Ute - aš vakar irgi taip džiugiai nusiteikiau pamačius įrašą apie mergytę. Ir net kelis kartus perklauiau, ar tas alkoholinis sindromas tikrai nustatytas, ar tik spėjamas dėl motinos alkoholizmo. Sakė, kad tikrai jis yra, visi išoriniai bruožai yra matomi pas mergytę, dėl elgsio ir vystymosi, sako, kol kas negalim kažką konkretaus pasakyt, nes jai dar tik metukai. Nes jei būtų nepatvirtintas, o tik įrašytas dėl motinos gyvenimo būdo, tikrai būtume važiavę pasimatyt.
Ir tikrai labai norėčiau realios patirtiesiš tėvų, kurie augina vaikus su šiuo sindromu. Nes gąsdina ta nežinia, kokie iš tiesų tie vaikai būna. Žinau, kad amplitudė labai plati, nuo nežymių sutrikimų iki didelės negalios, bet vis tiek, norisi realių patirčių. Va, kaip matau TBC įmanoma nebijoti taip baisiai, tiesiog susirinkti kuo daugiau info, kokia stadija, kaip gydyti ar stebėti... Man kažkaip norisi ne gyventi iliuzija, kad gausim sveiką mergaitę (na, gal taip ir nutiks), bet kaip įmanoma daugiau patirčių iš mamų susirinkti apie jų vaikų nustatytas diagnozes, kaip jos keitėsi pradėjus naujus gyvenimus ir t.t.
QUOTE(Amade @ 2013 09 20, 09:01)
Ir tikrai labai norėčiau realios patirtiesiš tėvų, kurie augina vaikus su šiuo sindromu. Nes gąsdina ta nežinia, kokie iš tiesų tie vaikai būna.
aš Žiogą auginu- va su šituo sindromu. Nebaugina- ryžkis. Nors nuoširdžiai nepatariu.
Visoso jo bėdos išplaukia iš to, arba kitaip tariant viskas, kas jo buvo patirta labai gerai papildo pats sindromas. Nors toks koks jis buvo ten nuo pat tų ,2,5 metų kai buvo paimtas- niekas nepasikeitė. Būdamas 4-5 metų bėgdavo iš namų, iki išnakčių ieškodavo, daug visko darydavo to ko daro dabar. Su visiais manipuliaciniais mechanizmais rodos kad gimė. Sunkus vaikas. Intelektas ribinis, tai čia dar vadinasi aukšu, kaip sindromą turinčiam. Bendrojo lavinimo programą įveikiam kumščiu į stalą metodu ir ilgu sėdėjimu, begalinis ėmesio reikalavimas asocialaus elgesio būdu. Tai irgi yra viena iš to sindromo dalių. Irt.t. ir pan.
Dar viena istorija: VTAT'ui mama labai gerai žinoma, neasociali, nėra matę jos išgėrusios ar negavę apie tai signalų, o va gydytojai jos paliktam 2 sav. naujagimiui spėja VAS, nors veido bruožų nėra. Mama prisiekinėja, kad per nėštumą negėrė (kaip ir ne per nėštumą).
Nežinau ar tam vaikui atsirado įrašas apie spėjamą VAS ar ne, ar tik šeima buvo gydytojų informuota panašiai kaip mes. Šeima atsisakė siūlymo, todėl istorijos tęsinio nežinau.
Tiesiog norėjau pasakyti, kad spėjamos diagnozės atsiranda ne vien dėl žinomo asocialaus motinos gyvenimo būdo.
Nežinau ar tam vaikui atsirado įrašas apie spėjamą VAS ar ne, ar tik šeima buvo gydytojų informuota panašiai kaip mes. Šeima atsisakė siūlymo, todėl istorijos tęsinio nežinau.
Tiesiog norėjau pasakyti, kad spėjamos diagnozės atsiranda ne vien dėl žinomo asocialaus motinos gyvenimo būdo.
