Kol mano ilgai lauktasis mazius parpia, turiu klausimeli. O kaip jums su antru pastojimu buvo??? Negaliu taip greit kaip Beilla kito (zemai lenkiuosi pries daugiavaike mama
), po cezario rekomenduojama ne anksciau kaip po 1.5.
QUOTE(BituteJ @ 2014 11 12, 11:28)
Sveikos merginos
Kol mano ilgai lauktasis mazius parpia, turiu klausimeli. O kaip jums su antru pastojimu buvo??? Negaliu taip greit kaip Beilla kito (zemai lenkiuosi pries daugiavaike mama ), po cezario rekomenduojama ne anksciau kaip po 1.5.
Kol mano ilgai lauktasis mazius parpia, turiu klausimeli. O kaip jums su antru pastojimu buvo??? Negaliu taip greit kaip Beilla kito (zemai lenkiuosi pries daugiavaike mama
), po cezario rekomenduojama ne anksciau kaip po 1.5.As pastojau lygiai po pusantru.Maitindama.Na tipo planavom,bet neplanavom.Kol maitinau palikom viska staigmenoms,o nustojus planavom snaigutes pasiimt.Tai siurprizas pats pasibelde
Iš karto atsiprašau, trumpai nesigaus, nors ,aišku, galėčiau parašyti tik pora sakinių....
Taigi, mano istorija prasideda kaip ir visų kitų. Visi tie patys išbandyti metodai: seksas pagal grafiką, termometro kaišiojimas ir skaičiukų rašymas tuo pačiu laiku, nors blyn, kaip miego dar norisi. Aišku, užpakalio trynimas į kėdę, kur prieš tai sėdėjo nėščioji, gandrų skaičiavimas ir tikėjimasis, kad dabar tai jau tikrai tikrai...
Palaipsniui ateina suvokimas, kad kažkas ne taip, tuomet pradeda erzinti įvairios pastabos, kitų nužiūrinėjimas, kad jau GAL? Ir t.t. ir pan. Viską žinot pačios.
Na, taip praėjo nei daug nei mažai kokie 3 metai. Iki kol paaiškėjo tikroji priežastis. Man 2008 m. pamatė šokoladinę cistą. Pirma laparaskopija, patvirtinta 3 stadija endometriozė, nutūpusi ant kiaušidžių. Vyro tyrimus viena gerb. nevaisingumo specė pakomentavo pilna lavonų. Gydymas duphastonas ir IUI.
Kadangi, kaipir daugumai tuo metu lietuvių, tai ir mums su finansais buvo striuka, net labai, tai IUI teko atidėti geresniems laikams. Praėjo metai. Per tą laiką pakeičiau gydytoją ir prasidėjo mano vargai. Pilvo skausmai buvo labai dideli, akyse žaliuodavo. Gydė mane kelis mėn. nuo gimdos uždegimo, kol galų gale eilinį kartą po apžiūros gydytoja skėstelėjo rankomis ir pasakius,kad nežino, ką daryt išrašė siuntimą.
Pasiskambinau operavusiai chirurgei, sutiko priimti. Po mėnesio antra laparaskopija 3 stadija dabar jau gimdos endometriozė, užakę kiaušintakiai prie gimdos sienos.
Gydymas 3 mėnesiai diferelino. Kadangi pas mus ir vėl buvo su finansais krizė, tai apie IVF negalėjo būti nė kalbos. Todėl ir pas tą švelniąją nevais.specialistę nebėjau. Ką čia slėpti, tos sumos,kurias tekdavo palikti po konsultacijų buvo nežmoniškai didelės.
2011 m. žiemą neatsimenu kas ten man darėsi, bet vėl atsidūriau pas artimiausią ginekologę. Atrado vėl cistą, primygtinai siūlė dabar pat važiuoti į ligoninę. Bet aš užsispyriau, kad lauksiu chirurgės (norėjau iškart pas ją konsultacijai, bet ji nedirbo tuo metu). Taigi, prakentėjus kelias savaites patekau pas chirurgę, ji paskyrė KT. Po trijų mėn. kai tikrino nebebuvo cistos.
