Su Sv. Kaledom! Kadangi Kaledos stebuklu metas, noriu papasakoti savo stebuklinga istorija, toms kurios dar iesko savo stebuklelio.
Mano istorija labai ilga, prasidejo ji kai cia dar buvo senbuves, mur, regata, t.keberiokst, dabar visos jos jau supuoja leliulus ir ne pi viena. Mano istorijoje buvo daug pauziu, nusivylimo, pasidavimo, bet AS VISADA ZINOJAU MES TURESIME VAIKU.
Prasidejo istorija beveik pries 10 metu, pradzioje naturaliai tiesiog nesisaugant, kaip bus taip, po to jau bandant pagaut ovuliacija, po to jau ieskant problemu SM ir ieskant geriausiu gydytoju. Pradejau nuo Salygienes Klaipedoje, deja labai nepatiko, vienas metodas taikomas visoms, nesigilinant ir net piktai reaguojant i prasymus, mad gal sito nereikia, nes pas mus tos problemos nera, taciau teko praeiti standarta, isleisti tikrai dug pinigu, bet kai 3 kart pasiule skatintis clostu, nors man skatinosi labai gerai, nepaisant amziaus, uzaugdavao daug kiausineliu, tiesiog nutariau nebuti eksperimentiniu triusiu ir nekisti i save vaistu, kuriu man nereikia. Tada seke laparaskopija, vel rinkaus geriausia-Vildaite, ji man nustate nepraeinamus kiausintakius, viena lyg paremontavo, bet parase, kad ziuzeliai negyvybingi, todel pasiule 3 men dar pabandyti, nors sake netiki, kad kas gausis ir tada jau eiti IVF keliu. Buvo sunku, padarem pauze, susitaikem ir su tuo ir tada vel ieskodama geriausio :-) radau SM latviskaji Treisa, tada jis buvo ant bangos ir mes isvaziavome. Pirma kart tiesiog tikejau, bet jis paskyre didele doze gonal, nors ji ispejau, kad pas mane kiausides aktyvios, nepaisant visko. Deja vel,pagal standartines dozes, gavosi hiperstimuliacija, kiausineliu daug, taciau iki 3 dienos liko tik 2, nors ir geros kokybes, nors hiper ant ribos, sodino 3 diena, taciau palaikymui tik progesteronas. Deja kibimo nebuvo, po puses metu atsikvepe bandem dar, tada isodino tik viena ir vel jokio isskirtinio palaikymo tik progesteronas. Kibimas buvo, bet labai trumpai.... Tada issiverkus, po puses metu nuvaziavau pakalbet su Treis, KA DARYT??? Jis tiesiai pasake, kad schemos nekeis, jis dirba pagal tokia, gilinas i ta sriti, siule gert testosterona, man papriestaravusa, kad su kiausides pas mane dirba, tik neaisku del kokybes, jis sutiko ir pasiule arba bandyt n kartu, arba susitaikyt. Issiskyre keliai ir su juo.... Ir tada tapau medicinos studente, netiesiogiai, pradejau pati gilintis i mokslinius uzsienio straipsnius, daryt kraujo tyrimus ir ieskot, kabliuko, nes jaciau, kad truksta tik vos vos. Taip priejau iki imuniniu ir genetiniu priezasciu ir susiruosiau i santariskes, tada jau atsirado 2 stebuklas Stambulas ir as jau po genetniu tyrimu buvau pasiruosus ten keliaut. Ir besiruosdama pradejau naudot foline Mega dozem 5 mg, taip siule Stambulas ir UK, bei JAV. Ir...pirmas stebuklas kai menesiniu nesulaukiau 2 men, mazai tikedama pasidariau testa ir ten 2 juosteles!!! Deja taip negalejau tuo patiket, kad ne t nebegua pas gydytoja, juk pas mane nepraeinami kiausintakiai. Pasidariau krauja o ten didziuliai skaiciai, dziauktis bijojau, gal bereikalo, nes pamatyt savo stebuklo nepavyko, ta ryta, kai turejau eit pas ginekologe, prasidejo kraujavimas, ir kabinete jau nieko sustabdyt nebesisejo, iskraujavau pati, nors norejo daryti abrazija, taciau ginekologe pasitaike suprantanti, kad tiek ieskant stebuklo kiekviena klaida brangi, todel nors ir rizikuodama, kad nukraujuosiu paleido mane mano, kad naturaliai issivalyciau, emociskai buvo labai sunku, artejo kaledos, taciau po nauju ikvepiau drasos ir pasakiau sau, kelias teisingas ir svarbiausia as galiu pati pastoti, tik truksta kazko nedaug. Kaip tik atejo talono eile pas genetika, papasakojau viska ir isireikalavau tyrimu. Butent issireikalavau, nes santariskes mthfr tyrima jau dare, taciau genetikai, nezinojo ka su juo daryt!!!! Kariotipai buvo puikus, genetike ilgai gincijos, kad pas mane mthfr mutacijos nebus, bet... neatlaike mano spaudimo ir padare ta tyrima. Ir.... turejo pripazint, kad as esu mthfr geno nesioja heterozigote... Ka gi viskas tapo aiskiau, prie folines prijungiau B12 ir B6 ir pradejau vartot aspirina. Nepraejus nei 2 ciklams as jau
Vyras negalejo patiket, sake, cia kaip nuo paklodes pastot :-) bet as sikart jauciau, kad viskas bus gerai, pradejau vartot progesterona nuo teigiamo testo ir leistis fraxiparine nuo 5 savaites, nuvaziavau su savo schema, pas Karpenko, ji labai maloniai isklause, viska sutikrino, ir dave paklausyt sirdeles, jausmas buvo NEREALUS!! Prie visos schemos prijunge imunoglobulina, leistis, kad antra diena, nes santaruose buvo rasti nedideli imuniniai nukrypimai, be to ant organizmo jautesi, kad jis kovojo. Toliau viska kaip pasakoje... nestumas idealus, vaistu kiekis po truputi mazejo, o mano stebuklas nuostabiai augo. Nestuma priziurejo nuostabi gydytoja Listvaniene, kuri gaudesi situacijoje su mano mutacijomis ir visada nuodugniai tikrino galimas gresmes ir kaskart isleisdavo su ikvepimu 
Nuo 3 menesio pradejau sportuot ir sportavau iki pat pakutines savaites, pagimdzia pati, naturaliai ir be vaistu. Dabar esu labai pavargusi, bet auginu stebuklingai grazu ir nerealu sunaiteli...Todel linkiu visoms cia esancioms, ieskokit savo kelio, isiklausykit i savo kunus, pajauskit ko jums gali trukti ir TIKEKIT, TIKEKIT, TIKEKIT. Graziu svenciu, kantrybes ir uzsispyrimo visoms, kurioms tenka praeiti siuo nelengvu keliu.
Mano istorija labai ilga, prasidejo ji kai cia dar buvo senbuves, mur, regata, t.keberiokst, dabar visos jos jau supuoja leliulus ir ne pi viena. Mano istorijoje buvo daug pauziu, nusivylimo, pasidavimo, bet AS VISADA ZINOJAU MES TURESIME VAIKU.
Prasidejo istorija beveik pries 10 metu, pradzioje naturaliai tiesiog nesisaugant, kaip bus taip, po to jau bandant pagaut ovuliacija, po to jau ieskant problemu SM ir ieskant geriausiu gydytoju. Pradejau nuo Salygienes Klaipedoje, deja labai nepatiko, vienas metodas taikomas visoms, nesigilinant ir net piktai reaguojant i prasymus, mad gal sito nereikia, nes pas mus tos problemos nera, taciau teko praeiti standarta, isleisti tikrai dug pinigu, bet kai 3 kart pasiule skatintis clostu, nors man skatinosi labai gerai, nepaisant amziaus, uzaugdavao daug kiausineliu, tiesiog nutariau nebuti eksperimentiniu triusiu ir nekisti i save vaistu, kuriu man nereikia. Tada seke laparaskopija, vel rinkaus geriausia-Vildaite, ji man nustate nepraeinamus kiausintakius, viena lyg paremontavo, bet parase, kad ziuzeliai negyvybingi, todel pasiule 3 men dar pabandyti, nors sake netiki, kad kas gausis ir tada jau eiti IVF keliu. Buvo sunku, padarem pauze, susitaikem ir su tuo ir tada vel ieskodama geriausio :-) radau SM latviskaji Treisa, tada jis buvo ant bangos ir mes isvaziavome. Pirma kart tiesiog tikejau, bet jis paskyre didele doze gonal, nors ji ispejau, kad pas mane kiausides aktyvios, nepaisant visko. Deja vel,pagal standartines dozes, gavosi hiperstimuliacija, kiausineliu daug, taciau iki 3 dienos liko tik 2, nors ir geros kokybes, nors hiper ant ribos, sodino 3 diena, taciau palaikymui tik progesteronas. Deja kibimo nebuvo, po puses metu atsikvepe bandem dar, tada isodino tik viena ir vel jokio isskirtinio palaikymo tik progesteronas. Kibimas buvo, bet labai trumpai.... Tada issiverkus, po puses metu nuvaziavau pakalbet su Treis, KA DARYT??? Jis tiesiai