QUOTE(Amade @ 2013 09 20, 08:01)
Ute -Nes jei būtų nepatvirtintas, o tik įrašytas dėl motinos gyvenimo būdo, tikrai būtume važiavę pasimatyt.
QUOTE(Ute @ 2013 09 20, 08:45)
Dar viena istorija: VTAT'ui mama labai gerai žinoma, neasociali, nėra matę jos išgėrusios ar negavę apie tai signalų, o va gydytojai jos paliktam 2 sav. naujagimiui spėja VAS, nors veido bruožų nėra. Mama prisiekinėja, kad per nėštumą negėrė (kaip ir ne per nėštumą).
Nežinau ar tam vaikui atsirado įrašas apie spėjamą VAS ar ne, ar tik šeima buvo gydytojų informuota panašiai kaip mes. Šeima atsisakė siūlymo, todėl istorijos tęsinio nežinau.
Tiesiog norėjau pasakyti, kad spėjamos diagnozės atsiranda ne vien dėl žinomo asocialaus motinos gyvenimo būdo.
Nežinau ar tam vaikui atsirado įrašas apie spėjamą VAS ar ne, ar tik šeima buvo gydytojų informuota panašiai kaip mes. Šeima atsisakė siūlymo, todėl istorijos tęsinio nežinau.
Tiesiog norėjau pasakyti, kad spėjamos diagnozės atsiranda ne vien dėl žinomo asocialaus motinos gyvenimo būdo.
Na, tokiu atveju tikrai važiuočiau susitikt ir jei neturėtų kitų bauginančių diagnozių, imtume. Nes įvairios spėjamos rizikos ir pas bio vaikus yra - kad ir kartais nėštumo metu tenka pavartoti kokių nors vaistų, ypač pirmomis savaitėmis, kol nežinai, jog laukiesi. Na ri ką, kyla nerimas, ar pakenkė tai kruopytei, ar ne. Ir daug visokių.
Tad manau, kad neatsisakyčiau vaiko, jei nėra ryškaus ir/ar patvirtinto VAS sindromo. Mane gąsdina tik akivaizdus sutrikimas, kur tikrai aišku, kad turėsim su tuo susijusių problemų.
spali vaziuosim per viena diena ir i kauna ir i vilniu.pas akiu gydytoja ir pas kardiologa tai galesiu parasyti kaip cia mums seksis.
Sveikos , vakar po soc darbuotoju apsilankymo. ( nes lankau kursus) iskilo daug klausymu ir nerimo del vaiko paveldimu ligu. Gal galite labiau kas papasakoti kas susidurete jau?
jai tevao psihiskai nesveiki tai vaikai butinai tai paveldi ?
jai mama narkomane tai vaikas taip pat bus ?? kiek procentaliai?
jai mama alchoholike ar vaikui tai labai atsilieps??
......t.t.
Norisi kad jai imsime vaika tai galetume jam padeti......
jai tevao psihiskai nesveiki tai vaikai butinai tai paveldi ?
jai mama narkomane tai vaikas taip pat bus ?? kiek procentaliai?
jai mama alchoholike ar vaikui tai labai atsilieps??
......t.t.
Norisi kad jai imsime vaika tai galetume jam padeti......
QUOTE(gitana36 @ 2013 09 25, 07:30)
Sveikos , vakar po soc darbuotoju apsilankymo. ( nes lankau kursus) iskilo daug klausymu ir nerimo del vaiko paveldimu ligu. Gal galite labiau kas papasakoti kas susidurete jau?
jai tevao psihiskai nesveiki tai vaikai butinai tai paveldi ?
jai mama narkomane tai vaikas taip pat bus ?? kiek procentaliai?
jai mama alchoholike ar vaikui tai labai atsilieps??
......t.t.
Norisi kad jai imsime vaika tai galetume jam padeti......
jai tevao psihiskai nesveiki tai vaikai butinai tai paveldi ?
jai mama narkomane tai vaikas taip pat bus ?? kiek procentaliai?
jai mama alchoholike ar vaikui tai labai atsilieps??
