Tikėjimo galia

Malda nėra burtažodžų kartojimas ir ne Dievo supažindinimas su savo pageidavimų sąrašu. Svarbiausia kiek Tu gyveni tuo troškimu ir kiek tas troškimas "grynas" - ar jis neužgožia troškimo, kad Dievas vestų Tave savo keliu, o ne tuo, kurį esi pati numačiusi... Gali būti, kad tai vienas ir tas pats kelias ir tereikia laiko, bet galimas variantas ir toks, kad negauni to, ko prašai, nes prašai ne to ir nieko aplinkui nenori matyti... Mano gyvenime yra buvęs prašymas, į kurį vienokio ar kitokio atsako laukiau, jei neklystu, apie septynerius metus - ir sulaukiau. Per tą laiiką buvo visko - ir švento įsitikinimo, kad problemos spresndimas jau čia pat, ir visiško nusivylimo, kai regis beprasmiška dėl to ir melstis, ir susitaikymo, kad tokia Dievo valia, ir vėl užsidegimo tikėjimu žodžiais: "prašykite ir jums bus duota".

Žmogui visada atrodo, kad jam gi reikia, kaip Dievas gali to nematyti. Jis tikrai ir mato, bet ko ir kada mums TIKRAI reikia, vis dėlto žino geriau. Jei turėtume galią susidėlioti gyvenimą taip, kaip mums patiems labiausiai norisi, nebeliktų erdvės stebuklui, "atsitiktinumui", kartais pakreipiančiam gyvenimą netgi visai kita vaga.

visatos masteliais - nei laikas nei erdve neegzistuoja - viskas yra vientisa ir nedaloma....
ar septyneri metai daug - nuo poziurio priklauso

Turiu tris klausimėlius:
1. Jei maldoje prašai kažko ir neišsipildo (pvz. prašei, kad būtum įvertinta teigiamai, o išėjo atvirkščiai) ką galvoti: per mažas tikėjimas? netinkamai meldeisi? ne tokia Dievo valia?
2. Jei ko nors labai nori turi melsti kiekvieną dieną po tris/dešimt kartų? Ar užtenka maldoje paminėti vieną kartą? O gal tol kol išsipildys?
3. Ar prašant maldoje kažkokio tai dalyko galima noro išsipildymo laiko savoka: pvz. iki naujų metų, iki kito savaitgalio ir t.t.

Na visą laiką aš vadovaujuosi tokia taisykle: nedaryk to, ko nenori, kad tau darytų.
Pažinti tą žmogų pakankamai sudėtinga, nes susitikimų jis vengia, o telefonu stengiasi kalbeti nuo greiciau, nekonkreciai. Mes už tai mokame pinigus, ir jau didesnę dalį esame sumokėję. Kitą dalį esame sutarę sumokėti kada bus padarytas darbas. Matyt pinigai nėra motyvacija, o kas tada
Nežinau, negaliu paaiškinti tokio elgesio
O gal taip sudėliojo likimas (gal), kad aš kažko tai pasimokyčiau iš šios situacijos?
Nes pradžioje, kai nusprendėme dirbti su šiuo žmogumi tikrai tikrai neplanavau tokios situcijos, net minties galvoje nebuvo, kad gali taip būti. Kad gali taip žmogus elgtis...
Šiuo atveju netinka tas pasakymas: kad mintis gimdo veiksmus ar situacijas, nes  tikrai aš taip negalvojau, kad taip atsitiks. Netgi atvirkščiai aš labai pasitikėjau šiuo žmogumi, net neabejojau (nežiūrint į tai, kad tokias paslaugas siūlančių buvo ir pigiau, bet aš pasirinkau kur pasitikėjau ir nebuvo labai svarbu, kad brangiau) šio žmogaus profesionalumu ir atsakingumu.

