Siūlomų vaikų sveikata

arna, o kokio amžiau Jūsų lelius dabar? Iš kokios šeimos buvo paimtas? Man dabar baisiausia, kad vėliau išlįs kokie alkoholinio vaisiaus sindromai, autizmas ar pan.,nes juk visas nėštumas praktiškai alkoholyje...
atrodo ir ruošėmės tam ir buvom nusiteikę, bet taip paveikė toks vienos auklėtojos "verdiktas", kad tiesiog pradėjom dvejoti, ar tikrai tokiam žingsniui pasiruošę esam, jei taip stipriai sunerimom...
Papildyta:


na ir galvos skausmelis tas sprendimo priėmimas....
kaip būtų gerai, kad kas nors iš šalies galėtų ateiti ir pasakyti "nedvejokit, imkit, GARANTUOJU, kad viskas bus gerai"

O garantijos nėra ir nebus....
Jei yra galimybė - nusivežkit kokį gydytoją patyrusį, turėtų atpažinti ir vaisiaus alkoholinį sindromą ir kitas bėdas

Numatyti, kas bus su vaiku, manau, neįmanoma. Mūsų broliukai abu buvo siūlomi kaip sveiki. Mažasis tik su astma ir alergija. Dičkis sveikas, mažius be astmos ir alergijos, bet su raidos problemytėm. Nekeisčiau į jokį sveiką .

Buvom, prieš pasiimdami, nuvežę pas bene geriausius vaikų specialistus - pediatrą ir psichologą. Neįmanoma numatyti raidos sutrikimų, jei nėra aiškių požymių, tokiuose mažutėliuose. Galų gale dar sudėtingiau atskirrti, kas dėl nepriežiūros, kas įgimta...

Galima spręsti, žinant gimdytojus, pagal paveldimumo tikimybę. Žinant, iš kur tie vaikai, beveik visada vienokia ar kitokia tikimybė atsiranda

Šį tą galima numatyti, ryškesnį VAS, kai kurias genetines ligas, bet tai, dažniausiai, būna aprašyta vaiko sveikatos kortelėje.

O gal kurios buvote nuvežę padaryti vaikiukams genetinius tyrimus? Ar tokius dalykus GN leidžia? Kalbėjau su GN soc.pedagoge, tai ji minėjo, kad ir GN daro kai kuriems vaikams tokius tyrimus, bet tik tuomet, jeigu jau įtaria kažką, kitu atveju nedaro, nes, žinoma, tai brangus malonumas. Tai aš pagalvojau, gal tuomet patys galėtume tokius pasidaryti.. įdomu kiek patikimi jie ir jeigu kažkas darėte, įdomi būtų Jūsų nuomonė

Na, tikrai, garantijų net ir biologiniams sveikų tėvų vaikams negalima duoti.

O šiaip, kad ir kaip ruošiesi, vis tiek užklumpa netikėtai ir jausmų, klausimų bei abejonių negali numatyt besiruošdamas.

Dėl VAS - jei motina visą nėštumą gėrė, tikriausiai kažkaip atsilieps. Tačiau jei nėra ryškiai matomų išorinių bruožų ar sutrikimų, kitaip nenuspėsi, kas laukia. Greičiausiai augs, kaip sakoma, "vaikas kaip vaikas".
Papildyta:


jums spręsti, bet nemanau, kad verta iki genetinių tyrimų eit. Manau, nebus nei vieno pasiūlyto vaiko, kuris nesukeltų sumaišties jausmuose. Tarkim, šio berniuko atsisakysit, tuomet ir kitiems siūlomiems vaikams darysit tuos genetinius?
Galbūt tiesiog atsivežti savo gydytoją ar nusivežti vaikutį, kad apžiūrėtų tas, kuo jūs pasitikit.

o ką tikitės nustatyti genetiniais tyrimais?

Pasirašau po kiekvienu Amades žodžiu
Jei jau apėmė didelis nerimas dėl auklėtojos žodžių, tai spėju, kad taip lengvai jo neatsikratysite be pokalbio su gydytoju.

Jei pavyktų susitarti, tai aš bandyčiau ne vaiką vežti pas gydytoją, o nuvažiuoti pas vaiką su gydytoju. Kai kurie dalykai matomi/įtariami iš apžiūros. Tačiau kiek skaitau, dalis raidos sutrikimų tokiame amžiuje identifikuojami užduodant klausimus tėvams (šiuo atveju vaiką prižiūrinčioms auklėtojoms). Nes pas gydytoją tokio amžiaus ir sveikiausias vaikas gali būti sutrikęs, klykti, nereaguoti į kvietimą, žaislus ir pan. Kaip bebūtų auklėtoja atsakinėdama į klausimus gali lyginti - ar tai būdinga tik vienam vaikui ar daugumai vaikų ir kažkiek padėti atskirti nepriežiūros pasekmes.
Nežinau, bet įtariu, kad ir ne kiekvienas gydytojas gerai nusimano apie raidos sutrikimus dėl nepriežiūros.



O po klausimu ar tik nesislepia slapta mintis, kad sutrikimų, kurių bijo dauguma mūsų nustatyti nepavyks? Kaip ten Karusia?