......t.t.
Norisi kad jai imsime vaika tai galetume jam padeti......
Mes įvardinom, kad nenorim vaiko, kurio bent vienas iš tėvų turi nustatytą psichinę negalią. O alkoholikų, narkomanų greičiausiai sunku išvengti, nes juk vaikus palieka arba juos atima ne už gerą auklėjimą.
Dė paveldėjimo - na, kai kurias konkrečias ligas paveldi. Vieniems stipriau pasireiškia, kiti būna sveiki. Aš nežinau, kol kas tik laukiam pasiūlymo, bet, neturiu iliuzijų gauti visiškai sveiko vaiko. Turiu ribas, su kokiomis jau žinomomis problemomis susitvarkytume, o kokių - bijau ir neimčiau vaiko, kuris turi jas.
Bet konkrečių atsakymų, kad jei mama narkomanė, tai ir vaikas toks bus ar panašiai. Jei nekalbėjot, tai dar kalbėsit per kursus. Ta prasme - dar apsidairykit į savo aplinką, tikrai rasit pažįstamų ar giminaičių, kurie turi problemų su alkoholiu, tada pagalvokit, kokie jų vaikai. Na ir turbūt skirsis - vienų vaikai taip pat turės problemų, kitų - kuo puikiausi žmonės. Labai didelę, pagrindinę reikšmę turi aplinka, kurioje žmogus auga. Augant ir auklėjant tinkamai, net turintis polinkį netaps alkoholiku ar narkomanu. Taigi tas "paveldimums" yra turbūt labiau pasiteisinimas, baimė... Pvz aš bijau vaiko su alkoholiniu sindromu, kuris paveikia vystymąsi, mąstymą, tačiau vėlgi - konkrečiu atveju tas sindromas pasireiškia skirtingai, vieni būna stipriai neįgalūs, kiti - tiesiog "sunkesni" žmonės...
Einant šituo keliu, bent jau man, kyla kaskart vis daugiau klausimų, apmąstymų. Taip pat ir per kursus buvo, kaskart vis naujų minčių galvoje. Tačiau kol kas nei vienos abejonės dėl to, ką darom.
QUOTE(deola @ 2013 09 24, 20:13)
spali vaziuosim per viena diena ir i kauna ir i vilniu.pas akiu gydytoja ir pas kardiologa tai galesiu parasyti kaip cia mums seksis.
Spėsit? mes akių klinikoje prasitrynėme per kabinetus ir tyrimus nuo 8-00 iki 12-00...
QUOTE(Amade @ 2013 09 25, 11:01)
Mes įvardinom, kad nenorim vaiko, kurio bent vienas iš tėvų turi nustatytą psichinę negalią. O alkoholikų, narkomanų greičiausiai sunku išvengti, nes juk vaikus palieka arba juos atima ne už gerą auklėjimą.
Dė paveldėjimo - na, kai kurias konkrečias ligas paveldi. Vieniems stipriau pasireiškia, kiti būna sveiki. Aš nežinau, kol kas tik laukiam pasiūlymo, bet, neturiu iliuzijų gauti visiškai sveiko vaiko. Turiu ribas, su kokiomis jau žinomomis problemomis susitvarkytume, o kokių - bijau ir neimčiau vaiko, kuris turi jas.
Bet konkrečių atsakymų, kad jei mama narkomanė, tai ir vaikas toks bus ar panašiai. Jei nekalbėjot, tai dar kalbėsit per kursus. Ta prasme - dar apsidairykit į savo aplinką, tikrai rasit pažįstamų ar giminaičių, kurie turi problemų su alkoholiu, tada pagalvokit, kokie jų vaikai. Na ir turbūt skirsis - vienų vaikai taip pat turės problemų, kitų - kuo puikiausi žmonės. Labai didelę, pagrindinę reikšmę turi aplinka, kurioje žmogus auga. Augant ir auklėjant tinkamai, net turintis polinkį netaps alkoholiku ar narkomanu. Taigi tas "paveldimums" yra turbūt labiau pasiteisinimas, baimė... Pvz aš bijau vaiko su alkoholiniu sindromu, kuris paveikia vystymąsi, mąstymą, tačiau vėlgi - konkrečiu atveju tas sindromas pasireiškia skirtingai, vieni būna stipriai neįgalūs, kiti - tiesiog "sunkesni" žmonės...