Mes sutarėme, kad tą darbą ji padarys per tris-keturis mėnesius.
Pasitikėdami juo laukėme iš jo skambučių, patys nelysdami kur nereikia.
Bet kai tas laikas praėjo, negaudami jokių žinių mes patys paskambinome. Atsakymas buvo toks, kad dar reikia palaukti, nes dokumentai dar negrįžę iš kitos įstaigos, kai bus jau sugrįžę jis pats perskambins. Mes laukėme mėnesį ir vėl skambinome, nes jo skambučio taip ir nesulaukėme. Va tada ir prasidėjo: "Reikia dar palaukti ir dar" susitarimo laikas prailgo iki metų. Mes su vyru stengėmės gražiuoju, neįkirėjant skambuciais, vis tikėdamiesi, kad jau šį kartą tai tikrai paskambins, kad negali taip vilkinti žmogus, mes juk susitarę. Bet niekas nesikeitė, po truputį gal ir judėjo reikalai, bet labai po truputį... Aš tada pradėjau tikrinti savo dokumentų kelią (kur pasako, kad yra, aš pasidomiu, o ten jų nėra).
Net pati pasisiūliau padėti. Pagelbėjau jam, kiek man pasakė. Beliko tik komisijai pateikti dokumentus (bet tas žmogus turėjo pateikti, nes aš neišmanau tos tvarkos), aš susitariau su komisijos sekretore, kad priimtų dokumentus, prieš tai suderinusi su tuo žmogumi (kuris tvarko musų dokumentus). Pasakė, kad viskas gerai, bet po to kai paskambinau ar nunešėte dokumentus pasakė, kad ne.
Net nepaaiškino kodėl. Mums tai labai nuliūdino. Dabar vėl pažadėjo, kad jau kitą kartą tai nuneš. Man nepatogu ir prieš tą komisijos sekretorę, o svarbiausia, kaip pasitikėti, ar bus tie popieriai nunešti. Mums tai labai svarbu.
Aš labai nenoriu tikrinti ir skambinėti tai sekretorei ir klausinėti ar yra mano dokumentai, taip norisi tikėti juo, bet po viso to - negaliu. Vis tiek skambinsiu, nors gal ir užgausiu jo ego.

Na dar tikiu, o gal ? Bet vis tiek skambinsiu - jei neprisiskambinsiu, kas dažnai būna, tai tada nežinau ką darysiu. Važiuoti į ofisą ir laukti, kol ateis arba ne?
Nežinau... Kaip tai nemalonu

Aš visuomet tikiu, kad man pasiseks ir kas keisčiausia, man nuolat sekasi. Na ne loterijoje, bet svarbiausiais gyvenimo momentais sekasi. Net egzaminai, nors kažkas sakė, kad tai proto sfera. Kartą sėdžiu egzamine jau paruošusi man gerai žinomą klausimą ir klausausi, kaip atsakinėja kitas studentas, net plaukai ant galvos pasišiaušė išgirdus kiek turėjau mokėti,o nesimokiau... bet aš ištraukiau bilietą kurį mokėjau. O mano vyras, net kai jam pasiseka, nustemba ir ieško, kas dar blogo jam nutiks, nes jam vis atrodo, kad gerai būti negali. Keista, bet jam tikrai nuolat nesiseka...
Mane Dievas saugo. Esu katalikė. Eidama pirmosios komunijos prašiau, kad mano gyvenime nebūtų didelių nelaimių, supratau, kad ir netikėtos neregėtos laimės irgi nebus, bet prašiau Dievo ramaus gyvenimo. Jis turbūt išgirdo ir mane nuolat globoja, mane nelaimės aplenkia.

jei kazko labai labai nori, is sielos gelmiu noras sklinda,- tada tikrai taip ir bus. zmogus pajegus prisitraukti sekme, tikejimo galia didesne, nei mes manome     

1. Jei neišsipildo, vadinasi tokia Dievo valia.

sutinku, kad musu rankose yra musu sekme.
taciau svarbu suvokti, kad yra aukstene galia - nes buna, kad norime ir stengiames taip pat, o rezultatai skirtingi - svarbu stebeti zenklus - vistata rodo kelia, kad geriau pasiektume tiksla, kai link to tikslo esame susitelke ir visos mintys ir veiksmai yra nukreipti yra link to

  Visiskai nesutinku!!!
Jei neissipildo, vadinasi mazai noreta, mazai tiketa...
Gal buvo kazkokiu abejoniu..baimiu...del to tas noras ir neissipilde. Kokia cia dar Dievo valia  Juk viskas musu rankose ir musu tikejime