pasake, kad schemos nekeis, jis dirba pagal tokia, gilinas i ta sriti, siule gert testosterona, man papriestaravusa, kad su kiausides pas mane dirba, tik neaisku del kokybes, jis sutiko ir pasiule arba bandyt n kartu, arba susitaikyt. Issiskyre keliai ir su juo.... Ir tada tapau medicinos studente, netiesiogiai, pradejau pati gilintis i mokslinius uzsienio straipsnius, daryt kraujo tyrimus ir ieskot, kabliuko, nes jaciau, kad truksta tik vos vos. Taip priejau iki imuniniu ir genetiniu priezasciu ir susiruosiau i santariskes, tada jau atsirado 2 stebuklas Stambulas ir as jau po genetniu tyrimu buvau pasiruosus ten keliaut. Ir besiruosdama pradejau naudot foline Mega dozem 5 mg, taip siule Stambulas ir UK, bei JAV. Ir...pirmas stebuklas kai menesiniu nesulaukiau 2 men, mazai tikedama pasidariau testa ir ten 2 juosteles!!! Deja taip negalejau tuo patiket, kad ne t nebegua pas gydytoja, juk pas mane nepraeinami kiausintakiai. Pasidariau krauja o ten didziuliai skaiciai, dziauktis bijojau, gal bereikalo, nes pamatyt savo stebuklo nepavyko, ta ryta, kai turejau eit pas ginekologe, prasidejo kraujavimas, ir kabinete jau nieko sustabdyt nebesisejo, iskraujavau pati, nors norejo daryti abrazija, taciau ginekologe pasitaike suprantanti, kad tiek ieskant stebuklo kiekviena klaida brangi, todel nors ir rizikuodama, kad nukraujuosiu paleido mane mano, kad naturaliai issivalyciau, emociskai buvo labai sunku, artejo kaledos, taciau po nauju ikvepiau drasos ir pasakiau sau, kelias teisingas ir svarbiausia as galiu pati pastoti, tik truksta kazko nedaug. Kaip tik atejo talono eile pas genetika, papasakojau viska ir isireikalavau tyrimu. Butent issireikalavau, nes santariskes mthfr tyrima jau dare, taciau genetikai, nezinojo ka su juo daryt!!!! Kariotipai buvo puikus, genetike ilgai gincijos, kad pas mane mthfr mutacijos nebus, bet... neatlaike mano spaudimo ir padare ta tyrima. Ir.... turejo pripazint, kad as esu mthfr geno nesioja heterozigote... Ka gi viskas tapo aiskiau, prie folines prijungiau B12 ir B6 ir pradejau vartot aspirina. Nepraejus nei 2 ciklams as jau
Vyras negalejo patiket, sake, cia kaip nuo paklodes pastot :-) bet as sikart jauciau, kad viskas bus gerai, pradejau vartot progesterona nuo teigiamo testo ir leistis fraxiparine nuo 5 savaites, nuvaziavau su savo schema, pas Karpenko, ji labai maloniai isklause, viska sutikrino, ir dave paklausyt sirdeles, jausmas buvo NEREALUS!! Prie visos schemos prijunge imunoglobulina, leistis, kad antra diena, nes santaruose buvo rasti nedideli imuniniai nukrypimai, be to ant organizmo jautesi, kad jis kovojo. Toliau viska kaip pasakoje... nestumas idealus, vaistu kiekis po truputi mazejo, o mano stebuklas nuostabiai augo. Nestuma priziurejo nuostabi gydytoja Listvaniene, kuri gaudesi situacijoje su mano mutacijomis ir visada nuodugniai tikrino galimas gresmes ir kaskart isleisdavo su ikvepimu Nuo 3 menesio pradejau sportuot ir sportavau iki pat pakutines savaites, pagimdzia pati, naturaliai ir be vaistu. Dabar esu labai pavargusi, bet auginu stebuklingai grazu ir nerealu sunaiteli...Todel linkiu visoms cia esancioms, ieskokit savo kelio, isiklausykit i savo kunus, pajauskit ko jums gali trukti ir TIKEKIT, TIKEKIT, TIKEKIT. Graziu svenciu, kantrybes ir uzsispyrimo visoms, kurioms tenka praeiti siuo nelengvu keliu.
Sveikos, ir as prisidedu prie sv. Kaledu sveikinimu!
Tiek ilgai neuzeidavau i si skyreli, nepajegdama skaityti sekmes istoriju, nes taip sirdi sopejo nuo baimes patiketi, baimes nusivilti.. ir dabar, kai musu mazajam jau beveik dveji, kilo noras pasidalinti savo laime ir istorija, nes jauciu kad tai yra ir tam tikra pareiga, juk tiek mano cia gyventa, liudeta, dalintasi baimemis ir visom nastom..
Mano istorija nezinau net kada is tikro prasidejo. Samoningiausiai tai nuo 2010 metu pavasario, pati skaiciuoju geguze, nors po to kelis menesius turejom ir pertraukeliu ir t.t. O kita pavasari man jau buvo aisku, kad kazkas pas mane ne taip...
Pradzioje kaip ir daugelis, tiesiog nesisaugojome, pernelyg nesusikoncentravome ir vaikelio planavima, tiesiog laukeme ir tiek. Neramu pasidare ne tik tada kai ilgai nepavyko susilaukti, bet kai emiau daugiau dometis, ir mano uzslepti nuogastavimai del organizmo sutrikimu eme atrodyti ne tokie prisgalvoti. O paskui, kai ginekologe, kuri isiap ir vaisingumo klinikoj dirba, i tuos mano nuogastavimus parode NULI reakcijos, man pasidare is viso nebejuokinga. Padare man ji standartinius tyrimus, PRG, ES, FSH/LH, pagal kalendorini metoda nustatytom dienelem, vyrui liepe pasidaryti spermos tyrimus, ir man dar chlamidiju tyrima. Viskas buvo gerai, visi tyrimai geri. Tada man susakius mini paskaitele su kruva man nieko nesakanciu statistiniu duomenu, iteike knygele apie nevaisinguma ir pasiunte darytis gimdos nuotraukos uz 500lt i vilniu. Pamenu tai buvo luzis. Ejau namo su akyse asarom sustingusiom, ir meginau kazkaip praryti tai ka teko suvokti - as pripazinta nevaisinga..
Pas savo gine nusprendziau nebeeiti. Kuri laika pasilaidojau SM forumuose ieskodama nors kokios informacijos. Mano problema, kaip pati sau itariau, buvo priesmenstruaciniai tepliojimai, kurie trukdavo 3-4 dienas. Gydytoja tai nurase endometriozei, taciau as nebuvau tuo tikra, nes atsiminiau, jog man ji atsirado po kontraceptiniu tab. nutraukimo, todel maniau kad gali buti bedu su PRG. bet gi mano tyrimai atseit geri, tai ka belieka daryti? Mintis apie laparoskopija vare is proto. Juk bijojau net kraujo priduoti, man net tie visi tyrimai jau buvo didziulis zygdarbis, ka jau kalbeti paie gulimasi ant operacinio stalo. Bet laikas ejo, ir pasikonsultavusi privaciai su vienu moteru gydytoju, vis del to ryzausi. NUejau pas kita ginekologe, paprasiau siiuntimo, atlaikiau jos nusistebejima kodel as cia tuos gydytojus keitineju, bet siuntima gavau ir tada keliavau pas Lietuvoje zinoma P.V. Diagnoze - 1-2 st. endo, kiausintakiai praeinami, prognozes pastojimui palankios. Na zinios dziuginancios, bet vis tiek liko vienas BET. Vidinio echo metu, pries operacija, gyd, suabejojo mano gimdos tvarkingumu. Visgi mano gine i tai demesio neatkreipe ir prie LP tuo paciu padaryti histero nepasiule, neva moterys ir su dviragem pastoja, tai cia jei kokia pertvarele, nieko tokio.
Ir stai po LP viskas pasisuko netiketa vaga. Kalbedama su pazistama suzinojau apie Naprotechnologijas. Dabar jau daugelis apie jas vienaip ar kitaip girdejo, bet man tas keistas pavadinimas buvo is vis ''ciuda-juda''. Tai, ka man papasakojo apie sita reikala, labai patiko. Ne tik todel kad labai nenorejau net galvot nei apie IUI nei IVF, (galu gale, o kokia sveiko proto moteris situ dalyku nori
) bet ir todel, kad skambejo labai optimistiskai. Netrukus buvo organizuojama pirmoji paskaita apie tai poroms, taigi mudu su MB nukeliavom. Isklausem, patiko, uzsirasem. Juk nebuvo ko prarast.
Prasidejo mokslai. Supratau, kad mano jau ir taip toli grazu nenulines zinios apie mano cikla yra dar gerokai nepilnos, ismokau isskirti savo vaisinga langa, viskas buvo gerai ir grazu, tik va tie mano kraujavimai kaip ibesti.. Pamirsau pamineti, kad pries ryztantis LP buvau ismeginus viena cikla pagerti Duphaston, idant patikrinti ar tai hormonu svyravimo pasekme ar visgi endo. Ir nuo Diufo mano kraujavimai visiskai nesumazejo. Todel nugalejau savo nuojauta ir ryzausi LP.
