Siūlomų vaikų sveikata

O kam diplomų prireikė Kažkas naujo?

Jei nepasikeitė tvarka, tai išvadas turi papildyti tinkamumu dar vienam vaikui. Tad tiesiausias kelias ko gero kreiptis ten, kur jas parašė ir tie patys turėtų ir papildyti (atradę savo kompiuteriuose penkių metų senuumo failus). Taigi ne šimtais išvados išduodamos. Suras.

Pačiu pačiu blogiausiu atveju galite prašyti teismo leidimo susipažinti su savo byla kuri jau bus archyvuose ir iš ten nusikopijuoti. Byloje privalo būti. Bet šitai ilgiau užtruks.

Dziaugiuos uz jus mes visa sestadieni skyrem berniukui tai sunkiai neprisileido rytas buvo sunkus atsisedo ant dviratuko ir vis myne stengemes , bet nepavykk sake galim daugiau neatvaziuot. Po pietu miego vel vaziavom ispradziu pradejo verkt pamates paskui aukletoja siaip ne taip ikalbino su mumis nueit i zaidimu kambari tai kol zaidem puse bedos laikas issiskirt pamate jog nera aukletojos pradejo graudintis nuvedem i grupe tada vel jau musu nereike.Vyras paklause ar atvaziuit kita syk sake ne. Ryto rasa o is kokiu vn jusu vaikutis?

Vaida, jis dar netiki Jumis ir atsakymas "nevažiuokit" man atrodo labai suprantamas, nes gyvenimas su auklėtoja, prie kurios jis pripratęs, vaikui suprantamesnis, aiškesnis, saugesnis atrodo. Jei patys sąmoningai eidami link vaiko širdyje turit bent mažiausią dvejonę, tai kiek tų dvejonių ir baimių vaiko širdy?
Prisimenu savo vaiko akis ir elgesį iki mūsų apsisprendimo ir po jo. Linkiu, kad tai būtų jūsų širdukas.

Vau, kaip vaikis sugebėjo prisirišti prie auklėtojos ir namų, kuriuose gyvena. Tikėtina, kad ne bet kam toks gėris...

Jei Jus pačius slegia susitikimas su vaiku tik dėl jo tokio elgesio, tai, manyčiau, ne vaiko problemos...
Jei yra abejonių ir jas sukelia tai, kad nepatinka vaiko judesiai, veido išraiška, kaip jis reaguoja į aplinką (ne kodėl, bet, būtent kaip), tuomet verta pamąstyti apie sunkumus įveikiant tokį nepasitenkinimą. Tai yra labai sunku, gal net neįmanoma iki galo. Su tuo reiks gyventi. Ar pajėgsite, ar, geriau palaukti kito siūlymo.

Rašau ir nežinau, ar pajėgiu parašyti tiksliai. Rašau iš patirties ir manau, kad tai svarbu.

Aciu mergaites uz jusu palaikima Musu mazylis is Siauliu.