Ir čia stebuklas.... finansų srityje, vyras pasakė,kad sukaupė ivfui pinigų tai bandom. Kažkaip nusprendėm bandyti pas Treis. Pirmo vizito turbūt neįmanoma pamiršti. Visų pirma, pirmas vizitas pas gydytoją vyrą, antra nemoku taip gerai kalbos, kad susikalbėti. Taigi, pirmas įspūdis arogantiškas, pasipūtęs daktaras. Aš tiek pasimetusi buvau,kad nesugebėjau paaiškinti, kodėl darė man antrą laparaskopiją, ir kažkodėl jam juokinga buvo.
Dar pamiršau parašyti,kad man bėgo skystis iš krūtų. Pati pirmoji gydyt. skyrė bromkriptiną, deja, nieko nepadėjo. Paskui lankiausi pas tokia mamologę, kuri paskyrė velniai žino kokių vaistų, kad net dėdė Guglė nepasakė. Negėriau.
Prieš pat vizitą į Latviją, apsilankiau Santariškių Onkologiniame,susimokėjau už vizitą gal 100 lt (tai kelis kartus pigiau, nei pas prieš tai buvusią), padarė echo, padarė skysčio tyrimą. Paklausus ar nereikia man kokių vaistų, onkologė-mamologė nusišaipė:kam? Kad dar daugiau cistų augtų? (pas mane krūtyse buvo daug cistų). Ir pasakė,kad jei pavyks ivf , gimusį vaiką kaip galima ilgiau maitinti.
Taigi, grįžtant prie pirmo vizito pas Treis, pažiūrėjęs mano tyrimus (aš juk gudri pasiskaičius čia SM pasidariau hormonų tyrimus) gana bjauriai nusišaipė ir ką gydytojas sakė?, pasakiau,kad mes iškart pas jį atvažiavome. Tada dingo visas pasipūtimas ir pasidarė nuostabiai švelnus suprantingas gydytojas. Pasakė,kad dar pusmetis ir man būtų vėlu. Nepykit, neprisiminsiu koks ten buvo FSH ir LH santykis, bet faktas, kad nekoks.
Paskyrė 2 dozes diferelino ir susileidus antrą dozę atvažiuoti pas jį.Vyras buvo vertėjas. Paskambino gydytojui, o tas liepė atvažiuoti anksti ryte nevalgius negėrus. Ot nervinausi aš, kokio velnio? Paskui paaiškėjo,kad pirmo vizito metu matė cistą, kurią ,jei nebūtų dingus, būtų punktavę. Tai apsidžiaugiau,kad tada gydytojas darydamas echo kai burbėjo, nieko nesupratau, nes būčiau tuos 2-3 mėn. pratrydaliavus. Užtat nuo to karto vyras buvo visada šalia.
Trumpai tariant, sunkiai sekėsi stimuliacija. Išpunktavo tik 4, apsivaisino 4. Paskui liko du. Įsodinimo dieną, tai buvo priešpaskutinė spalio diena, važiuojant pasiimt kleckų, pro mus praskrido du gandrai. Vienas beveik lietė mašiną. Įsodino du. Bet Treis nesidžiaugė, sakė, vienas šiaip sau, o kitas,kaip supratau,kad neišmesti.
Paskui laukimas. HCG patvirtino nėštumą. Visgi pavyko ! Paskutinis vizitas pas Treisą irgi įspūdingas, kai visada matėme tokį susikaupusį, rimtą, matyti jį laimingą ir su šypsena buvo keista.
Dukrytė gimė lygiai 40 savaitę.
Maždaug po metų ir kelių mėnesių, nutiko bjaurus dalykas. Prasidėjo tos dienos ir niekaip nesibaigė. Aš vėl kreipiausi į chirurgę, išrašė oksitociną ir rekomendavo nutraukti maitinimą, pradėti gert KT, nes vėl endo rodo nagus. Dar liepė daryt nėštumo testą, kuris, aišku, buvo neigiamas. Aš jos paklausiau, argi mano atveju (nepraeinami kiaušintakiai) tai būtų įmanoma? Atsakė, kad netiki, bet tokia tvarka.