Ismokau pildyti lenteles, geriau vitamina B, kuris labai padejo susitvarkyt mano gleivems, viskas isskyrus tuos kraujavimus buvo ok. Na ir tai, kad nestumo kaip nebuvo tiap nebuvo.. Isgyvenau tikra krize, nes nebezinojau ko griebtis. Gydytoja liepe mums vaziuoti i Lenkija, bet as, itikinus save kad mano kraujavimai yra endo pasekme, nebetikejau kad mums ten gali kuo padeti. Vis del to, ryzomes nuvaziuoti, buvome vieni pirmuju isdrise vaziuoti i tokia nezinia galima sakyti, bet grizom kupini vilties. Gydytojas pasirode visiskai kitoks, nei tie, su kuriais VK teko bendrauti. Mus per viena diena prieme tris kartus, atliko visus tyrimus kuriu truko, issinagrinejo mano atsiveztas ir lenteles ir tyrimus, paleido mus tik vakare, su paskirtais tolesniais dar tyrimais ir nurodymu atvaziuoti po triju menesiu. Iki sekancio vizito turejau pasidaryti labai neiprastus kraujo tyrimus, nuo ovuliacijos kas antra diena imti krauja is venos, issukti seruma ir ji uzsaldyti, o vykstant viska nusivezti... Uch, kai atsimenu tai ohoho veiksmas koks vyko. Bet as tai padariau, ir nuvaziavus kita karta, mano atsuvezta seruma jie istryte ir sustare E2 ir PRG kreives. Taip nustate ne tik akivaizdziai matoma pRG trukuma, bet is karto nustate nuo kada ir kiek man reikes leistis hormonus. HCG injekcijas po piko . Na ir prasidejo. Kraujavimai dingo IS KARTO. buvau labai pakyleta, kad vis del to aptiko siulo gala, ir dar gi emiau geriau jaustis. Salia to gavau vitaminu, mineralu gerti, ir t.t. Bet nepaisant geresnes savijautos, nestumo kaip nebuvo taip nebuvo. Kai jo nebuvo jau visus metus, gydytojas liepe vis del to pasidaryti histero. Taigi, nukeliavau pas savo gine, ji pasisaipe is manes, kad neva nesamonem uzsimineju ir kazkokiais neaiskiais metodais gydausi. Bet siuntima dave. Vel keliavau pas PV. Jis ilindo, rado pertvara ir ja ispjove. Po to turejau keturis menesius saugotis, nepastoti, ir juos siaip ne taip istverem su vyru Ir tada, ilgai lauktasis ''jau galima ciklas''... Ir ka jus manot, su vyru taip susipykom, kad per pacias tas dieneles nieko nedarem! Negaliu pasakyt kokia pikta liudna ir persiutus buvau. Ko tik nebuna tam seimyniniam gyvenime Bet vis del to, kad ir per velai, buvo jau antra diena po piko, bet meile nugalejo.. Zinoma, as ta cikla nurasiau, nes gi per velai jau ir gleiviu nebesimate ir t,t, net savo LT gydytojai rasiau klausdama ar verta man leistis tuos vaistus, jei tikrai aisku kad nepastosiu,juk pinigai kaip ne kaip, ji liepe leistis nes nepaisant to kaip man atrodo tas ciklas, jei sueitis buvo tame kad jau ir blestanciame lange, sansas pastoti yra. O ir sveikatai tos injekcijos yra gerai. Taigi, paklusau ir badziausi. Atejo menesiniu diena, o menesiniu nebuvo. Bet as zinoma pagalvojau, kad man kazkas negerai. Vel hormonai durniuoja, kazkas nusireguliavo. Nusipirkau nestumo testa, bet abejojau ar ji daryt, juk negali buti. Taciau pagal Napro metodika, ji atlikti reikia tam tikru metu, jei nesulauki menstruaciju, taigi ir atlikau. is karto isryskejo dvi juosteles!!! Po visos istorijos truko gan nemazai kol patikejau kad as laukiuosi. Kadangi manes nepykino, tik truputi kvapai nepatiko, buvo dar sunkiau tiketi, kad viskas ok. Tacau viskaks buvo ok. Gydytojas telefonu mane konsultavo, pries tai zinoma pas ji nulekem ,pasitikrinom, jis israse iki 12kos sav. gerti progesterona. Buvo labai didelis pastiprinimas tai, kad mano nestumas irgi priziurimas . Vaikelis augo puikiai, vos kelios sav. iki gimdymo suzinojau kad laukiuosi sunaus! Dabar esu pervargusi bet be galo laiminga mama Linkiu visoms savo nelaimes draugems, nepasiduoti!
Tiek ilgai neuzeidavau i si skyreli, nepajegdama skaityti sekmes istoriju, nes taip sirdi sopejo nuo baimes patiketi, baimes nusivilti.. ir dabar, kai musu mazajam jau beveik dveji, kilo noras pasidalinti savo laime ir istorija, nes jauciu kad tai yra ir tam tikra pareiga, juk tiek mano cia gyventa, liudeta, dalintasi baimemis ir visom nastom..
Mano istorija nezinau net kada is tikro prasidejo. Samoningiausiai tai nuo 2010 metu pavasario, pati skaiciuoju geguze, nors po to kelis menesius turejom ir pertraukeliu ir t.t. O kita pavasari man jau buvo aisku, kad kazkas pas mane ne taip...
Pradzioje kaip ir daugelis, tiesiog nesisaugojome, pernelyg nesusikoncentravome ir vaikelio planavima, tiesiog laukeme ir tiek. Neramu pasidare ne tik tada kai ilgai nepavyko susilaukti, bet kai emiau daugiau dometis, ir mano uzslepti nuogastavimai del organizmo sutrikimu eme atrodyti ne tokie prisgalvoti. O paskui, kai ginekologe, kuri isiap ir vaisingumo klinikoj dirba, i tuos mano nuogastavimus parode NULI reakcijos, man pasidare is viso nebejuokinga. Padare man ji standartinius tyrimus, PRG, ES, FSH/LH, pagal kalendorini metoda nustatytom dienelem, vyrui liepe pasidaryti spermos tyrimus, ir man dar chlamidiju tyrima. Viskas buvo gerai, visi tyrimai geri. Tada man susakius mini paskaitele su kruva man nieko nesakanciu statistiniu duomenu, iteike knygele apie nevaisinguma ir pasiunte darytis gimdos nuotraukos uz 500lt i vilniu. Pamenu tai buvo luzis. Ejau namo su akyse asarom sustingusiom, ir meginau kazkaip praryti tai ka teko suvokti - as pripazinta nevaisinga..
Pas savo gine nusprendziau nebeeiti. Kuri laika pasilaidojau SM forumuose ieskodama nors kokios informacijos. Mano problema, kaip pati sau itariau, buvo priesmenstruaciniai tepliojimai, kurie trukdavo 3-4 dienas. Gydytoja tai nurase endometriozei, taciau as nebuvau tuo tikra, nes atsiminiau, jog man ji atsirado po kontraceptiniu tab. nutraukimo, todel maniau kad gali buti bedu su PRG. bet gi mano tyrimai atseit geri, tai ka belieka daryti? Mintis apie laparoskopija vare is proto. Juk bijojau net kraujo priduoti, man net tie visi tyrimai jau buvo didziulis zygdarbis, ka jau kalbeti paie gulimasi ant operacinio stalo. Bet laikas ejo, ir pasikonsultavusi privaciai su vienu moteru gydytoju, vis del to ryzausi. NUejau pas kita ginekologe, paprasiau siiuntimo, atlaikiau jos nusistebejima kodel as cia tuos gydytojus keitineju, bet siuntima gavau ir tada keliavau pas Lietuvoje zinoma P.V. Diagnoze - 1-2 st. endo, kiausintakiai praeinami, prognozes pastojimui palankios. Na zinios dziuginancios, bet vis tiek liko vienas BET. Vidinio echo metu, pries operacija, gyd, suabejojo mano gimdos tvarkingumu. Visgi mano gine i tai demesio neatkreipe ir prie LP tuo paciu padaryti histero nepasiule, neva moterys ir su dviragem pastoja, tai cia jei kokia pertvarele, nieko tokio.
Ir stai po LP viskas pasisuko netiketa vaga. Kalbedama su pazistama suzinojau apie Naprotechnologijas. Dabar jau daugelis apie jas vienaip ar kitaip girdejo, bet man tas keistas pavadinimas buvo is vis ''ciuda-juda''. Tai, ka man papasakojo apie sita reikala, labai patiko. Ne tik todel kad labai nenorejau net galvot nei apie IUI nei IVF, (galu gale, o kokia sveiko proto moteris situ dalyku nori
) bet ir todel, kad skambejo labai optimistiskai. Netrukus buvo organizuojama pirmoji paskaita apie tai poroms, taigi mudu su MB nukeliavom. Isklausem, patiko, uzsirasem. Juk nebuvo ko prarast. Prasidejo mokslai. Supratau, kad mano jau ir taip toli grazu nenulines zinios apie mano cikla yra dar gerokai nepilnos, ismokau isskirti savo vaisinga langa, viskas buvo gerai ir grazu, tik va tie mano kraujavimai kaip ibesti.. Pamirsau pamineti, kad pries ryztantis LP buvau ismeginus viena cikla pagerti Duphaston, idant patikrinti ar tai hormonu svyravimo pasekme ar visgi endo. Ir nuo Diufo mano kraujavimai visiskai nesumazejo. Todel nugalejau savo nuojauta ir ryzausi LP.
Ismokau pildyti lenteles, geriau vitamina B, kuris labai padejo susitvarkyt mano gleivems, viskas isskyrus tuos kraujavimus buvo ok. Na ir tai, kad nestumo kaip nebuvo tiap nebuvo.. Isgyvenau tikra krize, nes nebezinojau ko griebtis. Gydytoja liepe mums vaziuoti i Lenkija, bet as, itikinus save kad mano kraujavimai yra endo pasekme, nebetikejau kad mums ten gali kuo padeti. Vis del to, ryzomes nuvaziuoti, buvome vieni pirmuju isdrise vaziuoti i tokia nezinia galima sakyti, bet grizom kupini vilties. Gydytojas pasirode visiskai kitoks, nei tie, su kuriais VK teko bendrauti. Mus per viena diena prieme tris kartus, atliko visus tyrimus kuriu truko, issinagrinejo mano atsiveztas ir lenteles ir tyrimus, paleido mus tik vakare, su paskirtais tolesniais dar tyrimais ir nurodymu atvaziuoti po triju menesiu. Iki sekancio vizito turejau pasidaryti labai neiprastus kraujo tyrimus, nuo ovuliacijos kas antra diena imti krauja is venos, issukti seruma ir ji uzsaldyti, o vykstant viska nusivezti... Uch, kai atsimenu tai ohoho veiksmas koks vyko. Bet as tai padariau, ir nuvaziavus kita karta, mano atsuvezta seruma jie istryte ir sustare E2 ir PRG kreives. Taip nustate ne tik akivaizdziai matoma pRG trukuma, bet is karto nustate nuo kada ir kiek man reikes leistis hormonus. HCG injekcijas po piko . Na ir prasidejo. Kraujavimai dingo IS KARTO. buvau labai pakyleta, kad vis del to aptiko siulo gala, ir dar gi emiau geriau jaustis. Salia to gavau vitaminu, mineralu gerti, ir t.t. Bet nepaisant geresnes savijautos, nestumo kaip nebuvo taip nebuvo. Kai jo nebuvo jau visus metus, gydytojas liepe vis del to pasidaryti histero. Taigi, nukeliavau pas savo gine, ji pasisaipe is manes, kad neva nesamonem uzsimineju ir kazkokiais neaiskiais metodais gydausi. Bet siuntima dave. Vel keliavau pas PV. Jis ilindo, rado pertvara ir ja ispjove. Po to turejau keturis menesius saugotis, nepastoti, ir juos siaip ne taip istverem su vyru
Ir tada, ilgai lauktasis ''jau galima ciklas''... Ir ka jus manot, su vyru taip susipykom, kad per pacias tas dieneles nieko nedarem! Negaliu pasakyt kokia pikta liudna ir persiutus buvau. Ko tik nebuna tam seimyniniam gyvenime Bet vis del to, kad ir per velai, buvo jau antra diena po piko, bet meile nugalejo.. Zinoma, as ta cikla nurasiau, nes gi per velai jau ir gleiviu nebesimate ir t,t, net savo LT gydytojai rasiau klausdama ar verta man leistis tuos vaistus, jei tikrai aisku kad nepastosiu,juk pinigai kaip ne kaip, ji liepe leistis nes nepaisant to kaip man atrodo tas ciklas, jei sueitis buvo tame kad jau ir blestanciame lange, sansas pastoti yra. O ir sveikatai tos injekcijos yra gerai. Taigi, paklusau ir badziausi. Atejo menesiniu diena, o menesiniu nebuvo. Bet as zinoma pagalvojau, kad man kazkas negerai. Vel hormonai durniuoja, kazkas nusireguliavo. Nusipirkau nestumo testa, bet abejojau ar ji daryt, juk negali buti. Taciau pagal Napro metodika, ji atlikti reikia tam tikru metu, jei nesulauki menstruaciju, taigi ir atlikau. is karto isryskejo dvi juosteles!!! Po visos istorijos truko gan nemazai kol patikejau kad as laukiuosi. Kadangi manes nepykino, tik truputi kvapai nepatiko, buvo dar sunkiau tiketi, kad viskas ok. Tacau viskaks buvo ok. Gydytojas telefonu mane konsultavo, pries tai zinoma pas ji nulekem ,pasitikrinom, jis israse iki 12kos sav. gerti progesterona. Buvo labai didelis pastiprinimas tai, kad mano nestumas irgi priziurimas . Vaikelis augo puikiai, vos kelios sav. iki gimdymo suzinojau kad laukiuosi sunaus! Dabar esu pervargusi bet be galo laiminga mama Linkiu visoms savo nelaimes draugems, nepasiduoti!
