Netikejau,kad kada nors, teks man čia rasyti iveikusioms nevaisinguma. Sio skyrelio naujienu labai laukdavau, nes sekmes istorijos suteikdavo didziausia vilti, kai atrodo paluzti ir vel atsistoji, pradedavau tiketi, kad gal ir mums pasiseks
Mūsų šeimos nevaisingumo istorija prasidėjo prieš 7 metus. Kaip tik 2008 m. Sausio 21d. susipažinau su savo būsimu vyru. Jis man is karto patiko, buvo ramus, geras, seimos zmogus. Vaiku is karto neplanavom, bet ir labai nesisaugojom, gyvenamuosius plotus abu jau turejom, darbus taip pat, finansiskai taip pat buvom nepriklausomi, na as dar mokiausi, bet, tai nebuvo kliutis susilaukti leliuko.Kad kazkas ne taip supratau praejus 1 metams nuo draugystes pradzios, savo dienas zinojau puikiai, ovuliacija jausdavau, bet pastojimo nebuvo. Labai dar nepergyvenau, juk tik 1 metai, bet sirdyje jau nerimo buvo. Pradejau matuotis savo temperatura, stebeti gleives, zymeti kreives, o jos buvo puikios kaip is vadovelio. 2010 m. rugpjucio men. susituokeme ir sveciam linkint vaisingu metu suprantu, kad mes turim nevaisingumo problema. Sirdies kamputyje buvo liudna, bet nusprendziam nenuleisti ranku ir ieskoti nevaisingumo priezasciu. 2010 m. spalio men. uzsiregistruoju i supermamu foruma, renku iv. Informacija ir 2011 m. sausio men. praveriame Kauno VK duris, man ir vyrui atliekami iv. tyrimai ir jie puikus, jokiu nukrypimu nuo normos, randama tik ureoplazma, na gal del jos nepastoju? Bet, deja, ja sekmingai isgydome, bet norimo rezultato nera.Atliekamas postkiotalinis testas jis irgi gauna auksciausia ivertinima, spermiukai puikiai juda. Tu paciu metu balandzio menesi KMUK yra atliekama gimdos nuotrauka, jos rezultatas mane nuvyle kairysis kiausintakis nepratekamas, o desinysis sunkiai pratekamas. Bet mano gydytoja D. V mane nuramina, kad gimdos nuotraukose galimos paklaidos, tad kelis menesius pabandyti naturaliai, bet deja.... Tad 2011 m. rugsejo men. atliekama laporaskopija pas gyd. Vanaga. Rezultatai puikus, kiausintakiai puikiai pratekami, jokiu cistu, endometriozes zidiniu nera. Jis man suteike vilti, kad man jokiu kliciu pastojimui nera ir, islydedamas pasako, kad as tikrai pati pastosiu. Kaip tie zodziai man tada graziai skambejo Vyliausi, kad gal laporaskopija pades pastoti, juk tikrai esi tai skaicius, bet.....Sutikdami su vyru 2012 m. palinkim vienas kitam vaisingu metu. Nesulaukusi pastojimo vel einu i VK, si kart su gydytoja nusprendziam atlikti IUI naturaliame cikle, na gal ivyks stebuklas, bet, deja, ateina mano nelaukiamosios mm. Nusprendziam kita cikla pabandyti stimuliacija su clostu, stimuliuojasi puikiai net 3 kiausialastes matom, gleivine puiki. Bet ir vel nesekme, mm sulaukiu besiilsint Druskininkuose, o taip tikejau ir mintyse vyliausi, kad butent siame mieste suzinosiu, kad pagaliau laukiuosi. Po sios nesekmes suprantu ir su gydytoja nusprendziam, kad problemos reikia ieskoti kitur, bet kur? Diagnoze neaiskios kilmes nevaisingumas.Kitas kelias tik IVF, bet iki jo noriu dar issityrineti, tad pradedu ieskoti informacijos visur, nuo imuniniu problemu iki liaudies patarimu, bureju. Kaip dabar pagalvoju, ko tik as negeriau! Lankiausi ir pas gyd. homeopata Vilniuje A. J, bet man jo gydymas padvelke aferizmu, tai buvo tik pinigu plovimas, gerai, kad laiku susipratau. Drauges paraginta lankiausi ir pas bureja, kuri man sake, kad as busiu bevaike,tada nusprendziau netiketi ir pas ja apsilankyti dar karta po 2 men. Bet mano didziausiam siaubui, ji pakartojo ta pati! Rankos nusviro, pradejau net dometis apie isivaikinima. Vaziavom