Deja, man tas oksitocinas nepadėjo, važiavau į ligoninę. Pataikiau pas rezidentę, paskyrė abraziją.
Paskui kai nuėjau pas savo ginę (man didžiausia ir buvo tragedija ,kad kai nutiko ta bėda mano ginė nedirbo, o chirurgė išėjo atostogų), pažiūrėjo išrašą ir pasakė,kad buvo galima ir nedaryti abrazijos. Dar pakalbėjome ką daryti, kaip elgtis dėl KT. Ji protingai patarė, kadangi gal tai vienintelis vaikas, nenutraukti maitinimo (o ji ir didelė papinė buvo), endo palauks.
Po kelių mėnesių savaime užsibaigė papinėjimas, tad pradėjau gerti KT, nes vėl pilvą skaudėjo. Bet atvirai sakant, nesisekė tvarkingai gerti. Ir visvien man skaudėjo pilvą, tai nusprendžiau nebegerti, o nueiti pas ginę,kad išrašytų visanete, nuo endo.
Buvo nuostabi vasara, nebuvo kada eiti pas gydytoją. Kažkurią dieną pagalvojau,kad esu dėkinga Likimui/Dievui ar dar Kažkam už tai,kad turiu vaiką. Nutariau neliūdėti,kad antro ivf negaliu sau leisti ir ėmiau planuoti, ką veiksiu,kai mažė pradės lankyti darželį. Taip ir atėjo, ir praėjo dukrytės antrasis gimtadienis. Vasarą karštą dieną ėjau prie ežero su maže ir pliurpiau su padružke telefonu. Pasiguodžiau,kad organizmas vėl sustreikavo. Anąkart prasidėjo ir nesibaigė, o dabar nesiteikia atsivilkt. Draugė juokėsi iš manęs, sako, testą gadink. Aš net pykti pradėjau: kokį testą? Nu blyn, neįmanoma, neįmanoma!!!!! Bet jei taip nori, specialiai tau atsiųsiu, tą vieną pagalį
Galų gale supykus užėjau į vaistine ir nusipirkau patį paprasčiausią. Dienos metu, išvarvinau vos porą lašų ir .... pamačiau, ko nesitikėjau. Nelabai pamenu, kaip išėjau iš vonios, keturiom klūpodama, paskambinau vyrui ir net nepaklausus ar gali kalbėt išdrožiau,kad girdi, nežinau kaip, bet... nėščia....
Kitą dieną pakliuvau pas ginę (mūsų klinikoj pradėjo dirbti dar viena, tai pas ją), išgirdus, kad pirmas vaikas po ivf ir,kad dabar testas teigiamas, kosminiu greičiu nuvedė mane echo daryti. Įgrūdo tą vibratorių, pamakalavo ir atsiduso yra....
Taigi, pasirodo, vyro lavonai ir mano užakę kiaušintakiai iškrėtė pokštą. Tokį linksmą, kad kelis mėnesius netikėjau,kad aš tikrai tikrai nėščia. O ir vyras patikėjo,kai pasidarė akivaizdu.
Tai vat kokia ta mano istorija.
Taigi, mano istorija prasideda kaip ir visų kitų. Visi tie patys išbandyti metodai: seksas pagal grafiką, termometro kaišiojimas ir skaičiukų rašymas tuo pačiu laiku, nors blyn, kaip miego dar norisi. Aišku, užpakalio trynimas į kėdę, kur prieš tai sėdėjo nėščioji, gandrų skaičiavimas ir tikėjimasis, kad dabar tai jau tikrai tikrai...
Palaipsniui ateina suvokimas, kad kažkas ne taip, tuomet pradeda erzinti įvairios pastabos, kitų nužiūrinėjimas, kad jau GAL? Ir t.t. ir pan. Viską žinot pačios.