Sveiki, atėjo laikas ir man papasakoti savo istoriją.
Taigi, su vyru gyvenam jau 11 m. Prieš 3 m. Nusprendėm, kad jau laikas ir mum vaikelio susilaukt. Taigi, metus laiko nesisaugojom, bet susilaukti vaikelio taip ir nepavyko. Nusprendėm ieškoti priežasčių. Taigi, prieš 2,5 m. nuėjau pas vaisingumo specialistą, kuri sudarė planą, kokius tyrimus su vyru turim pasidaryti. Taigi, prasidėjo ilgas ieškojimo kas negerai kelias.
Vyras pasidarė spermogramą, kuri buvo nors ir su pakitimais (daug spermijų buvo patologinių), bet bendrai išvada NORMOSPERMIJA. Vadinasi, galim susilaukti natūraliai.
Tuomet sekė mano eilė. Visi tyrimai buvo geri (skydliaukės, progestrono ir kt.). Apsilankiau Santariškėse pas gyd. V. Klimą, kuris dar nusiuntė laparoskopiją pasidaryti dėl kiaušintakių pratekamumo, nes visi tyrimai buvo geri ir nerado priežasties kodėl negalim susilaukti. Atlikus laparoskopiją paaiškėjo, kad kiaušintakiai yra pratekami ir problemų nėra. Taip pat, laparoskopijos metu buvo išoperuota mioma, bet ji buvo gimdos išorėje, todėl įtakos pastojimui taip pat neturėjo
. Na ką, pasak gyd. V. Klimo diagnozė NEAIŠKIOS KILMĖS NEVAISINGUMAS. Teiravausi jo dėl visokių gydymų, gal galima būtų skatinti ar dar koks gydymas, bet jis sakė, kad tikimybė pastoti natūraliai yra lygiai tokia pati kaip ir skatinant. Mūsų atveju, net ir skatinant nepadidėtų tikimybė pastoti. Tai yra tik pinigų švaistymas. Ir jis buvo visiškai teisus. Liepė dar metus bandyt, o jei nepavyks, tuomet bandyti dirbtinį apvaisinimą.
Na ką, laikas bėgo, o pastoti taip ir nepavyko. Nusprendėm vis vien kažką daryti. Vienas ginekologas rekomendavo O. Kazlauskienę, kaip puikią specialistę. Na ką, su visais tyrimais apsilankiau pas ją. Nusprendėm vis dėl to skatinti folikulų augimą. Taigi, 5 mėn. gyvenom pagal gydytojos sudarytą planą
. Geri vaistus, apsilankai pas gydytoją, suleidžia sprogtukus ir tuomet seka n.d. . Tuo pat, metu lygiai prieš metus čia forume gavau akupunktūros specialistės Genutės tel. nr. ir su vyru nusprendėm pas ją apsilankyti. Sudarė planą, lankėmės pas ją vieną kartą į savaitę. Nieko daug nesitikėjom iš jos. Tiesiog, tai priėmėm kaip pramogą . Laikas bėgo, praėjo 4 skatinimai, bet rezultato jokio. Gydytoja liepė pakartoti vyrui spermogramą. Pakartojo. Diagnozė ASTENOSPERMIJA (sumažėjęs spermijų judrumas). Bet problemos didelės nematė, nes didelis spermijų kiekis. Todėl iš tiek daug vis vien galima kažką išrinkti. Tiesa, 5-ą mėn. man vaistai nesuveikė, neužaugo nė vienas folikulas. Daugiau nusprendėm neskatinti, nes Clostilbegyt iš vis galima vartoti tik 6 kartus. Kitu atveju, padidina kiaušidžių vėžio riziką. Na ką, tolesnis kelias tik dirbtinis apvaisinimas. Gydytoja vyrui patarė gerti Profertil vitaminus 3 mėn., o mes nusprendėm pailsėti kurį laiką. Neatsisakėm tik akupunktūros. Kiekvieno antradienio vakarą važiavom kaip į kokį atsipalaidavimo seansą .
Ir ką, palankius 3 mėn. akupunktūrą sužinojom, kad laukiamės . Laimės pilnos kelnės, bet patikėt negalėjom. Patį pirmą mėn, kai aš jau nebegėriau visai jokių vaistų, o vyras dar net nespėjo pradėt gerti vitaminų, mums PAVYKO 
. Nulėkiau pas ginekologę viskas ok. Užkibo. Svarbiausia, kad tik išsilaikytų. Vykdžiau visus gydytojos nurodymus. Nėštumas buvo sklandus, manęs net nepykino, gimdymas sunkus, bet 2016-12-09 mums gimė, taip ilgai laukta ilgakojė juodaplaukė, dukrytė vyro svajonė . Aš net neabejoju, kad mums padėjo tik akupunktūra. Ačiū Genutei. Taigi, nepasiduokit brangiosios. Dabar jau galim pasakyt, kad mes išbandėm viską ir mums pavyko. Vadinasi, pavyks ir Jums. Tik tikėkit
P.S. jei kam reiks Genutės (Vilniuje) kontaktų galit kreiptis.
Taigi, su vyru gyvenam jau 11 m. Prieš 3 m. Nusprendėm, kad jau laikas ir mum vaikelio susilaukt. Taigi, metus laiko nesisaugojom, bet susilaukti vaikelio taip ir nepavyko. Nusprendėm ieškoti priežasčių. Taigi, prieš 2,5 m. nuėjau pas vaisingumo specialistą, kuri sudarė planą, kokius tyrimus su vyru turim pasidaryti. Taigi, prasidėjo ilgas ieškojimo kas negerai kelias.
Vyras pasidarė spermogramą, kuri buvo nors ir su pakitimais (daug spermijų buvo patologinių), bet bendrai išvada NORMOSPERMIJA. Vadinasi, galim susilaukti natūraliai.
Tuomet sekė mano eilė. Visi tyrimai buvo geri (skydliaukės, progestrono ir kt.). Apsilankiau Santariškėse pas gyd. V. Klimą, kuris dar nusiuntė laparoskopiją pasidaryti dėl kiaušintakių pratekamumo, nes visi tyrimai buvo geri ir nerado priežasties kodėl negalim susilaukti. Atlikus laparoskopiją paaiškėjo, kad kiaušintakiai yra pratekami ir problemų nėra. Taip pat, laparoskopijos metu buvo išoperuota mioma, bet ji buvo gimdos išorėje, todėl įtakos pastojimui taip pat neturėjo
. Na ką, pasak gyd. V. Klimo diagnozė NEAIŠKIOS KILMĖS NEVAISINGUMAS. Teiravausi jo dėl visokių gydymų, gal galima būtų skatinti ar dar koks gydymas, bet jis sakė, kad tikimybė pastoti natūraliai yra lygiai tokia pati kaip ir skatinant. Mūsų atveju, net ir skatinant nepadidėtų tikimybė pastoti. Tai yra tik pinigų švaistymas. Ir jis buvo visiškai teisus. Liepė dar metus bandyt, o jei nepavyks, tuomet bandyti dirbtinį apvaisinimą.Na ką, laikas bėgo, o pastoti taip ir nepavyko. Nusprendėm vis vien kažką daryti. Vienas ginekologas rekomendavo O. Kazlauskienę, kaip puikią specialistę. Na ką, su visais tyrimais apsilankiau pas ją. Nusprendėm vis dėl to skatinti folikulų augimą. Taigi, 5 mėn. gyvenom pagal gydytojos sudarytą planą
. Geri vaistus, apsilankai pas gydytoją, suleidžia sprogtukus ir tuomet seka n.d. . Tuo pat, metu lygiai prieš metus čia forume gavau akupunktūros specialistės Genutės tel. nr. ir su vyru nusprendėm pas ją apsilankyti. Sudarė planą, lankėmės pas ją vieną kartą į savaitę. Nieko daug nesitikėjom iš jos. Tiesiog, tai priėmėm kaip pramogą . Laikas bėgo, praėjo 4 skatinimai, bet rezultato jokio. Gydytoja liepė pakartoti vyrui spermogramą. Pakartojo. Diagnozė ASTENOSPERMIJA (sumažėjęs spermijų judrumas). Bet problemos didelės nematė, nes didelis spermijų kiekis. Todėl iš tiek daug vis vien galima kažką išrinkti. Tiesa, 5-ą mėn. man vaistai nesuveikė, neužaugo nė vienas folikulas. Daugiau nusprendėm neskatinti, nes Clostilbegyt iš vis galima vartoti tik 6 kartus. Kitu atveju, padidina kiaušidžių vėžio riziką. Na ką, tolesnis kelias tik dirbtinis apvaisinimas. Gydytoja vyrui patarė gerti Profertil vitaminus 3 mėn., o mes nusprendėm pailsėti kurį laiką. Neatsisakėm tik akupunktūros. Kiekvieno antradienio vakarą važiavom kaip į kokį atsipalaidavimo seansą . Ir ką, palankius 3 mėn. akupunktūrą sužinojom, kad laukiamės
. Laimės pilnos kelnės, bet patikėt negalėjom. Patį pirmą mėn, kai aš jau nebegėriau visai jokių vaistų, o vyras dar net nespėjo pradėt gerti vitaminų, mums PAVYKO . Nulėkiau pas ginekologę viskas ok. Užkibo. Svarbiausia, kad tik išsilaikytų. Vykdžiau visus gydytojos nurodymus. Nėštumas buvo sklandus, manęs net nepykino, gimdymas sunkus, bet 2016-12-09 mums gimė, taip ilgai laukta ilgakojė juodaplaukė, dukrytė vyro svajonė . Aš net neabejoju, kad mums padėjo tik akupunktūra. Ačiū Genutei. Taigi, nepasiduokit brangiosios. Dabar jau galim pasakyt, kad mes išbandėm viską ir mums pavyko. Vadinasi, pavyks ir Jums. Tik tikėkit P.S. jei kam reiks Genutės (Vilniuje) kontaktų galit kreiptis.