Aš ne medikė
Galvoju, ką galima nustatyti genetiniais tyrimais be chromosominių ligų, kokios ten fenilkonurijos ar kokių nors raumenų atrofijų tuos žinau iš aplinkos
Ar gali nustatyti genetikai, kad vaikas silpno intelekto arba - paveldėjo tikimybę sirgti kokia psichikos liga, nes šiaip jau, teko skaityti, kad p alkoholizmu gali slėptis psichikos sutrikimai?
Bet kartoju - aš ne medikė, gal kažką rimto galima nustatyti ?

merginos, čia garantijų tikrai nebus. Reikia ruoštis blogiausiam, o tikėtis geriausio.

kadangi klausiau paskaitą dėstytojos, dirbančios GN gydytoja, apie VAS, tai šiek tiek pasidalinsiu:

Manau, svarbu žinoti tiesą, kad alkoholis tikrai žalojo vaiko nervinę sistemą, jeigu mama per nėštumą girtavo. Tai yra faktas, nes placenta jį praleidžia geriau nei heroiną. Kiek promilių prisipliumpina mama, tiek ir vaikelis gauna. Didžioji dauguma vaikučių yra daugiau ar mažiau pažeisti alkoholio, nors ir nematyti aiškių vaisiaus alkoholinio sindromo požymių. Vaikams tai atsiliepia dėmesio sutrikimais, hiperaktyvumu, elgesio problemomis, sunkumais mokantis ir kt. To niekaip genetiškai nenustatysi, tokie pažeidimai yra įvykę dar įsčiose ir vaikai dėl to nekalti - būtina begalinė meilė, supratingumas ir išmanymas, kaip su jais elgtis, begalinis atsidavimas. Svarbu neturėti didelių lūkesčių.

Paradoksalu, bet būtent iš pirmo žvilgsnio sveikutėlis vaikas gali labiau sekinti nei sunkesnią negalią turintis žmogutis, todėl pasiryžus įsivaikinti, reikia suprasti, kokia didelė atsakomybė laukia, kiek daug reikės kantrybės.

Autizmas genetiškai nenustatomas, protinis atsilikimas genetiškai nenustatomas ir t.t. Autizmas dažniausiai nustatomas virš 2 metukų pagal vaiko bendravimo įgūdžius, imitacinį žaidimą ir kt. Pagal nupasakotą situaciją, nelabai gali žinoti, ar vaiko raida nesutrikus dėl to, kad iš esmės jų visų sutrinka dėl aplinkos... Kita vertus, ir tokie vaikeliai verti meilės ir šilumos. Su jais efektyviai dirbama, tas, žinoma, kainuoja nemažai laiko ir pinigų, bet valstybė skiria neįgalumo pašalpą, kurią tėvai naudoja įv. terapiniams užsiėmimams.

Šiuo metu dirbu su minėtų sutrikimų vaikais - patirtis tikrai pozityvi. Matau daug mamų, kurios myli savo vaikus, jie myli jas, ir tame randasi ir džiaugsmo, ir laimės.

ačiū, 166cm

GAl galėtumėte pakomentuoti dėl negalios nustatymo. Jei nustatoma protinė negalia, kokias "privilegijas" ir kokius darudimus teisiškai sociume vaikas gauna su diagnoze

būna įvairių lengvatų, jau nekalbant apie neįgalumo pašalpą, kurios dydis priklauso nuo negalios sunkumo. Vaikui patekti į spec. mokyklą, kur jo galimai taip "neėstų" kaip paprastoj dėl judrumo ar nesmokymo, kur būtų spec. pedagogas mažesnei grupei vaikų, reikalinga diagnozė. Kartais tėvams kyla sunkumų, kai vaikui nenustatomas protinis atsilikimas (pvz.tik šiaip elgesio sutrikimai, kurie pasireiškia agresija kitiems), ir jis negali patekti į spec. mokyklą.

Dėl visokių įstatyminių vingrybių ir pašalpų dydžio pakonsultuoti negaliu.

Limaza, kad būtų ramiau, tikrai neskubėk gąsdintis - reikia laiko, kol vaikutis ims jus pažinti, pelnysit pasitikėjimą, jis atsipalaiduos. Tęsiantis susitikimams, stebėkit, ar jis ima į jus labiau reaguoti, ar fiksuoja žvilgsnį į jį kalbinančius veidus, domisi kūdikiškais "ku-kū" tipo žaidimais ir kita. Savo vardo kūdikių namų vaikas gali nepripažint, nes per retai jį girdi, kaip ir bijoti jūsų vyro, išvis būti abejingas ir susikaustęs.

Kai man teko būti globos namuose, dalis vaikų, ypač mažų berniukų, iš pirmo žvilgsnio atrodė pakankamai autistiški - atsiriboję nuo svečių, nes nepasitiki, bet tai nereiškia, kad jie yra autistai. Jie tiesiog auga kitose sąlygose. Skirkite daugiau laiko pažinčiai ir stebėkit, ar bus nors minimalus progresas, domėjimasis žaidimais, žmonėmis, socialinis kontaktas.