suvystė ir tik tada trumpam uždėjo ant krūtinės pažįsti (bet suvystytą, ne nuogą). Vėliau, kol mane siuvo, iš palatos išvarė vyrą, o vaiką padėjo lovytėje toliau nuo manęs. Šitaip per kitą gimdymą neleisčiau, prašyčiau kad man uždėtų, arba duotų vyrui ant krūtinės pasidėti.
Jokių kyšių nedavėm, tik po visko atsidėkojom pinigais akušerei ir vienai moterėlei kuri juodą darbą atliko - vis pavalydavo mano nuolat tekančius vandenis, vis valė išmatas (taip, gimdant deja dar buvo užsilikusio gėrio, nes antrą kartą manęs jau į WC nebeišleido) ir buvo labai maloni neprašyta. Vėlgi, deja nežinau vardo. Dabar manau kad akušerei Jūratei gavėm be reikalo (arba reikėjo duoti prieš tai, akivaizdžiai būtų buvusi malonesnė, nes paėmė labai apsidžiaugusi, galbūt gimdymo metu būtų buvusi švelnesnė, nors nesu tikrai kad taip būtų buvę geriau pačiam gimdymui). Gydytojui net ranka nekilo nieko duoti po to, bet ne dėl to kad kažką blogai darė ar kad jo beveik nemačiau (tik per gimdymą ir kelias apžiūras), bet dėl to kad man jis pasirodė jau iš tos kartos, kurie neima. Jaunas, malonaus veido. Net mano mama, kuri buvo atlėkusi į palatą per sąrėmius, ir buvo nusiteikusi visiems duoti kyšius kad tik jos vaikas sveikas gyvas pagimdytų (ir ką aš jai uždraudžiau daryti), nusiramino su juo pabendravusi. Apsiėjo be kyšių
Palatą ėmėm mokamą, kainavo 30 eur para. Už durų budėjo akušerė į kurią visada galima kreiptis patarimo. WC dalintis reikia su kita mokama palata. Deja nebuvo bide, kas būtų LABAI pravertę, todėl rekomenduoju prašant mokamos palatos visada prašyti kad būtų su bide. Koridoriuje yra virdulys ir mikrobangė, yra virtuvėlė. Maitina 3 kartus per dieną, bet tik gimdyvę, vyrui maistas nepriklauso. Kaip mums paaiškino, tie 30 eur yra vyrui už lovą palatoje, nes gimdyvei valstybė už lovą sumoka. Akušerės, nors joms draudžiama, siūlo mišinukais primaitinti vaikus jei kiek ilgiau irzlesni būna. Vėlgi, su antru vaiku mišinuko dar ligoninėj tikriausiai jau nebeįsiūlytų.
Kasdien lankydavo gydytoja gimdyvei ir kūdikių gydytoja (+ visokie skiepai, kraujo paėmimai tyrimams, palatos valymas, maisto atnešimas ir pan.). Gydytoja kuri turėjo rūpintis manimi (Vilija Kvietkauskienė) labai formaliai užduodavo kelis klausimus (ar viskas gerai) ir beveik nutraukusi atsakymą maudavo lauk. Aš niekuo jai per daug nesiskundžiau, bet jei norėtumėte atidžios ir "saldžios" priežiūros, tai (bent jau už dyką) pas ją negautumėte. Rūpinimasis kūdikiu kur kas atidesnis ir malonesnis (gydytoja Daiva Kapačinskaitė). Apskritai visas personalas, bendraujantis su mažyliu, be galo malonus ir švelnus.
Išvykstant davė epikrizę mano ir kūdikio. Mano epikrizėje parašyta kad man paaiškinta kokį režimą tęsti pirmąsias savaites. Iš tiesų niekas nieko man neaiškino. Net neperspėjo kad po kirpimo ir siūtos žaizdos negalima dvi savaites sėdėti - aš apie tai net nepagalvojau ir kol nuskausminamieji veikė drąsiai žindžiau atsisėdus. Teko konsultuotis su savo ginekologe pas kurią ėjau privačiai, kaip man čia gydytis savo po gimdymo atsiradusį hemorojų (ligoninėj man tiesiog davė žvakutę nuo skausmo kuri ir siūlei tinka, ir hemorojui. Be jokių aiškinimų kad čia nieko neįprasto, greičiausiai praeis ir pan.), kada eiti pas gydytoją ir kaip prižiūrėti žaizdą. Beje, išvykstant davė pasirašyti ir lapuką, kuriame duota instrukcija kaip pažiūrėti kiek valstybė sumokėjo ligoninei už gimdymą. Pasirodo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ligoninei už gimdymą (ir tikriausiai mano tris naktis ligoninėje) buvo atseikėta 505 eur.
Iš esmės viskuo esu patenkinta, žinočiau ką noriu daryti kitaip kitą kartą. Bet į Santariškes važiuočiau ir vėl, vien dėl to kad ten viskas vietoje jei problemos mažyliui. Nesitarčiau. Lengvų gimdymų, merginos!
Kažkaip apie Santariškių gydytojus nelabai yra informacijos (arba nerandu...), o nesitarus vykti tiesiai su dvyniais, baugoka 
Ačiū kurios pagelbės 
