QUOTE(Remedy @ 2015 04 15, 08:51)
Prima-wera aš tai jūsų postuose matau tik vyras, vyras, vyras.. o kur jūs? Kur jūsų tėvai? Broliai, seserys? Ar jau nieko nėra svarbiau už vyrą? Pamąstykit, jūs irgi kažkam esat vaikas, o nutarus gyvenimą aukot dėl kažkokio vyro. Pirma savęs žiūrėkit, čia jūs sergat ne jis.
Einant per ligą labai atsisijoja draugai, vat ir bus jums išbandymas ar eisit su tuo žmogum iki galo ar jis pasirinks lengvesnį kelią.
Nepameskit galvos, sėkmės jums
Einant per ligą labai atsisijoja draugai, vat ir bus jums išbandymas ar eisit su tuo žmogum iki galo ar jis pasirinks lengvesnį kelią.
Nepameskit galvos, sėkmės jums
Ne visom taip nepasiseka su vyrais... Ne apie visus vyrus galima sakyti - kažkoks...
Tiesiog ji taip išsireiškė. Jos gyvenime jis iki šiol labai svarbus buvo ir ji bijo tai prarasti. Tai labai žmogiška. Nereikia smerkti. Kai vyras yra ne tik "mamuto parvilkėjas", ar lovos kaimynas, bet ir pašnekovas,atrama, geriausias draugas...Yra dalykų , kurių negali išreikšti žodžiais...Kaip ten sako nesmerk kito nesunešiojęs jo batų, nepraėjęs jos gyvenimo keliu...Kažkaip panašiai.
Išbandymas ne tik "ar eisit su tuo žmogum iki galo ar jis pasirinks lengvesnį kelią.
", bet ir ar pati netapsi pavydžia paranojike vėliau, nes kai esi sveika lengviau savim pasitikėti ir nesi tokia pažeidžiama. Net banaliausia tema - lytiniai santykiai...juk po tokių operacijų jie nebūna kokybiški kaip anksčiau (čia iš patirties)...gali vyrą pastūmėti į kitos glėbį. Labai sunkus tas išbandymų kelias...
Na ir pratrūko viskas ką vis užgniaužiu ir slepiu nuo visų, bet tuo gyvenu kiekvieną dieną.
Gal banaliai viskas nuskambėjo, kai čia yra su labiau įsisiautėjusiu žvėriuku žmonių...po chemijų...Seku jūsu temas ...pergyvenu dėl išėjusių...Juk jau paženklinta esu...
Geros dienos visoms