QUOTE(kria @ 2007 11 02, 13:29)
kria, 02 Lap 2007 - 13:29, parašė:
kria, 02 Lap 2007 - 13:29, parašė:
Merginos,as vakar tai labai labai verkiau,nezinau is kur vel atsirado tos asoros.Vyras net pradejo mane barti,sako taugi dabar negalima taip nervuotis,bet as negalejau susivaldyti niekaip.Dabar rasau ir irgi verkiu,kitaip negaliu,pagalvoju dabar jau galejau tureti suneli ir jau greitai sesute,arba broliuka....
Linkiu jums visoms stiprybes

Merginos,as vakar tai labai labai verkiau,nezinau is kur vel atsirado tos asoros.Vyras net pradejo mane barti,sako taugi dabar negalima taip nervuotis,bet as negalejau susivaldyti niekaip.Dabar rasau ir irgi verkiu,kitaip negaliu,pagalvoju dabar jau galejau tureti suneli ir jau greitai sesute,arba broliuka....
Linkiu jums visoms stiprybes
Mano mintys tokios pat
kria, tau ir stiprybės- už du, suprantamas tavo vyro nerimas,nors nežinau ar būtų geriau šiuo metu , jei tie išgyvenimai nevirstų ašaromis, o būtų nešiojami viduje.....
Vakar palikau mažylę su savo mama, pabučiavau dukriuką pasakiau, kad "važiuoju broliukui uždegt žvakelę" apsiblioviau... Nuvažiavom į kapus, ten ir ašaros pačios riedėjo, o galvoje tik ir skamba "kaip gerai būtų, jei būtų abu dabar su manimi kartu"....