Sveiki,
Kaip matau, čia vyrai retai reiškiasi, bet kadangi mano žmona nėra internetinių forumų mėgėja, o aš būtent šiame forume radau labai daug naudingos informacijos apie nevaisingumo klinikas Turkijoje, todėl jaučiu pareigą trumpai aprašyti mūsų šeimos atvejį. Mes su žmona vedę jau 14 metų, vaikutį pradėjome planuoti kažkur prieš 11 metų, bet švelniai tariant, nelabai mums sekėsi. Į gydytojus kreipėmės gal po dviejų nesėkmingų bandymų metų. Įpatingų problemų nerado, pas mane buožgalvių mažiau nei norma ir kiekis svyruojantis, pas žmoną skydliaukės problemos, bet su Tyroxinu buvo viskas kontroliuojama ir gydytojai negalėjo įvardinti kame bėda. Pradėjome nuo inseminacijų, jų buvo apie 6 (jau net nelabai atsimenu, bet tikrai nemažiau), žmonai atliko laboraskopiją, tikrino kiaušintakių praeinamumą, problemų irgi nerado. Bandėm visokius papildus, stebuklingas žoleles, pas burtininkes visokias važiavom. Buvom net priėję iki skirybų, bet paskui kažkaip susitaikėm su tuo, nutarėm dar pabandyti dirbtinį apvaisinimą ir jei nesigaus, tai bus kaip bus. Tiesa, prieš dirbtinį akupunktūrą išbandėm. Palankėm gal pusmetį pas Dainių Butvilą, nors aš skeptiškai nusistates prieš visokius tokius burtininkus, bet per tą pusmetį ne kartą isitikinau, kad tai tikrai veikia. Nekalbu apie tai, kad kai ką nors skauda, tos adatos tikrai veikia neblogiau nei vaistai, bet ir buožgalvių skaičių pas mane ryškiai padidino. Palankę akupunktūrą pabandėm dirbtinį apvaisinimą Lietuvoje, Northway klinikoje, į Turkiją labai nenorėjau. Žmonai užaugino 5 kokybiškus kiaušinėlius, bet po dienos žmonai paskambino embrionologė ir pasakė sausai, kad mėgintuvėlyje niekas neįvyksta. Buvo žiaurus psichologinis smūgis. Labai nepatiko gydytojo ir klinikos veiksmai, tokiu atveju kažkaip norėtūsi apie tai sužinoti truputį subtiliau, gal su platesniais gydytojo komentarais, gal paaiškinimo ar mes su žmona visai tokie beviltiški, galėtų papasakoti kokia tikimybė, kad tai klinikos kaltė, juo labiau pinigai sumokėti didžiuliai, kažkaip ir reakcijos norėtūsi atitinkamos... Gydytojas telefonu pasiūlė bandyti dar kartą. Su žmona sutarėm, kad važiuosim į Turkiją. Prieš tai pasidarėm genetinius suderinamumo tyrimus. Aišku, tyrimai jokių problemų neparodė. Susirinkau čia forume informaciją apie klinikas turkijoje (tikrai labai padėjo, kelionę pavyko susiplanuoti labai sklandžiai). Praeitų metų kovo pabaigoje važiavome į kliniką Memorial Stambule. Pirminės apžiūros metu po ultragarso tyrimo gydytojai kažkaip keistai pradėjo tarpusavyje diskutuoti, bet mums nieko konkretaus nepasakė. Liepė pasidaryti gimdos nuotrauką, bet prieš tai liepė pasidaryti kraujo tyrimą dėl nėštumo. Kadnagi lėktuvo bilietai namo buvo kitai dienai, liepė tai pasidaryti Lietuvoje. Aš jiems "kokia prasmė daryti kraujo tyrimą, mums net dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje nepavyko" , jų atsakymas buvo maždaug: "visko pasitaiko". Dar man labai keistai pasirodė, kad pinigų už pirminę apžiūrą jie paėmė mažiau, nei buvo tartasi, galvoju, nu nieko sau, už ką jie apie 30 % nuolaidą padarė? Kaip grįžom namo, buvo reikalų, tyrimų nepuolėm darytis, juo labiau žmonai ciklo pabaiga buvo. Po geros savaitės žmona nesulaukus mėnesinių nusipirko nėštumo testą (man to net nesakė), galvoju, ką ji ten ryte tualete taip ilgai veikia, išeina su testu rankose, o ten dvi juostelės! Šitiek vargo, šitiek važinėjimu, nemaloniu procedūrų, o tik pyst ir užkibo natūraliai, po daugiau nei vienuolikos metų nesėkmių! Aišku, tuos devynis mėnesius irgi nerimo labai daug buvo, nors aš širdyje jaučiau, kad viskas bus gerai. Sveika dukrytė gimė gruodžio pradžioje. Tikras stebūklas! Sunku pasakyti kodėl taip ilgai reikėjo laukti, bet manau, psichologinė būsena turėjo nemažą įtaką, paprasčiausiai prieš kelionę į Turkiją mes atsipalaidavome ir lovoje atlikome reikalą ne kaip robotai dėl tikslo, o dėl savęs... Mums ne vienas gydytojas sakė, kad vaikučio kartais tereikia išlaukti. Pasirodo tai teisybė, mums reikėjo išlaukti bveik 12 metų
Kaip matau, čia vyrai retai reiškiasi, bet kadangi mano žmona nėra internetinių forumų mėgėja, o aš būtent šiame forume radau labai daug naudingos informacijos apie nevaisingumo klinikas Turkijoje, todėl jaučiu pareigą trumpai aprašyti mūsų šeimos atvejį. Mes su žmona vedę jau 14 metų, vaikutį pradėjome planuoti kažkur prieš 11 metų, bet švelniai tariant, nelabai mums sekėsi. Į gydytojus kreipėmės gal po dviejų nesėkmingų bandymų metų. Įpatingų problemų nerado, pas mane buožgalvių mažiau nei norma ir kiekis svyruojantis, pas žmoną skydliaukės problemos, bet su Tyroxinu buvo viskas kontroliuojama ir gydytojai negalėjo įvardinti kame bėda. Pradėjome nuo inseminacijų, jų buvo apie 6 (jau net nelabai atsimenu, bet tikrai nemažiau), žmonai atliko laboraskopiją, tikrino kiaušintakių praeinamumą, problemų irgi nerado. Bandėm visokius papildus, stebuklingas žoleles, pas burtininkes visokias važiavom. Buvom net priėję iki skirybų, bet paskui kažkaip susitaikėm su tuo, nutarėm dar pabandyti dirbtinį apvaisinimą ir jei nesigaus, tai bus kaip bus. Tiesa, prieš dirbtinį akupunktūrą išbandėm. Palankėm gal pusmetį pas Dainių Butvilą, nors aš skeptiškai nusistates prieš visokius tokius burtininkus, bet per tą pusmetį ne kartą isitikinau, kad tai tikrai veikia. Nekalbu apie tai, kad kai ką nors skauda, tos adatos tikrai veikia neblogiau nei vaistai, bet ir buožgalvių skaičių pas mane ryškiai padidino. Palankę akupunktūrą pabandėm dirbtinį apvaisinimą Lietuvoje, Northway klinikoje, į Turkiją labai nenorėjau. Žmonai užaugino 5 kokybiškus kiaušinėlius, bet po dienos žmonai paskambino embrionologė ir pasakė sausai, kad mėgintuvėlyje niekas neįvyksta. Buvo žiaurus psichologinis smūgis. Labai nepatiko gydytojo ir klinikos veiksmai, tokiu atveju kažkaip norėtūsi apie tai sužinoti truputį subtiliau, gal su platesniais gydytojo komentarais, gal paaiškinimo ar mes su žmona visai tokie beviltiški, galėtų papasakoti kokia tikimybė, kad tai klinikos kaltė, juo labiau pinigai sumokėti didžiuliai, kažkaip ir reakcijos norėtūsi atitinkamos... Gydytojas telefonu pasiūlė bandyti dar kartą. Su žmona sutarėm, kad važiuosim į Turkiją. Prieš tai pasidarėm genetinius suderinamumo tyrimus. Aišku, tyrimai jokių problemų neparodė. Susirinkau čia forume informaciją apie klinikas turkijoje (tikrai labai padėjo, kelionę pavyko susiplanuoti labai sklandžiai). Praeitų metų kovo pabaigoje važiavome į kliniką Memorial Stambule. Pirminės apžiūros metu po ultragarso tyrimo gydytojai kažkaip keistai pradėjo tarpusavyje diskutuoti, bet mums nieko konkretaus nepasakė. Liepė pasidaryti gimdos nuotrauką, bet prieš tai liepė pasidaryti kraujo tyrimą dėl nėštumo. Kadnagi lėktuvo bilietai namo buvo kitai dienai, liepė tai pasidaryti Lietuvoje. Aš jiems "kokia prasmė daryti kraujo tyrimą, mums net dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje nepavyko" , jų atsakymas buvo maždaug: "visko pasitaiko". Dar man labai keistai pasirodė, kad pinigų už pirminę apžiūrą jie paėmė mažiau, nei buvo tartasi, galvoju, nu nieko sau, už ką jie apie 30 % nuolaidą padarė? Kaip grįžom namo, buvo reikalų, tyrimų nepuolėm darytis, juo labiau žmonai ciklo pabaiga buvo. Po geros savaitės žmona nesulaukus mėnesinių nusipirko nėštumo testą (man to net nesakė), galvoju, ką ji ten ryte tualete taip ilgai veikia, išeina su testu rankose, o ten dvi juostelės! Šitiek vargo, šitiek važinėjimu, nemaloniu procedūrų, o tik pyst ir užkibo natūraliai, po daugiau nei vienuolikos metų nesėkmių! Aišku, tuos devynis mėnesius irgi nerimo labai daug buvo, nors aš širdyje jaučiau, kad viskas bus gerai. Sveika dukrytė gimė gruodžio pradžioje. Tikras stebūklas! Sunku pasakyti kodėl taip ilgai reikėjo laukti, bet manau, psichologinė būsena turėjo nemažą įtaką, paprasčiausiai prieš kelionę į Turkiją mes atsipalaidavome ir lovoje atlikome reikalą ne kaip robotai dėl tikslo, o dėl savęs... Mums ne vienas gydytojas sakė, kad vaikučio kartais tereikia išlaukti. Pasirodo tai teisybė, mums reikėjo išlaukti bveik 12 metų