Na, taip praėjo nei daug nei mažai kokie 3 metai. Iki kol paaiškėjo tikroji priežastis. Man 2008 m. pamatė šokoladinę cistą. Pirma laparaskopija, patvirtinta 3 stadija endometriozė, nutūpusi ant kiaušidžių. Vyro tyrimus viena gerb. nevaisingumo specė pakomentavo pilna lavonų. Gydymas duphastonas ir IUI.
Kadangi, kaipir daugumai tuo metu lietuvių, tai ir mums su finansais buvo striuka, net labai, tai IUI teko atidėti geresniems laikams. Praėjo metai. Per tą laiką pakeičiau gydytoją ir prasidėjo mano vargai. Pilvo skausmai buvo labai dideli, akyse žaliuodavo. Gydė mane kelis mėn. nuo gimdos uždegimo, kol galų gale eilinį kartą po apžiūros gydytoja skėstelėjo rankomis ir pasakius,kad nežino, ką daryt išrašė siuntimą.
Pasiskambinau operavusiai chirurgei, sutiko priimti. Po mėnesio antra laparaskopija 3 stadija dabar jau gimdos endometriozė, užakę kiaušintakiai prie gimdos sienos.
Gydymas 3 mėnesiai diferelino. Kadangi pas mus ir vėl buvo su finansais krizė, tai apie IVF negalėjo būti nė kalbos. Todėl ir pas tą švelniąją nevais.specialistę nebėjau. Ką čia slėpti, tos sumos,kurias tekdavo palikti po konsultacijų buvo nežmoniškai didelės.
2011 m. žiemą neatsimenu kas ten man darėsi, bet vėl atsidūriau pas artimiausią ginekologę. Atrado vėl cistą, primygtinai siūlė dabar pat važiuoti į ligoninę. Bet aš užsispyriau, kad lauksiu chirurgės (norėjau iškart pas ją konsultacijai, bet ji nedirbo tuo metu). Taigi, prakentėjus kelias savaites patekau pas chirurgę, ji paskyrė KT. Po trijų mėn. kai tikrino nebebuvo cistos.
Ir čia stebuklas.... finansų srityje, vyras pasakė,kad sukaupė ivfui pinigų tai bandom. Kažkaip nusprendėm bandyti pas Treis. Pirmo vizito turbūt neįmanoma pamiršti. Visų pirma, pirmas vizitas pas gydytoją vyrą, antra nemoku taip gerai kalbos, kad susikalbėti. Taigi, pirmas įspūdis arogantiškas, pasipūtęs daktaras. Aš tiek pasimetusi buvau,kad nesugebėjau paaiškinti, kodėl darė man antrą laparaskopiją, ir kažkodėl jam juokinga buvo.
Dar pamiršau parašyti,kad man bėgo skystis iš krūtų. Pati pirmoji gydyt. skyrė bromkriptiną, deja, nieko nepadėjo. Paskui lankiausi pas tokia mamologę, kuri paskyrė velniai žino kokių vaistų, kad net dėdė Guglė nepasakė. Negėriau.
Prieš pat vizitą į Latviją, apsilankiau Santariškių Onkologiniame,susimokėjau už vizitą gal 100 lt (tai kelis kartus pigiau, nei pas prieš tai buvusią), padarė echo, padarė skysčio tyrimą. Paklausus ar nereikia man kokių vaistų, onkologė-mamologė nusišaipė:kam? Kad dar daugiau cistų augtų? (pas mane krūtyse buvo daug cistų). Ir pasakė,kad jei pavyks ivf , gimusį vaiką kaip galima ilgiau maitinti.
Taigi, grįžtant prie pirmo vizito pas Treis, pažiūrėjęs mano tyrimus (aš juk gudri pasiskaičius čia SM pasidariau hormonų tyrimus) gana bjauriai nusišaipė ir ką gydytojas sakė?, pasakiau,kad mes iškart pas jį atvažiavome. Tada dingo visas pasipūtimas ir pasidarė nuostabiai švelnus suprantingas gydytojas. Pasakė,kad dar pusmetis ir man būtų vėlu. Nepykit, neprisiminsiu koks ten buvo FSH ir LH santykis, bet faktas, kad nekoks.