Einant šituo keliu, bent jau man, kyla kaskart vis daugiau klausimų, apmąstymų. Taip pat ir per kursus buvo, kaskart vis naujų minčių galvoje. Tačiau kol kas nei vienos abejonės dėl to, ką darom.
Dė paveldėjimo - na, kai kurias konkrečias ligas paveldi. Vieniems stipriau pasireiškia, kiti būna sveiki. Aš nežinau, kol kas tik laukiam pasiūlymo, bet, neturiu iliuzijų gauti visiškai sveiko vaiko. Turiu ribas, su kokiomis jau žinomomis problemomis susitvarkytume, o kokių - bijau ir neimčiau vaiko, kuris turi jas.
Bet konkrečių atsakymų, kad jei mama narkomanė, tai ir vaikas toks bus ar panašiai. Jei nekalbėjot, tai dar kalbėsit per kursus. Ta prasme - dar apsidairykit į savo aplinką, tikrai rasit pažįstamų ar giminaičių, kurie turi problemų su alkoholiu, tada pagalvokit, kokie jų vaikai. Na ir turbūt skirsis - vienų vaikai taip pat turės problemų, kitų - kuo puikiausi žmonės. Labai didelę, pagrindinę reikšmę turi aplinka, kurioje žmogus auga. Augant ir auklėjant tinkamai, net turintis polinkį netaps alkoholiku ar narkomanu. Taigi tas "paveldimums" yra turbūt labiau pasiteisinimas, baimė... Pvz aš bijau vaiko su alkoholiniu sindromu, kuris paveikia vystymąsi, mąstymą, tačiau vėlgi - konkrečiu atveju tas sindromas pasireiškia skirtingai, vieni būna stipriai neįgalūs, kiti - tiesiog "sunkesni" žmonės...
Einant šituo keliu, bent jau man, kyla kaskart vis daugiau klausimų, apmąstymų. Taip pat ir per kursus buvo, kaskart vis naujų minčių galvoje. Tačiau kol kas nei vienos abejonės dėl to, ką darom.
saunuole AMADE.kaip mums kalbejo GN direktore tai anksciau dauguma vaikuciu budavo tokiu,kad vienas is tevu arba abudu,vartojantis alkogoli,dabar jau dauguma ,kad vienas is tevu vartojantis narkotikus.taip yra.bet as irgi manau nu gi ir biologiniai vaikai jeigu augs aplinkje ir nores pabandyti ir uzsikabis uz narkotiku to neisvengsi.reikia tinkamai aukleti priziureti,aiskinti ir galbut viskas bus gerai
Manau, kad iš anksto nuspręsti sunku kas gali gąsdinti dėl to, kad labai daug visko gali būti. Aišku, klasikiniai dalykai - diagnozuota tėvų psichinė negalia, diagnozuotas alkoholio sindromas.
Bėda ta, kad greičiausia retai tikrai žinomi abu tėvai ir retai tikrai žinoma, kad nei vienas iš tėvų neturi psichinių sutrikimų. Kai dar dairėmės dičkės, tai man tada pasakojo, kad vos ne vienintelis atvejis kai gerai viską žino apie tėvų psichines negalias yra tada, kai vaikų susilaukia pensionato su protine negalia gyventojos. Beje, konkrečiuose vaikų namuose kur lankėmės tokių vaikų buvo gausu (nes pensionatas nelabai toli). Ten buvę tokių mamų vaikai kol kas jokių psichinės ligos požymių neturėjo (GN gydytoja sakė).