QUOTE(RBS @ 2017 02 05, 01:56)
Nelabai gražiai čia skamba
QUOTE(Baisa. @ 2017 03 05, 02:15)
Na nepykit už nukrypimą nuo temos,bet visi žodžiai lietuviški, keiksmažodžių nėra, tai kas čia negražaus? O koks galų gale skirtumas, svarbu rezultatas labai gražus ir su charakteriu
Sveikos merginos,
Mano vyras pradėjo naują verslą ir prašo visų moterų pagalbos. Bučiau labai labai dėkinga jei atliktumėte šią apklausą Ačiū labai
https://www.surveymonkey.com/r/TGXS5TC
Mano vyras pradėjo naują verslą ir prašo visų moterų pagalbos. Bučiau labai labai dėkinga jei atliktumėte šią apklausą
Ačiū labaihttps://www.surveymonkey.com/r/TGXS5TC
Sveiki, aš esu VDU socialinio darbo 4 kurso studentė. Šiuo metu rašau diplominį darbą, kurio tema "Socialinių paslaugų plėtra sveikatos priežiūros įstaigose: nevaisingumo aspektas" ir atlieku tyrimą šia tema. Ieškau 5-6 asmenų, kurie lankosi arba lankėsi gydymosi įstaigoje dėl vaisingumo problemų ir kviečiu pokalbiui apie gydymosi ypatumus bei pagalbos poreikį gydymosi proceso metu. Užtikrinu visišką anonimiškumą ir labai prašau, jei tik galite, padėti man atlikti tyrimą. Gal papasakojus savo istoriją ir pačiam žmogui nors šiek tiek palengvės... Prašau susisiekite su manimi El. Paštu: venera60@gmail.com
P. S. Net jei negalite man padėti atlikti tyrimo, aš labai vertinu ir esu begalo dėkinga už bent kokią pagalbą, todėl net posto palikimas (t.y. neištrinimas iš forumo sienos) man labai daug reikštų. smile.gif
Papildyta:
Sveiki, aš esu VDU socialinio darbo 4 kurso studentė. Šiuo metu rašau diplominį darbą, kurio tema "Socialinių paslaugų plėtra sveikatos priežiūros įstaigose: nevaisingumo aspektas" ir atlieku tyrimą šia tema. Ieškau 5-6 asmenų, kurie lankosi arba lankėsi gydymosi įstaigoje dėl vaisingumo problemų ir kviečiu pokalbiui apie gydymosi ypatumus bei pagalbos poreikį gydymosi proceso metu. Užtikrinu visišką anonimiškumą ir labai prašau, jei tik galite, padėti man atlikti tyrimą. Gal papasakojus savo istoriją ir pačiam žmogui nors šiek tiek palengvės... Prašau susisiekite su manimi El. Paštu: venera60@gmail.com
P. S. Net jei negalite man padėti atlikti tyrimo, aš labai vertinu ir esu begalo dėkinga už bent kokią pagalbą, todėl net posto palikimas (t.y. neištrinimas iš forumo sienos) man labai daug reikštų. smile.gif
Papildyta:
Sveiki, aš esu VDU socialinio darbo 4 kurso studentė. Šiuo metu rašau diplominį darbą, kurio tema "Socialinių paslaugų plėtra sveikatos priežiūros įstaigose: nevaisingumo aspektas" ir atlieku tyrimą šia tema. Ieškau 5-6 asmenų, kurie lankosi arba lankėsi gydymosi įstaigoje dėl vaisingumo problemų ir kviečiu pokalbiui apie gydymosi ypatumus bei pagalbos poreikį gydymosi proceso metu. Užtikrinu visišką anonimiškumą ir labai prašau, jei tik galite, padėti man atlikti tyrimą. Gal papasakojus savo istoriją ir pačiam žmogui nors šiek tiek palengvės... Prašau susisiekite su manimi El. Paštu: venera60@gmail.com
P. S. Net jei negalite man padėti atlikti tyrimo, aš labai vertinu ir esu begalo dėkinga už bent kokią pagalbą, todėl net posto palikimas (t.y. neištrinimas iš forumo sienos) man labai daug reikštų. smile.gif
P. S. Net jei negalite man padėti atlikti tyrimo, aš labai vertinu ir esu begalo dėkinga už bent kokią pagalbą, todėl net posto palikimas (t.y. neištrinimas iš forumo sienos) man labai daug reikštų. smile.gif
Papildyta:
Sveiki, aš esu VDU socialinio darbo 4 kurso studentė. Šiuo metu rašau diplominį darbą, kurio tema "Socialinių paslaugų plėtra sveikatos priežiūros įstaigose: nevaisingumo aspektas" ir atlieku tyrimą šia tema. Ieškau 5-6 asmenų, kurie lankosi arba lankėsi gydymosi įstaigoje dėl vaisingumo problemų ir kviečiu pokalbiui apie gydymosi ypatumus bei pagalbos poreikį gydymosi proceso metu. Užtikrinu visišką anonimiškumą ir labai prašau, jei tik galite, padėti man atlikti tyrimą. Gal papasakojus savo istoriją ir pačiam žmogui nors šiek tiek palengvės... Prašau susisiekite su manimi El. Paštu: venera60@gmail.com
P. S. Net jei negalite man padėti atlikti tyrimo, aš labai vertinu ir esu begalo dėkinga už bent kokią pagalbą, todėl net posto palikimas (t.y. neištrinimas iš forumo sienos) man labai daug reikštų. smile.gif
Papildyta:
Sveiki, aš esu VDU socialinio darbo 4 kurso studentė. Šiuo metu rašau diplominį darbą, kurio tema "Socialinių paslaugų plėtra sveikatos priežiūros įstaigose: nevaisingumo aspektas" ir atlieku tyrimą šia tema. Ieškau 5-6 asmenų, kurie lankosi arba lankėsi gydymosi įstaigoje dėl vaisingumo problemų ir kviečiu pokalbiui apie gydymosi ypatumus bei pagalbos poreikį gydymosi proceso metu. Užtikrinu visišką anonimiškumą ir labai prašau, jei tik galite, padėti man atlikti tyrimą. Gal papasakojus savo istoriją ir pačiam žmogui nors šiek tiek palengvės... Prašau susisiekite su manimi El. Paštu: venera60@gmail.com
P. S. Net jei negalite man padėti atlikti tyrimo, aš labai vertinu ir esu begalo dėkinga už bent kokią pagalbą, todėl net posto palikimas (t.y. neištrinimas iš forumo sienos) man labai daug reikštų. smile.gif
Sveiki,
Buvau sau davus pažadą, kad įvykus stebuklui, būtinai parašysiu savo istoriją, nors ir nebuvau aktyvi Nesulaukiančioms gandro dalyvė, nors skaitydavau kiekvieną dieną, kartu džiaugdavaus, kam pasekė, kartu liūdėdavau, kam ne...
Pradėsiu turbūt kaip ir visi, nes šis skyrelis nuo 2008 m. man buvo paguoda ir teikė daug vilčių, kad ir mums pavyks susilaukti savo stebukliuko. Nors stebuklai atrodė neįmanomi. Trumpai apie mus: man PKS, skydliaukės problemos, nutukimas, vyrui 2008 m. buvo nustatyta varikocelė ir oligoasteratospermija (neatsimenu jau tikslaus pavadinimo, bet nieko gero). Šansų natūraliai pastoti nei vienas gydytojas nedavė, net IUI nesiūlė... Buvo visko, ašarų, pykčio ir t.t. Padarė vyrui operaciją, pagėrė kurį laiką papildus, pasiekėm tai, kad galima buvo "žaisti" su IUI (dabar man atrodo, kad žaidėm, nors tuo metu tikėjau kiekvienu IUI) sėkme. Darėm gimdos nuotrauką, 3 IUI, tada diagnostinę laparoskopiją (viskas ok), tada vėl 3 IUI. Per visus IUI jokio kibimo... Nusprendėme pakeisti kliniką. Nuėjus konsultacijai, visgi nutarėme daryti IVF... Juos turėjome 4 (vienas nutrauktas, kadangi neveikė vaistai, augo tik vienas folis). Emocinės būsenos neaprašysiu, nes tikrai puikiai žinote. Vėl nė karto nekibo... Tarpe procedūrų, buvo atliktos dvi histeroskopijos, nes ciklo viduryje nuolat prasidėdavo neaiškus kraujavimas, tepliojimas, nuolat kartodavosi uždegimai... Per absoliučiai visus IUI ir IVF labai sunkiai stimuliavosi, per IVF augdavo tik 2-3 foliai... matyt standartiniai protokolai (ir ilgi, ir trumpi) man netiko.