ir prie stebuklingojo akmens, ir saltinelio, ir kiekviena karta vis tikedamasi, na gal sis kartas bus tas, taciau....nenoriu net rasyti isgyventu emociju, visos cia esancios siame forume, tai puikiai zino. Parklumpi ir vel kyli, tad nusprendziau dometis imuniniu nevaisingumu, nes jau nepaminiau kada sirgau kokia sloga, o ir herpesas iskiles sunykdavo per 1 para arba 2. Imuninius tyrimus pasidariau Lietuvoje (aisku ju spektras mazas, lyginant su pvz Gorgiu), bet gauti atsakymai mane kazkiek nudziugino, vienas tyrimas rodo nedideli padidejima, kiti geri. Sis tyrimas rode imunines sistemos suaktyvejima, kaip ir prie autoimuniniu susirgimu, pamaniau gal cia ir bus ta kliutis pastojimui. Kadangi imunines sistemos didziausias organas yra zarnyne, tai buvo svarbu pirmiausia susibalansuoti mityba (aciu Kitty uz atsiusta susisteminta medziaga apie mityba esant nevaisingumui (kam bus idomu galesiu persiusti)), atsisakiau visiskai kofeino, beliko tik raudonoji ir zoleliu arbatos, geriau wobenzym, chlorofila, omega3, semenu alieju, vit. D, (l.svarbus tyrimas esant imunines sistemos sutrikimui), vit. E, atsisakiau tortu, pyragaiciu, stengiausi valgyti kuo naturalesni maista, kiekviena diena gerdavau rugpienio arba pasuku ir l. daug vandens (apie 3 litrus per diena). Pradejau dometis akupunktura, lankiausi pas saunu gydytoja D. Butvila. Nusprendziau nuvykti ir pas gyd. Karpenko, ji padare antikuniu tyrimus ir mano didziausiai nuostabai rasti antikuniai pries spermatozoidus. Gydymo nera, gali padeti tik IVF ir tai tik teorija, dar gydytoja pasiulo susileisti imunoglobulina. Gaunu as ta imunoglobulina, leidziuosi ir vel su viltim, o gal, bet ir vel nusivylimas. Ir vis klausimas, o kodel tai man, kodel Devulis atsiuncia kudikelius alkoholikams, kurie juos ismeta, o mes ji taip myletume ir, neturime. Verkslenti negaliu, reikia eiti i prieki. Nusprendziu apsilankyti ir pas gyd. ginekologe- homeopate A. Valyte. Nuostabi gydytoja, padaro visus tyrimus, kaip ir viskas o.k, israso leidziamu ampuliu pagerinanciu moters lytines sistemos darba. Ir islydedama pasako, tu tikrai pastosi. O, kad tie zodziai Dievuliui i ausi . Laukiam toliau, kiekviena cikla vis skaiciuodama vaisingas dienas, ir po ju ieskodama nestumo pozymiu, ir didziule neviltis ateinanti su pasirodziusiomis mmm.... Drauges paraginta apsilankau pas bureja vyra, ejau su drebancia sirdim, isgirstos naujienos nudziugina, as pastosiu 2014m. sausio men. tyliai apsidziaugiau, bet dideliu vilciu i burejo zodzius neturejau (tik pastojus supratau, kad jis tada pasake tiesa! ). 2012m lapkriti pasikartoju imuninius tyrimus, ir mano dziaugsmui nera ribu, jie normos ribose!!!! Sokinejau is laimes, na gal jau dabar pavyks.....Su kiekvienom mmm jau ateina ir asaros, metai bega, o mazylio nera, vyras guodzia, pamatysi sulauksim. Tu paciu metu gale susisiekiu su imunologu Adu, tartis del LIT, bet jis mums pasiulo kita metoda. Paima mano ir vyro kraujus, ir pagal schema as vazinedavau 6 kartus i Vilniu susileisti jo paruostos injekcijos. Dar pasako, kad geriausias veikimas yra apie 6 men. Tai iseina, kad apie 2013m balandzio men. Ir vel nieko, o taip tikejausi iki IVF pastoti ir pas gydytoja nueiti, kad patvirtintu nestuma, o ne sudarytu visa IVF protokola! Deja.... Nusprendziu dar pasidaryti kryzmines dermes tyrima, jis geras. Vel pasikartojam visus tyrimus, nusprendziu dar pagerti tardyferona, nes feritinas per mazas ,ir gruodzio menesi bandyti savo pirmaji IVF. Su gydytoja aptariame , kad bandysime naturalu IVF, nes vyro sperma