Mane turbūt gąsdintų tai su kuo teko daug metų iš arti susidurti - autizmas ir hiperaktyvumas.
Turėjau visas tas baimes ir aš. O realybėje... Mano mažę po kelių mėn. buvo išsiuntę tirtis į Santariškes matyt, kad dėl smegenų patologijos (čia jau aš taip įvardijau, man šio termino niekas nesakė), kurį laiką stebėjo. Ką siųsdami įtarė man niekaip nenorėjo sakyti (supratau, kad gydytojai stengiasi nesakyti, gal bendra politika). Kai grįžome su rezultatais, iš kitos gydytojos sulaukiau komentaro, kad turite būti nepaprastai laimingi, kad niekas iš tų baisių įtarimų nepasitvirtino, bet nekonkretizavo kokių.
Kai laukėme vaikelio ir galvojome kaip reikės apsispręsti (dėl sveikatos) niekaip nebūčiau sugalvojusi, kad va tokių dalykų reikia bijoti ar numatyti. Bet manau, kad čia tokios ligos, kurios iki 1 metų pasimato.
Bėda ta, kad greičiausia retai tikrai žinomi abu tėvai ir retai tikrai žinoma, kad nei vienas iš tėvų neturi psichinių sutrikimų. Kai dar dairėmės dičkės, tai man tada pasakojo, kad vos ne vienintelis atvejis kai gerai viską žino apie tėvų psichines negalias yra tada, kai vaikų susilaukia pensionato su protine negalia gyventojos. Beje, konkrečiuose vaikų namuose kur lankėmės tokių vaikų buvo gausu (nes pensionatas nelabai toli). Ten buvę tokių mamų vaikai kol kas jokių psichinės ligos požymių neturėjo (GN gydytoja sakė).
Mane turbūt gąsdintų tai su kuo teko daug metų iš arti susidurti - autizmas ir hiperaktyvumas.
Turėjau visas tas baimes ir aš. O realybėje... Mano mažę po kelių mėn. buvo išsiuntę tirtis į Santariškes matyt, kad dėl smegenų patologijos (čia jau aš taip įvardijau, man šio termino niekas nesakė), kurį laiką stebėjo. Ką siųsdami įtarė man niekaip nenorėjo sakyti (supratau, kad gydytojai stengiasi nesakyti, gal bendra politika). Kai grįžome su rezultatais, iš kitos gydytojos sulaukiau komentaro, kad turite būti nepaprastai laimingi, kad niekas iš tų baisių įtarimų nepasitvirtino, bet nekonkretizavo kokių.
Kai laukėme vaikelio ir galvojome kaip reikės apsispręsti (dėl sveikatos) niekaip nebūčiau sugalvojusi, kad va tokių dalykų reikia bijoti ar numatyti. Bet manau, kad čia tokios ligos, kurios iki 1 metų pasimato.
QUOTE(Ute @ 2013 09 25, 11:13)
Manau, kad iš anksto nuspręsti sunku kas gali gąsdinti dėl to, kad labai daug visko gali būti. Aišku, klasikiniai dalykai - diagnozuota tėvų psichinė negalia, diagnozuotas alkoholio sindromas.
Bėda ta, kad greičiausia retai tikrai žinomi abu tėvai ir retai tikrai žinoma, kad nei vienas iš tėvų neturi psichinių sutrikimų. Kai dar dairėmės dičkės, tai man tada pasakojo, kad vos ne vienintelis atvejis kai gerai viską žino apie tėvų psichines negalias yra tada, kai vaikų susilaukia pensionato su protine negalia gyventojos. Beje, konkrečiuose vaikų namuose kur lankėmės tokių vaikų buvo gausu (nes pensionatas nelabai toli). Ten buvę tokių mamų vaikai kol kas jokių psichinės ligos požymių neturėjo (GN gydytoja sakė).