Paskyrė 2 dozes diferelino ir susileidus antrą dozę atvažiuoti pas jį.Vyras buvo vertėjas. Paskambino gydytojui, o tas liepė atvažiuoti anksti ryte nevalgius negėrus. Ot nervinausi aš, kokio velnio? Paskui paaiškėjo,kad pirmo vizito metu matė cistą, kurią ,jei nebūtų dingus, būtų punktavę. Tai apsidžiaugiau,kad tada gydytojas darydamas echo kai burbėjo, nieko nesupratau, nes būčiau tuos 2-3 mėn. pratrydaliavus. Užtat nuo to karto vyras buvo visada šalia.
Trumpai tariant, sunkiai sekėsi stimuliacija. Išpunktavo tik 4, apsivaisino 4. Paskui liko du. Įsodinimo dieną, tai buvo priešpaskutinė spalio diena, važiuojant pasiimt kleckų, pro mus praskrido du gandrai. Vienas beveik lietė mašiną. Įsodino du. Bet Treis nesidžiaugė, sakė, vienas šiaip sau, o kitas,kaip supratau,kad neišmesti.
Paskui laukimas. HCG patvirtino nėštumą. Visgi pavyko ! Paskutinis vizitas pas Treisą irgi įspūdingas, kai visada matėme tokį susikaupusį, rimtą, matyti jį laimingą ir su šypsena buvo keista.
Dukrytė gimė lygiai 40 savaitę.
Maždaug po metų ir kelių mėnesių, nutiko bjaurus dalykas. Prasidėjo tos dienos ir niekaip nesibaigė. Aš vėl kreipiausi į chirurgę, išrašė oksitociną ir rekomendavo nutraukti maitinimą, pradėti gert KT, nes vėl endo rodo nagus. Dar liepė daryt nėštumo testą, kuris, aišku, buvo neigiamas. Aš jos paklausiau, argi mano atveju (nepraeinami kiaušintakiai) tai būtų įmanoma? Atsakė, kad netiki, bet tokia tvarka.
Deja, man tas oksitocinas nepadėjo, važiavau į ligoninę. Pataikiau pas rezidentę, paskyrė abraziją.
Paskui kai nuėjau pas savo ginę (man didžiausia ir buvo tragedija ,kad kai nutiko ta bėda mano ginė nedirbo, o chirurgė išėjo atostogų), pažiūrėjo išrašą ir pasakė,kad buvo galima ir nedaryti abrazijos. Dar pakalbėjome ką daryti, kaip elgtis dėl KT. Ji protingai patarė, kadangi gal tai vienintelis vaikas, nenutraukti maitinimo (o ji ir didelė papinė buvo), endo palauks.
Po kelių mėnesių savaime užsibaigė papinėjimas, tad pradėjau gerti KT, nes vėl pilvą skaudėjo. Bet atvirai sakant, nesisekė tvarkingai gerti. Ir visvien man skaudėjo pilvą, tai nusprendžiau nebegerti, o nueiti pas ginę,kad išrašytų visanete, nuo endo.
Buvo nuostabi vasara, nebuvo kada eiti pas gydytoją. Kažkurią dieną pagalvojau,kad esu dėkinga Likimui/Dievui ar dar Kažkam už tai,kad turiu vaiką. Nutariau neliūdėti,kad antro ivf negaliu sau leisti ir ėmiau planuoti, ką veiksiu,kai mažė pradės lankyti darželį. Taip ir atėjo, ir praėjo dukrytės antrasis gimtadienis. Vasarą karštą dieną ėjau prie ežero su maže ir pliurpiau su padružke telefonu. Pasiguodžiau,kad organizmas vėl sustreikavo. Anąkart prasidėjo ir nesibaigė, o dabar nesiteikia atsivilkt. Draugė juokėsi iš manęs, sako, testą gadink. Aš net pykti pradėjau: kokį testą? Nu blyn, neįmanoma, neįmanoma!!!!! Bet jei taip nori, specialiai tau atsiųsiu, tą vieną pagalį
Galų gale supykus užėjau į vaistine ir nusipirkau patį paprasčiausią. Dienos metu, išvarvinau vos porą lašų ir .... pamačiau, ko nesitikėjau. Nelabai pamenu, kaip išėjau iš vonios, keturiom klūpodama, paskambinau vyrui ir net nepaklausus ar gali kalbėt išdrožiau,kad girdi, nežinau kaip, bet... nėščia....