Sveikos, mamytės ir dar tik būsimos
Jungiuosi prie Jūsų ir noriu pasidalinti savo šviežia patirtimi..
Kursus baigėme gruodžio pradžioje, išvadą turėjome sausio pirmomis dienomis. Pirmojo pasiūlymo sulaukėme prieš pusantros savaitės.
Siūlomas 1,3m berniukas. Savo prašymo formoje nurodėme, jog priimsime vaikiuką, be didelių sveikatos sutrikimų (t.y. be psichinių negalių, stiprių fiziologinių sutrikimų, žodžiu su minimaliais sutrikimais).
Gavome nuotraukytę ir info apie vaiką el.paštu. Informacijos gana nedaug, iš pirmo žvilgsnio viskas tvarkoje. Yra gydytojos įrašas, jog vaikui fiziologinės raidos sutrikimas. Šiek tiek atsilikusi ir psichinė raida Berniukas dar pats nevaikšto, ropoja keturiomis ir eina pasilaikydamas už sienos ar sofos. Nevalgo kieto maisto, tiksliau nekramto.. Na, mums su vyru informacijos pasirodė nedaug, todėl nenorėdami gaišti, nutarėm keliauti į GN ir pasikalbėti su darbuotojomis.
Nuvykę pirmiausia susitikome su direktore. Labai maloni moteris, kol laukėme soc.darbuotojos ir gydytojos, direktorė mums labai gražiai atsiliepė apie vaikiuką, prieš išeinant dar pridūrė, jog tokių "gerų variantų" pasitaiko nedaug, todėl neturėtume gaišti ir "stverti" pasitaikiusią progą.
Keista, bet tuo pačiu ir smagu, gal tikrai mums pasisekė. Gydytoja nepasakė nieko naujo, kas buvo įrašyta mums siųstoje info, tik kad vaikas silpno imuniteto, dažnai serga bronchitais, visa kita (fiziologinės raidos sutrikimas) įrašytas maždaug dėl to, kai nėra ką įrašyti ir taip supratome, dėl to, jog dar nevaikšto pats. Soc darbuotoja gydytojai ir direktorei antrino: vaikutis fainas, žvalus, tikrai geras variantas, be jokių didelių sutrikimų.
Užėjus į grupę parodė ypatingai mažą berniuką. Mums jis iškart patiko. Auklėtojos neatsiliko nuo kitų darbuotojų, pasakė, kad viskas su juo tvarkoje, vaikas kaip vaikas. Berniukas iš pradžių nelabai norėjo prisileisti, ypatingai vyro, bet vėliau pavyko palaikyti ant rankų. Na, iš pirmo žvilgsnio viskas tvarkoje, tokiam mažyčiui ir negali kelti didelių reikalvimų. Su vyru labai džiugiai nusiteikę išvykome namo, pradėjome planuoti kitą susitikimą. Sekančio susitikimo metu grupėje jau dirbo kitos auklėtojos. Čia ir prasidėjo keistenybės... Praktiškai nuo pat atėjimo į grupę, viena iš auklėtojų mus pradėjo atkalbinėti nuo siūlomo vaikučio. Rankas prie širdies pridėjus, visaip kaip aiškina, jog vaikas grupėje turbūt pats prasčiausias variantas, kad jeigu tik galime, prašytume kito, nes su šiuo ateityje bus ypatingai didelių sunkumų (supratome, kad kalba apie psichines problemas). Sako dabar jis dar mažas ir nesimato rimtų problemų, bet su laiku viskas "išlįs". Mums su vyru šokas, kaip taip gali būti, juk prieš tai visos darbuotojos pasakojo visiškai priešingai... gal ji tikrai kažką žino, ko nepasakė kitos darbuotojos? kuo dabar tikėti???
Nuo tos minutės stengėmės kuo daugiau stebėti, bet jau dabar išgąstis darė savo, emocijos sukilusios, sunku sutelkti dėmesį.. Mums lyg ir sveikas tas vaikutis atrodo, bet mes ne specialistai...namo išvykom visiškai sutrikę, galvojam ką toliau daryti, gal mėginti nusivežti kokius vaikų psichiatrus, terapeutus, kad pastebėtų ir iš šalies įvertintų realią situaciją... visiškai pasimetėm

Limaza, jei tik yra galimybė patikrinti vaiką, kad jūsų širdys būtų ramesnės, būtinai tuo pasinaudokit, bet... net jei jis visiškai sveikas, niekas gyvenime negali garantuot, kad sveiku jis būs amžinai. Pati tuo neseniai įsitikinau, praėjom ta siaura riba. Laimei, viskas baigės gerai.
Dėl kieto maisto nebijokit, manasis taip pat nemokėjo jo valgyti, vimdė net mažiausias sausainio trupinukas.
O dėl auklėtojų, toks jausmas, kad mano situaciją aprašėt. Mūsiškis irgi buvo ko gero smulkiausias grupėje. Auklėtojos lygiai taip pat per antrą susitikimą bandė aiškint, ar nematot koks jis, lygiai taip pat mėtė užuominas dėl psichikos sutrikimų. Aiškino, kaip darbo vieta rizikuoja mums apie jį "teisybę" sakydamos. Žiūrėkit, kiti gi geriau atrodo.
Prasirgęs VN be skaičiaus ligų, nevalgus. Metų vaikas svėrė 7 kg, tiesa, dokumentuose 8 rašė
Mačiau kaip juos vargšiukus ten maitina, mačiau kaip valgė mano nevalus vaikas, kai aš pati įsiprašiau jį pamaitint. Ir dar daug ko maičiau...
Jei jau auklėtojos dalija diagnozes, paklauskit, kuri iš jų turi medicininį išsilavinimą, kad šitaip vertina vaiką ir klausykit širdies. Jei širdimi jį priimti lengva, jei gera jį laikyti glėby, viską ką reikės nešti, nešti bus lengviau ir džiugiau.
Nemeluosiu, imunitetas mano vaiko tikrai ne auksinis, serga dažnai. To pasekoje nesibaigiantys biuleteniai, kolegų nepasitenkinimas, bet... jei galėčiau rinktis iš naujo, man tikrai nereikėtų stipresnio, sveikesnio, gražesnio, tik jo

Ir kad nevaikšto dar, irgi ne problema, mano abu bio pradėjo vaikščioti vienas 1,3m kitas 1,4m. Ir viskas tvarkoj dabar su jais Ir aš pritariu - klausykit širdies Ir visi bronchitai išaugami. Mūsų 4 metukų jau kapstosi iš astmos, o mažiukui buvo labai liūdnai.