Niekas iš gydytojų, nesiūlė tirtis skydliaukės, vitamino D, geležies kiekio kraujyje, neieškojo priežasčių kodėl kraujuoju ar kartojasi uždegimai. Pati keliavau pas endokrinologę, taip pat pas ginekologę, kuri atrado kraujavimo priežastis (teigiami dviejų zarazų tyrimai), tad po antibiotikų kurso man ir MB visi negalavimai baigėsi (manau, kad šių abiejų gydytojų dėka mums pavyko, todėl būsiu joms dėkinga visą gyvenimą). Pas endokrinologę gydžiausi gerus 2 metus. PO truputį kėlėm vit D kiekį ir feritiną (pasirodo, tai turi daug įtakos pastojimui), mažinom prolaktino kiekį, tvarkėm TTH ir FT4. Vaistų ir papildų gėriau tikrai daug.
Po paskutinio nenusisekusio IVF pradėjom svarstyti važiuoti gydytis į Lenkiją, pradėjom rinkti visus gydymosi išrašus, tyrimų rezultatus ir pan. Tai buvo 2016 m. vasara. Kaip niekada laukiau mmm, nes procedūrai atostogos buvo suplanuotos. Kaip tyčia jos nesirodė... Nors nevėlavo jos labai daug (ciklas būdavo 28-35 d.), bet vieną vakarą nusprendžiau pasidaryti nėštumo testą. Vos nenugriuvau, kai pamačiau dvi juosteles, nepatikėjau, nes tokį vaizdą mačiau pirmą kartą. Lėkiau pirkti dar krūvos testų, kuriuos dariausi tą patį vakarą, paskiau kiekvieną dieną, kaip ir kraujo tyrimus, kol patikėjau, kad įvyko stebuklas... natūraliai... po 8 metų...
Nėštumas buvo lengvas, nors ir netrūko visokių baimių ir pergyvenimų. Dabar tas stebuklas ramiai miega vežime Jausmas žodžiais nenusakomas...
Gal ir per daug aš čia išsiplėčiau, bet tikiuosi, kad nors kam nors mūsų istorija suteiks vilčių. Nuoširdžiai visoms linkiu didžiausios sėkmės, ir tikiu, kad Jums tikrai pasiseks
Buvau sau davus pažadą, kad įvykus stebuklui, būtinai parašysiu savo istoriją, nors ir nebuvau aktyvi Nesulaukiančioms gandro dalyvė, nors skaitydavau kiekvieną dieną, kartu džiaugdavaus, kam pasekė, kartu liūdėdavau, kam ne...
Pradėsiu turbūt kaip ir visi, nes šis skyrelis nuo 2008 m. man buvo paguoda ir teikė daug vilčių, kad ir mums pavyks susilaukti savo stebukliuko. Nors stebuklai atrodė neįmanomi. Trumpai apie mus: man PKS, skydliaukės problemos, nutukimas, vyrui 2008 m. buvo nustatyta varikocelė ir oligoasteratospermija (neatsimenu jau tikslaus pavadinimo, bet nieko gero). Šansų natūraliai pastoti nei vienas gydytojas nedavė, net IUI nesiūlė... Buvo visko, ašarų, pykčio ir t.t. Padarė vyrui operaciją, pagėrė kurį laiką papildus, pasiekėm tai, kad galima buvo "žaisti" su IUI (dabar man atrodo, kad žaidėm, nors tuo metu tikėjau kiekvienu IUI) sėkme. Darėm gimdos nuotrauką, 3 IUI, tada diagnostinę laparoskopiją (viskas ok), tada vėl 3 IUI. Per visus IUI jokio kibimo... Nusprendėme pakeisti kliniką. Nuėjus konsultacijai, visgi nutarėme daryti IVF... Juos turėjome 4 (vienas nutrauktas, kadangi neveikė vaistai, augo tik vienas folis). Emocinės būsenos neaprašysiu, nes tikrai puikiai žinote. Vėl nė karto nekibo... Tarpe procedūrų, buvo atliktos dvi histeroskopijos, nes ciklo viduryje nuolat prasidėdavo neaiškus kraujavimas, tepliojimas, nuolat kartodavosi uždegimai... Per absoliučiai visus IUI ir IVF labai sunkiai stimuliavosi, per IVF augdavo tik 2-3 foliai... matyt standartiniai protokolai (ir ilgi, ir trumpi) man netiko.
Niekas iš gydytojų, nesiūlė tirtis skydliaukės, vitamino D, geležies kiekio kraujyje, neieškojo priežasčių kodėl kraujuoju ar kartojasi uždegimai. Pati keliavau pas endokrinologę, taip pat pas ginekologę, kuri atrado kraujavimo priežastis (teigiami dviejų zarazų tyrimai), tad po antibiotikų kurso man ir MB visi negalavimai baigėsi (manau, kad šių abiejų gydytojų dėka mums pavyko, todėl būsiu joms dėkinga visą gyvenimą). Pas endokrinologę gydžiausi gerus 2 metus. PO truputį kėlėm vit D kiekį ir feritiną (pasirodo, tai turi daug įtakos pastojimui), mažinom prolaktino kiekį, tvarkėm TTH ir FT4. Vaistų ir papildų gėriau tikrai daug.
Po paskutinio nenusisekusio IVF pradėjom svarstyti važiuoti gydytis į Lenkiją, pradėjom rinkti visus gydymosi išrašus, tyrimų rezultatus ir pan. Tai buvo 2016 m. vasara. Kaip niekada laukiau mmm, nes procedūrai atostogos buvo suplanuotos. Kaip tyčia jos nesirodė... Nors nevėlavo jos labai daug (ciklas būdavo 28-35 d.), bet vieną vakarą nusprendžiau pasidaryti nėštumo testą. Vos nenugriuvau, kai pamačiau dvi juosteles, nepatikėjau, nes tokį vaizdą mačiau pirmą kartą. Lėkiau pirkti dar krūvos testų, kuriuos dariausi tą patį vakarą, paskiau kiekvieną dieną, kaip ir kraujo tyrimus, kol patikėjau, kad įvyko stebuklas...
natūraliai... po 8 metų...Nėštumas buvo lengvas, nors ir netrūko visokių baimių ir pergyvenimų. Dabar tas stebuklas ramiai miega vežime
Jausmas žodžiais nenusakomas...Gal ir per daug aš čia išsiplėčiau, bet tikiuosi, kad nors kam nors mūsų istorija suteiks vilčių. Nuoširdžiai visoms linkiu didžiausios sėkmės, ir tikiu, kad Jums tikrai pasiseks
QUOTE(ekonomija @ 2016 12 25, 15:53)
Su Sv. Kaledom! Kadangi Kaledos stebuklu metas, noriu papasakoti savo stebuklinga istorija, toms kurios dar iesko savo stebuklelio.
Mano istorija labai ilga, prasidejo ji kai cia dar buvo senbuves, mur, regata, t.keberiokst, dabar visos jos jau supuoja leliulus ir ne pi viena. Mano istorijoje buvo daug pauziu, nusivylimo, pasidavimo, bet AS VISADA ZINOJAU MES TURESIME VAIKU.
Prasidejo istorija beveik pries 10 metu, pradzioje naturaliai tiesiog nesisaugant, kaip bus taip, po to jau bandant pagaut ovuliacija, po to jau ieskant problemu SM ir ieskant geriausiu gydytoju. Pradejau nuo Salygienes Klaipedoje, deja labai nepatiko, vienas metodas taikomas visoms, nesigilinant ir net piktai reaguojant i prasymus, mad gal sito nereikia, nes pas mus tos problemos nera, taciau teko praeiti standarta, isleisti tikrai dug pinigu, bet kai 3 kart pasiule skatintis clostu, nors man skatinosi labai gerai, nepaisant amziaus, uzaugdavao daug kiausineliu, tiesiog nutariau nebuti eksperimentiniu triusiu ir nekisti i save vaistu, kuriu man nereikia. Tada seke laparaskopija, vel rinkaus geriausia-Vildaite, ji man nustate nepraeinamus kiausintakius, viena lyg paremontavo, bet parase, kad ziuzeliai negyvybingi, todel pasiule 3 men dar pabandyti, nors sake netiki, kad kas gausis ir tada jau eiti IVF keliu. Buvo sunku, padarem pauze, susitaikem ir su tuo ir tada vel ieskodama geriausio :-) radau SM latviskaji Treisa, tada jis buvo ant bangos ir mes isvaziavome. Pirma kart tiesiog tikejau, bet jis paskyre didele doze gonal, nors ji ispejau, kad pas mane kiausides aktyvios, nepaisant visko. Deja vel,pagal standartines dozes, gavosi hiperstimuliacija, kiausineliu daug, taciau iki 3 dienos liko tik 2, nors ir geros kokybes, nors hiper ant ribos, sodino 3 diena, taciau palaikymui tik progesteronas. Deja kibimo nebuvo, po puses metu atsikvepe bandem dar, tada isodino tik viena ir vel jokio isskirtinio palaikymo tik progesteronas. Kibimas buvo, bet labai trumpai.... Tada issiverkus, po puses metu nuvaziavau pakalbet su Treis, KA DARYT??? Jis tiesiai pasake, kad schemos nekeis, jis dirba pagal tokia, gilinas i ta sriti, siule gert testosterona, man papriestaravusa, kad su kiausides pas mane dirba, tik neaisku del kokybes, jis sutiko ir pasiule arba bandyt n kartu, arba susitaikyt. Issiskyre keliai ir su juo.... Ir tada tapau medicinos studente, netiesiogiai, pradejau pati gilintis i mokslinius uzsienio straipsnius, daryt kraujo tyrimus ir ieskot, kabliuko, nes jaciau, kad truksta tik vos vos. Taip priejau iki imuniniu ir genetiniu priezasciu ir susiruosiau i santariskes, tada jau atsirado 2 stebuklas Stambulas ir as jau po genetniu tyrimu buvau pasiruosus ten keliaut. Ir besiruosdama pradejau naudot foline Mega dozem 5 mg, taip siule Stambulas ir UK, bei JAV. Ir...pirmas stebuklas kai menesiniu nesulaukiau 2 men, mazai tikedama pasidariau testa ir ten 2 juosteles!!! Deja taip negalejau tuo patiket, kad ne t nebegua pas gydytoja, juk pas mane nepraeinami kiausintakiai. Pasidariau krauja o ten didziuliai skaiciai, dziauktis bijojau, gal bereikalo, nes pamatyt savo stebuklo nepavyko, ta ryta, kai turejau eit pas ginekologe, prasidejo kraujavimas, ir kabinete jau nieko sustabdyt nebesisejo, iskraujavau pati, nors norejo daryti abrazija, taciau ginekologe pasitaike suprantanti, kad tiek ieskant stebuklo kiekviena klaida brangi, todel nors ir rizikuodama, kad nukraujuosiu paleido mane mano, kad naturaliai issivalyciau, emociskai buvo labai sunku, artejo kaledos, taciau po nauju ikvepiau drasos ir pasakiau sau, kelias teisingas ir svarbiausia as galiu pati pastoti, tik truksta kazko nedaug. Kaip tik atejo talono eile pas genetika, papasakojau viska ir isireikalavau tyrimu. Butent issireikalavau, nes santariskes mthfr tyrima jau dare, taciau genetikai, nezinojo ka su juo daryt!!!! Kariotipai buvo puikus, genetike ilgai gincijos, kad pas mane mthfr mutacijos nebus, bet... neatlaike mano spaudimo ir padare ta tyrima. Ir.... turejo pripazint, kad as esu mthfr geno nesioja heterozigote... Ka gi viskas tapo aiskiau, prie folines prijungiau B12 ir B6 ir pradejau vartot aspirina. Nepraejus nei 2 ciklams as jau Vyras negalejo patiket, sake, cia kaip nuo paklodes pastot :-) bet as sikart jauciau, kad viskas bus gerai, pradejau vartot progesterona nuo teigiamo testo ir leistis fraxiparine nuo 5 savaites, nuvaziavau su savo schema, pas Karpenko, ji labai maloniai isklause, viska sutikrino, ir dave paklausyt sirdeles, jausmas buvo NEREALUS!! Prie visos schemos prijunge imunoglobulina, leistis, kad antra diena, nes santaruose buvo rasti nedideli imuniniai nukrypimai, be to ant organizmo jautesi, kad jis kovojo. Toliau viska kaip pasakoje... nestumas idealus, vaistu kiekis po truputi mazejo, o mano stebuklas nuostabiai augo. Nestuma priziurejo nuostabi gydytoja Listvaniene, kuri gaudesi situacijoje su mano mutacijomis ir visada nuodugniai tikrino galimas gresmes ir kaskart isleisdavo su ikvepimu Nuo 3 menesio pradejau sportuot ir sportavau iki pat pakutines savaites, pagimdzia pati, naturaliai ir be vaistu. Dabar esu labai pavargusi, bet auginu stebuklingai grazu ir nerealu sunaiteli...Todel linkiu visoms cia esancioms, ieskokit savo kelio, isiklausykit i savo kunus, pajauskit ko jums gali trukti ir TIKEKIT, TIKEKIT, TIKEKIT. Graziu svenciu, kantrybes ir uzsispyrimo visoms, kurioms tenka praeiti siuo nelengvu keliu.
