QUOTE(Knifofija @ 2014 01 23, 22:32)
O man atvirkščia visa tai labai pažįstama. Kadangi visi seneliai buvo labai toli, tai niekas pagalbos per daug nesiūlė, tad išnaudodavau kiekvieną sekundę, kurią galėjau skirti sau. Sūnui buvo 8 mėn. kai parsivežiau dukterėčią iš kaimo, kad pabūtų su sūnum per vasarą. Ir dukterėčiai buvo atrakcija ir man pagalba. Dar dabar ji tai prisimena kaip nuostabias dienas. Sūnus, kai nuvažiuojam ją ant rankų nešioja (ji mažutė ir smulkutė) Sako tu mane mažą nešiojai, dabar aš tave panešiosiu. Nors ji pati dviejų sūnų mama. Ir tikrai nesijaučiu nuo to prastesne mama. Niekada neturėjau perdėtos meilės vaikams, ypač svetimiems. Gražu, smagu, bet viskas normos ribose. Tad visom keturiom palaikau Groovy. Naudokis pagalba kiek gali, jei tik ji tavęs neerzina. Bet manau protinga moteris visuose gyvenimo atvėjuose randa pliusų.
Ir dar toks pastebėjimas, kai vyrai nuo pat mažumės pradeda rūpintis vaikais, jiems išsivysto prieraišumas, toks vyras grįžęs iš darbo niekada nepasakys, pasiimk tą zirzlį iš po kojų, bet sakys duok tą mažylį, taip pasiilgau per dieną.
Ir dar toks pastebėjimas, kai vyrai nuo pat mažumės pradeda rūpintis vaikais, jiems išsivysto prieraišumas, toks vyras grįžęs iš darbo niekada nepasakys, pasiimk tą zirzlį iš po kojų, bet sakys duok tą mažylį, taip pasiilgau per dieną.
Ačiū už palaikymą, man jo dabar baisiai reikia, nes kartais ir pati be kitų pagalbos galvoju, kad gal aš kažkokia bloga mama, kad nežiūriu visa parą į savo angeliuką besigrožėdama, o kažkaip racionaliai viską O vyras tai labia labia norėjo jau vaiko. Ir šnekėjo jis su pilvu daug daugiau, ir per gimdymą visa laiką išgyveno, ir po to keitėmės naktį vaiką prie pilvo kas dvi valandas vis kitas pasidėdami, kad neatšaltų, o ne vien aš. Aš vaikščiojau susilenkusi, tai jis pampersus ten keitė, plovė, nosį vale, rengė. Apskritai auksinis, bet jau sakiau