puiki. Bet gruodzio menesio IVF teko nukelti i kitu metu sausio men., nes isodinima butu reikeje atlikti per Kaledas, o tai mes nenorejom. Susitariam su gydytoja, kad prasidejus mmm, as jai paskambinu ir atvyksiu apziurai. Gonalis 900 jau saugiai padetas saldytuve, intralipidai, fraksiparinas, prednizolonas taip pat guli stalciuje. Viskas paruosta, beliko tik sulaukti mm ir gal pagaliau IVF isspres nevaisingumo problema!!! Dar stebuklinga Kuciu nakti budedama darbe, po pagalve pasidedu lapelius su uzrasytais savo norais, kuriu didziausias tureti mazyli (ius)! Ka gi, atsvenciam sventes su palinkejimais,kad ateinantys metai butu vaisingi ir mintyse jau laukiu kada prasides mm, kaip reikes leistis gonali, susidelioju apsilankymo planus pas gyd. ir t.t 2014m Sausio 2d. pajuntu kaip suslapo kelnaites, nuliudau, bet tuo paciu ir apsidziaugiau, labai dejau daug vilciu tapti mama i IVF. Prisimenu, kad gydytoja sake, prasidejus mm, jai paskambinti, bet pamaniau, palauksiu kol normaliai pramus. Vakaras, bet man vis dar tik teplioja. Penktadienio rytas, diena, vakaras vel panasiai teplioja, o as ir toliau laukiu kol prasimus mm, net ne maziausios minties nebuvo, kad jos neateis!!! Sestadienis, sausio 3d. atsikeliu ryte ir mano iklote ne maziausios zymes apie krauja, galvoju sutriko del nervu, juk jaudinomes del IVF , bet nusprendziu pasimatuoti temperatura, o ji rodo 37.4 ! Kazkas cia ne taip, nusprendziu pasidaryti nestumo testa, ir jis is karto parodo 2 nuostabiausius pirma karta gyvenime matomus bruksniukus! Emocijos nenusakomos, bet su vyru raminames, o jei cia klaida, o cia kaip tycia dar sestadienis. Pasitikesim tik HCG. Kaip man tada ilgai slinko savaitgalis, ir pagaliau isauso pirmadienis, pridaviau krauja ir drebancia sirdim laukiau atsakymo. O jis buvo puikus 16 DPO HCG 464, progesteronas 112. Nestumas buvo lengvas, nejutau jokiu pykinimu, mieguistumo. Energija liejosi per krastus. Nestumu as tiesiog megavausi, juk taip as jo laukiau! 38 nestumo savaites gale pradejo sparciai kristi trombocitai, tad gydytojai nusprende, kad laukti nebegalima, tad rugsejo 8d. buvo nuspresta mane skatinti. Gimdymo procesas vyko gana sklandziai, gimdos kaklelis po truputi atsiverinejo, su vyru skaiciavom valandas iki musu stebuklelio gimimo, na ir stai pajuntu stangas! Kokie mes buvom euforijoj, juk zinojom, kad jau greit laikysim savo maziuka ant ranku, bet ,deja, suprantu, kad kazkas netaip, nes gydytojai tariasi ir sulaukiu anesteziologu. Mums buvo pasakyta, kad gresia virksteles iskritimas (tokiu atveju gresia vaikelio mirtis) ir reikalinga ekstra cezario pjuvis. Man minutes iki cezario pjuvio prilygo amzinybei, tik meldziau D., kad neatimtu musu stebukliuko. Ir jis gime, o kartu su juo verkeme ir mes, tai buvo laimes ir dziaugsmo asaros, kad mes pagaliau tapome sio sveiko ir stipraus mazylio TEVAIS ! Si laimes euforija tesiasi iki siol, matant mazylio sypsena, jam guguojant, kai laikai jo rankyte savo delne, vis dar sunku patiket, kad tai, jis musu taip ilgai lauktas stebuklelis! Mylim ji be proto!
darkart įsitikinu, kaip svarbu šalia turėti žmogų, kuris su tavimi kartu eina išvien ir nėra pamirštami priesaikos žodžiai "kai laimė lydės ar vargas suspaus"... tai kiek metų truko jūsų tas kelias, Afrodite?
kad ikveptu tikejimo ir vilties,gal mestels kokia ideja kuri pades jusu seimai,tiesiog manau kad kol kas tos kurios nestukes dar baiminasi rasyti,nes viskas trapu.As irgi ilgai svarsciau rasyt-nerasyt,bet nusprendziau kad parasysiu. Taigi,visoms didziules sekmes ir stebuklu 
