Įveikiau nevaisingumą

Sveikutės,
pagaliau prisiruošiau pasidalinti sėkminga savo istorija 3 metus laukėm antrojo stebuklo, dažnai skaitydavau šį skyrelį ir širdies gilumoje žinojau, kad kada nors, bet tikrai išmuš mūsų laimės valanda ir sūpuosim kūdikį, o tada parašysiu čia
Pirmosios dukrytės laukėm 1m. 9mėn., bet tada nelabai jaudinausi- dirbom, butą įsigijom, vestuves išsikėlėm, o nuėjusi pas ginę pasakiau, kad virš metų nepastoju, padarė kelis tyrimus ir nustatė, kad nevyksta ovuliacija- pamenu suleido Ovitrelį ir pastojau tą patį mėnesį Sulaukus dukrytės gyvenimas bėgo toliau ir pajutau, kad ji jau užaugo, noriu antro vaikučio.Va tada prasidėjo 3 metus trukę vargai...Ko tik neišbandžiau- pakeičiau tris homeopatus (nuo Palangos iki Panevėžio), tris ginekologus, net pas būrėją ėjau Skaičiau viską nevaisingumo tema, domėjausi tikriausiai taip pat kaip medicinos studentas, kad suprasčiau, kas vyksta mano organizme, kodėl nepastoju. Turėjau 2 IUI, 5 stimuliacijas, gimdos nuotrauką, bet viskas veltui...Galų gale nuėjau pas trečią ginekologą, kuris iškart pasakė, kad reikia daryti laparoskopiją. Nors tai buvo pirmoji operacija ir l.bijojau, bet pasiryžau- guliausi į ligoninę iškart po Naujųjų, 01 02d.Daktaro verdikto laukiau baisiai bijodama- o kas jei pasakys, kad ten viskas užakę? Atėjo dr. su gerom naujienom- buvo viena sąauga, kurią pašalino ir kliūčių nebėra, dabar tik intensyvūs namų darbai su vyru ir pusę metų pas jį nesirodyti, jei iki birželio nepastosiu, tada stimuliuos, kad vyktų O. Ir ką jūs galvojate, trečio ciklo po LP aš nebesulaukiau, pastojau Kovo 8d. proga pamačiau II stebuklingas juosteles Bet buvo visko- 7 savaičių pradėjau kraujuoti, išsigandau, ašaros upeliais rieda ir važiuojam su vyru į priimamąjį. Ten neišmanėlis dr. sako- nematau plakančios širdutės, vėl ašarų pakalnės...Tada sueina trys daktarės ir sako tam ginekologui- kaip tu nematai širdiutės, va ji gražiausiai plaka Gulėjau 3 dienas patologiniam, bet namo išleido su skaudančia širdim, nes daktarui pasirodė mažai augantis vaisius, ateiti po 10 dienų ir žiūrėsim ar vystosi vaisius ar nebe...Buvo Velykos, nieko nenorėjau, tik verkti, nebetikėjau savo leliuku, o ji pasirodo buvo stipruolė ir paaugo kaip reikiant- nuėjus pas dr. jis pasidžiaugė, jog jau viskas gerai. Nėštumas nebuvo sunkus, priaugau tik 11kg, bet buvau įsitempusi iš baimės, kad viskas būtų gerai, drebėjau, kad išnešiočiau iki galo, džiaugiausi su kiekviena sulaukta savaite ir ką gi- sulaukiau savo stebuklo lygiai termino dieną Gimė sveika mažutė dukrelė- 3150 gr ir 51cm. Greit bus jau pirmasis mėnesiukas Jai
Merginos, jei būčiau sėdėjusi ir tiesiog laukusi stebuklo, nemanau, kad būčiau sulaukusi JOS:wub: Bet mano pastangos+ tikėjimas stebuklu ir atsiuntė mums dukrelę, kuria džiaugiuosi net naktį
Sėkmės jums visoms, kaip norėčiau, kad nebūtų tos baisios diagnozės-nevaisingumas LInkiu kuo greičiau sulaukti savų stebuklų

Sveikinu!!!
Labai gerai suprantu pačią. Pas mane dabar paskutines dienos iki įvykio, o tas baimės jausmas nesitraukia jis net neleido atsipalaiduoduoti ir dziaugtis nėštumu kaip stebuklu
Ar kai pagaliau gims mažylis, šis jausmas dings?

Ačiū
Žinok, baimė tik sumažės, bet nedings, ji tiesiog bus kitokia- ar kūdikis sveikas, ar gerai auga, kodėl išbėrė ir t.t.Gerai esu girdėjusi- mama bijo dėl savo vaiko ir jaudinasi tol, kol gyva yra Linkiu gero ir lengvo gimdymo

Jautruole, uz viska ka teko patirti! Bet svarbiausia rezultatas - nuostabus stebuklelis kuri jau supuoji

sveikos mergaites, kaip malonu pasidaro paskaicius jusu istorijas na o as turiu beda bandom su vyru jau ne trumpa laika pastoti ir nesiseka dabar pries kelias dienas vel bandem taigi stebesim kaip cia mums bus bet bijau jog ir vel nepavyks ka daryti jeigu ir vel nepasiseks?

eiti pas nevaisingumo specialistą.

Jautruole labai dziugu ir gera skaityti tavo sekmes istorija aukit sveikos ir laimingos

Sveiki, jau daugiau kaip 3 metai skaičiau Jūsų komentarius ,kaip galima greičiau pastoti, turim 6 metų sūnų ,ir prieš 3 metus sugalvojom kad reikia antro ir niekam nesigavo po 1 metų kreipėmės į vaisingumo kliniką Kaune , pas Tvarijonavičiene ji liepė pasidaryti tyrimus pas mane viskas buvo gerai , o štai pas vyrą ne spermetazuodų kiekis2 mil. Tai pasakė kad natūraliai pastoti neįmanoma , kadangi pinigų kiek reikia gydymui nebuvo tai net nerizikavom nusprendėm kad turim vienąir gana aišku buvo skaudu vis galvojau kodėl latrai gali turėti o mes ne. Po poros metų pasisnekėjom su giminaitę tai ji sako nenusimink mano vyrui tas pas buvo važiuokit pas daktarą į Vilnių Balvočių gal padės Pasiskambinom sakė atsivežkit spermatogramą , nuvažiavom vėl į Vaisingumo kliniką padarėm spermatogramą o ten spermatozuodų gyvų suskaičiavo tik 2 vnt Nu sakom viskas , bet pabandėm nuvažiuoti pas daktarą , Ten padarė jis savo tyrimus ir skyrė leidžiamus vaistus į pilvą 2 mėn. vitaminus B ir E liepė gyventi sveikai , Ir ką manot po 3 mėn, jau buvau nieščia dabar jau eina 17 savaitė , Gydymui išleidom apie 4000 Lt nes tos appuoles labai brangios Bet padėjo Tat linkiu nenusiminti visoms kam sako tik dirbtinis apvaisininmas , arba kad iš viso nieko nebus paieškokit ir kitų daktarų nuomonės

Ačiū tau, Meskute, labai lauksiu ir tavo sėkmingos istorijos čia, nes TURI pasisekti ir judviem

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tas jausmas dings ir atsiras kitas - neitiketumo jausmas - kad cia gi mano vaikas