Mano istorija labai ilga, prasidejo ji kai cia dar buvo senbuves, mur, regata, t.keberiokst, dabar visos jos jau supuoja leliulus ir ne pi viena. Mano istorijoje buvo daug pauziu, nusivylimo, pasidavimo, bet AS VISADA ZINOJAU MES TURESIME VAIKU.
Prasidejo istorija beveik pries 10 metu, pradzioje naturaliai tiesiog nesisaugant, kaip bus taip, po to jau bandant pagaut ovuliacija, po to jau ieskant problemu SM ir ieskant geriausiu gydytoju. Pradejau nuo Salygienes Klaipedoje, deja labai nepatiko, vienas metodas taikomas visoms, nesigilinant ir net piktai reaguojant i prasymus, mad gal sito nereikia, nes pas mus tos problemos nera, taciau teko praeiti standarta, isleisti tikrai dug pinigu, bet kai 3 kart pasiule skatintis clostu, nors man skatinosi labai gerai, nepaisant amziaus, uzaugdavao daug kiausineliu, tiesiog nutariau nebuti eksperimentiniu triusiu ir nekisti i save vaistu, kuriu man nereikia. Tada seke laparaskopija, vel rinkaus geriausia-Vildaite, ji man nustate nepraeinamus kiausintakius, viena lyg paremontavo, bet parase, kad ziuzeliai negyvybingi, todel pasiule 3 men dar pabandyti, nors sake netiki, kad kas gausis ir tada jau eiti IVF keliu. Buvo sunku, padarem pauze, susitaikem ir su tuo ir tada vel ieskodama geriausio :-) radau SM latviskaji Treisa, tada jis buvo ant bangos ir mes isvaziavome. Pirma kart tiesiog tikejau, bet jis paskyre didele doze gonal, nors ji ispejau, kad pas mane kiausides aktyvios, nepaisant visko. Deja vel,pagal standartines dozes, gavosi hiperstimuliacija, kiausineliu daug, taciau iki 3 dienos liko tik 2, nors ir geros kokybes, nors hiper ant ribos, sodino 3 diena, taciau palaikymui tik progesteronas. Deja kibimo nebuvo, po puses metu atsikvepe bandem dar, tada isodino tik viena ir vel jokio isskirtinio palaikymo tik progesteronas. Kibimas buvo, bet labai trumpai.... Tada issiverkus, po puses metu nuvaziavau pakalbet su Treis, KA DARYT??? Jis tiesiai pasake, kad schemos nekeis, jis dirba pagal tokia, gilinas i ta sriti, siule gert testosterona, man papriestaravusa, kad su kiausides pas mane dirba, tik neaisku del kokybes, jis sutiko ir pasiule arba bandyt n kartu, arba susitaikyt. Issiskyre keliai ir su juo.... Ir tada tapau medicinos studente, netiesiogiai, pradejau pati gilintis i mokslinius uzsienio straipsnius, daryt kraujo tyrimus ir ieskot, kabliuko, nes jaciau, kad truksta tik vos vos. Taip priejau iki imuniniu ir genetiniu priezasciu ir susiruosiau i santariskes, tada jau atsirado 2 stebuklas Stambulas ir as jau po genetniu tyrimu buvau pasiruosus ten keliaut. Ir besiruosdama pradejau naudot foline Mega dozem 5 mg, taip siule Stambulas ir UK, bei JAV. Ir...pirmas stebuklas kai menesiniu nesulaukiau 2 men, mazai tikedama pasidariau testa ir ten 2 juosteles!!! Deja taip negalejau tuo patiket, kad ne t nebegua pas gydytoja, juk pas mane nepraeinami kiausintakiai. Pasidariau krauja o ten didziuliai skaiciai, dziauktis bijojau, gal bereikalo, nes pamatyt savo stebuklo nepavyko, ta ryta, kai turejau eit pas ginekologe, prasidejo kraujavimas, ir kabinete jau nieko sustabdyt nebesisejo, iskraujavau pati, nors norejo daryti abrazija, taciau ginekologe pasitaike suprantanti, kad tiek ieskant stebuklo kiekviena klaida brangi, todel nors ir rizikuodama, kad nukraujuosiu paleido mane mano, kad naturaliai issivalyciau, emociskai buvo labai sunku, artejo kaledos, taciau po nauju ikvepiau drasos ir pasakiau sau, kelias teisingas ir svarbiausia as galiu pati pastoti, tik truksta kazko nedaug. Kaip tik atejo talono eile pas genetika, papasakojau viska ir isireikalavau tyrimu. Butent issireikalavau, nes santariskes mthfr tyrima jau dare, taciau genetikai, nezinojo ka su juo daryt!!!! Kariotipai buvo puikus, genetike ilgai gincijos, kad pas mane mthfr mutacijos nebus, bet... neatlaike mano spaudimo ir padare ta tyrima. Ir.... turejo pripazint, kad as esu mthfr geno nesioja heterozigote... Ka gi viskas tapo aiskiau, prie folines prijungiau B12 ir B6 ir pradejau vartot aspirina. Nepraejus nei 2 ciklams as jau
Vyras negalejo patiket, sake, cia kaip nuo paklodes pastot :-) bet as sikart jauciau, kad viskas bus gerai, pradejau vartot progesterona nuo teigiamo testo ir leistis fraxiparine nuo 5 savaites, nuvaziavau su savo schema, pas Karpenko, ji labai maloniai isklause, viska sutikrino, ir dave paklausyt sirdeles, jausmas buvo NEREALUS!! Prie visos schemos prijunge imunoglobulina, leistis, kad antra diena, nes santaruose buvo rasti nedideli imuniniai nukrypimai, be to ant organizmo jautesi, kad jis kovojo. Toliau viska kaip pasakoje... nestumas idealus, vaistu kiekis po truputi mazejo, o mano stebuklas nuostabiai augo. Nestuma priziurejo nuostabi gydytoja Listvaniene, kuri gaudesi situacijoje su mano mutacijomis ir visada nuodugniai tikrino galimas gresmes ir kaskart isleisdavo su ikvepimu Nuo 3 menesio pradejau sportuot ir sportavau iki pat pakutines savaites, pagimdzia pati, naturaliai ir be vaistu. Dabar esu labai pavargusi, bet auginu stebuklingai grazu ir nerealu sunaiteli...Todel linkiu visoms cia esancioms, ieskokit savo kelio, isiklausykit i savo kunus, pajauskit ko jums gali trukti ir TIKEKIT, TIKEKIT, TIKEKIT. Graziu svenciu, kantrybes ir uzsispyrimo visoms, kurioms tenka praeiti siuo nelengvu keliu.Nuostabi istorija!
Visokiu idomiu istoriju cia.
Sumaniau ir as mūsų papasakoti (neperskaiciau visu, gal kur ir yra analogiska...)
Bet mano paprasta labai. Nesusilaukeme gal apie pusmeti. Nutariau siek tiek pasidometi, liaudisku metodu paieskoti.
Radau ivairiu, bet nutariau pameginti pati elementariausia - valgomoji soda, moters rūgštinėje terpėje spermatozoidams nepatinka. Po vakarinio atsiprausimo paėmiau gal pusę šaukštelio valgomosios sodas, apsibarsciau dar drėgna po maudymių ir išėjau miegoti pas žmona.
Gal tai sutapimas ar kas, bet žmona po to mėnesio pastojo.
