Sveikos,
Skaitau kokios visos stiprios

linkiu sveikatytes
Pirma karta jaučiuosi įspausta i kampa, atrodo liūdesys ir nežinia baigia užvaldyti.
Nuo pradžių, su didžiuoju sūnumi nuvykome i Kauną įsidėti kabės, gydytoja sako kažkas netaip, nusiunčia pas dantų chirurga padaro nuotrauka, viena žiūrėjo ne ten, išeina namo prideda kitas, sako viskas gerai, bet viršuje rado didele cista trys dantys ir nosis, atsisedu, gydytojas nepaprasto sūnaus išsekti, aš soke, pasakoja toliau, sako reikia LOR onkologo konsultacijos, žiūriu ir netikiu, pasakoja toliau. Smegenys kažkur dingsta

grįstu namo per visur skambinu niekas nepriima, galiausiai i Kauną pas suaugusius registratore pasitaiko sauni surezga talona, rytų vykstame, o taip neramu
Tokia paguoda, kad dickis nurimo išgirdęs kas jo laukia

kartais taip norisi tik pakalbėti, ir pasisemti jėgų, o gal vilties, kad viskas bus gerai
Atsiprašau žinau mama turi buti stipriausia, stengiuosi