Mane turbūt gąsdintų tai su kuo teko daug metų iš arti susidurti - autizmas ir hiperaktyvumas.
Turėjau visas tas baimes ir aš. O realybėje... Mano mažę po kelių mėn. buvo išsiuntę tirtis į Santariškes matyt, kad dėl smegenų patologijos (čia jau aš taip įvardijau, man šio termino niekas nesakė), kurį laiką stebėjo. Ką siųsdami įtarė man niekaip nenorėjo sakyti (supratau, kad gydytojai stengiasi nesakyti, gal bendra politika). Kai grįžome su rezultatais, iš kitos gydytojos sulaukiau komentaro, kad turite būti nepaprastai laimingi, kad niekas iš tų baisių įtarimų nepasitvirtino, bet nekonkretizavo kokių.
Kai laukėme vaikelio ir galvojome kaip reikės apsispręsti (dėl sveikatos) niekaip nebūčiau sugalvojusi, kad va tokių dalykų reikia bijoti ar numatyti. Bet manau, kad čia tokios ligos, kurios iki 1 metų pasimato.
Bėda ta, kad greičiausia retai tikrai žinomi abu tėvai ir retai tikrai žinoma, kad nei vienas iš tėvų neturi psichinių sutrikimų. Kai dar dairėmės dičkės, tai man tada pasakojo, kad vos ne vienintelis atvejis kai gerai viską žino apie tėvų psichines negalias yra tada, kai vaikų susilaukia pensionato su protine negalia gyventojos. Beje, konkrečiuose vaikų namuose kur lankėmės tokių vaikų buvo gausu (nes pensionatas nelabai toli). Ten buvę tokių mamų vaikai kol kas jokių psichinės ligos požymių neturėjo (GN gydytoja sakė).
Mane turbūt gąsdintų tai su kuo teko daug metų iš arti susidurti - autizmas ir hiperaktyvumas.
Turėjau visas tas baimes ir aš. O realybėje... Mano mažę po kelių mėn. buvo išsiuntę tirtis į Santariškes matyt, kad dėl smegenų patologijos (čia jau aš taip įvardijau, man šio termino niekas nesakė), kurį laiką stebėjo. Ką siųsdami įtarė man niekaip nenorėjo sakyti (supratau, kad gydytojai stengiasi nesakyti, gal bendra politika). Kai grįžome su rezultatais, iš kitos gydytojos sulaukiau komentaro, kad turite būti nepaprastai laimingi, kad niekas iš tų baisių įtarimų nepasitvirtino, bet nekonkretizavo kokių.
Kai laukėme vaikelio ir galvojome kaip reikės apsispręsti (dėl sveikatos) niekaip nebūčiau sugalvojusi, kad va tokių dalykų reikia bijoti ar numatyti. Bet manau, kad čia tokios ligos, kurios iki 1 metų pasimato.
Pasikartosiu - suprantu, kad dažnai nežinoma, kas vaiko tėvas, taip pat, kad motinai gali būti ndiagnozuota psichinė liga. Kalbu, kad norisi apsidrausti nuo to, kas yra žinoma. Nuo to, kas nežinoma-nediagnozuota esamu laiku - apsidrausti neįmanoma ir puikiai suprantu, kad visais atvejais rzikuoji. Nors vėlgi, einant šiuo keliu reikia būti pasvėrus ir šias rizikas.
Taigi taigi, visos baimės kol kas yra tik mintyse. Gavus realų pasiūlymą, tikiu, kad bus sumaištis, minčių audra ir t.t.
QUOTE(Karusia @ 2013 09 25, 11:14)
Spėsit? mes akių klinikoje prasitrynėme per kabinetus ir tyrimus nuo 8-00 iki 12-00...
turetumem speti nes nieko baisaus nera.tures paziureti akiu dugna ir pasakyti savo isvada.ir kaip registravausi kiekvienam pacientui duodama tik po30min. mums vizitas 8.00ryto.o jau 12.00 turim buti vilnjuje