Limaza - merginos davė gerų patarimų, pridėsiu vieną - jei yra galimybė, pažiūrėk bylą VTAs arba globos namuose. Tokiam mažam vaikui psichikos sutrikimai nesimatys, bet jei tėvai serga, yra tikimybė, kad sirgs.

Ačiū už pastiprinančius žodžius Berniukas mums labai patiko ir tikrai labiausiai sunku pasidaro pagalvojus, kad dabar jo tektų atsisakyti.. Bet vat tas pokalbis su kita auklėtoja, taip išgasdino... Nuo jos žodžių pradėjom stebėti vaikiuką, paskui grįžusi namo puoliau skaityti apie psichinius vaikų sutrikimus ir kai pasiskaičiau apie autizmo bruožus (tiksliau kokie vaiko veiksmai gali apie jį signalizuoti) kažkaip pradėjau pastebėti tuos bruožus būtent šio berniuko elgesyje.. Na, tarkim, kad ir nereagavimas kai pakvieti vardu. Kartais lyg sureaguoja, bet kartais visai jokios reakcijos, lyg nieko negirdėtų. Kitas dalykas, jis visiškai neprisileidžia tokių vaidmeninių žaislų (pliušinukai, meškiukai ir pan.), o domisi tik konstruktorių detalėmis (vėlgi, ne tiek žaidžia, bet visada jas meta į šalį). Vėlgi, galbūt čia pastebime, ko labiausiai bijom, o gal iš tiesų jau yra tie bruožai ir tarkim specialistas juo iškart atpažintų.
Apie motiną yra žinoma tik tiek, kad ji visiškai degradavusi alkoholikė, viso nėštumo metu vartojo alkoholį, rūkė. Apie psichikos sutrikimus prie motinos nebuvo jokių įrašų (vaiko bylutę vartėme globos namuose) ir neįsivaizduoju ar galėtume tokią info kažkur dar gauti. Apie tėvą žinių išvis jokių nėra, todėl galima tik spėlioti ar jis turi kokių psichinių negalių ar ne..
Mes žinome, kad tuose pačiuose GN guvena ir du vyresnieji broliukai, bet kitoje grupėje. Vienam 4 kitam 3 metukai, iš pradžių negalvojome eiti pasikalbėti su jų auklėtoja, bet dabar vis kyla minčių, kad gal dar reik užeiti pas broliukų auklėtojas, pasikalbėti su jomis, kaip sekasi vyresnėliams..

Į vardą nereagavo ir mūsų vaikas. Aš net buvau suabejojus ar jis iš viso girdi. Bet tuo klausimu mane labai nuramino logopedė. Jų gi ten niekas vardais nekviečia, ne taip kaip namuose.
Dėl pliušinukų vėlgi. Ar grupėje jų yra? Paprastai tokių žaislų vengiama, nes jie greit nusitepa, per juos plinta ligos. Jei vaikas jų nečiupinėjęs, tai vien jų palietimas gali būti vaikui nemalonus.
Mes pasimatymų metu žaidėm kamuoliukais. Būtent jų mėtymas padėjo vaikui atsipalaiduoti, sumažinti įtampą. Taip šėliodami sulaukėm ir pirmųjų šypsenėlių.
O parvažiavus į namus mažajam kone didžiausias atradimas buvo žolė
Papildyta:
Dėl vaikščiojimo ir bendrai visai raidai paspartinti labai pagelbėjo ankstyvoji korekcija. Aišku dirbau su vaiku ir pati, bet iki darželio mano mažius visiškai nesiskyrė nuo bendraamžių, kai kur juos net lenkė.

Limaza - kaip jau rašė mamos, dėl vaikščiojimo, nereagavimo į vardą ar nežaidimo su pliušinukais nekreipkit dėmesio. Visi vaikai skirtingi. Tiek vaikščiot, kalbėt pradeda skirtingu laiku, tiek skirtingi žaidimai domina. Mano sūnus (bio) su žaislais iki 2 m beveik nežaisdavo, o dukrytė (įvaikinta) nuo pirmų mėnesių dievina žaislus. Ir dabar pasodinu prie žaislų dėžės, ramiai sėdi kokį pusvalandį.
Jei ten pat gyvena vyresni broliukai, būtinai nueikit pasikalbėt su jų auklėtojomis. Nors tikriausiai jūsų širdys geriausiai pasakys. Kaip aš sau sakydavau, iš gerų tėvų vaikų neatima. Tad galbūt tiesiog reikia susitaikyt, kad didžioji dalis bio motinų turi nemenkų problemų su alkoholiu, labai minimalaus išprusimo, tėvai nežinomi ir panašiai. O kiek gerų žmonių išauga iš jų vaikų,kai patenka į mylinčias šeimas