Kitą dieną pakliuvau pas ginę (mūsų klinikoj pradėjo dirbti dar viena, tai pas ją), išgirdus, kad pirmas vaikas po ivf ir,kad dabar testas teigiamas, kosminiu greičiu nuvedė mane echo daryti. Įgrūdo tą vibratorių, pamakalavo ir atsiduso yra....
Taigi, pasirodo, vyro lavonai ir mano užakę kiaušintakiai iškrėtė pokštą. Tokį linksmą, kad kelis mėnesius netikėjau,kad aš tikrai tikrai nėščia. O ir vyras patikėjo,kai pasidarė akivaizdu.
Tai vat kokia ta mano istorija.
Pasislepui, laba grazi istorija 
QUOTE(pasislepusi @ 2014 11 17, 14:51)
Taigi, mano istorija prasideda kaip ir visų kitų...
Jūsų istorijos labai graži pabaiga..
Mergaitės,
Labai džiaugiuosi už visas, kam pavyko...
Ir taip pat tikiu, kad greitai ir man bus ką parašyti šioj temoj... Ir mums visoms
QUOTE(Nuojauta @ 2014 11 17, 16:35)
Mergaitės,
Labai džiaugiuosi už visas, kam pavyko...
Ir taip pat tikiu, kad greitai ir man bus ką parašyti šioj temoj... Ir mums visoms
Ir as taip galvojau ir baltai pavydejau cia parasiusioms. Ir ka, jau kaip 2 men esu mama
Tad, nenusimink, tikrai busi ir tu MAMA
QUOTE(Ingbri @ 2014 11 17, 16:38)
Ir as taip galvojau ir baltai pavydejau cia parasiusioms. Ir ka, jau kaip 2 men esu mama
Tad, nenusimink, tikrai busi ir tu MAMA
Tad, nenusimink, tikrai busi ir tu MAMA
Sveikinu
Labai džiaugiuosi už tave.O kaip tu pastojai, jei ne paslaptis? Berods kažkada rašiau tau asmeninį laiškelį...
Pas jūs ne vyriškos problemos, kartais?
QUOTE(pasislepusi @ 2014 11 17, 15:51)
Iš karto atsiprašau, trumpai nesigaus, nors ,aišku, galėčiau parašyti tik pora sakinių....
...
Tai vat kokia ta mano istorija.
...
Tai vat kokia ta mano istorija.
sveikutė
oi, kaip sveikinu - jau seniai turi mergaitę 
o aš dar pamenu, kaip 2011 metų pradžioj susirašinėjom, guodėmės dėl FSH ir kitko
dabar Tu jau antro lauki, o aš tfu tfu tfu po turkiškų stebuklų vasaros irgi laukiu dviejų sveikinimai didžiausi
QUOTE(Nuojauta @ 2014 11 17, 17:18)
Sveikinu Labai džiaugiuosi už tave.
O kaip tu pastojai, jei ne paslaptis? Berods kažkada rašiau tau asmeninį laiškelį... Pas jūs ne vyriškos problemos, kartais?
Labai džiaugiuosi už tave.O kaip tu pastojai, jei ne paslaptis? Berods kažkada rašiau tau asmeninį laiškelį...
Pas jūs ne vyriškos problemos, kartais?As pastojau naturaliai pries pat 1 IVF
Buvo neaiškios kilmes 5 metai.
QUOTE(BituteJ @ 2014 11 12, 13:28)
Sveikos merginos
Kol mano ilgai lauktasis mazius parpia, turiu klausimeli. O kaip jums su antru pastojimu buvo??? Negaliu taip greit kaip Beilla kito (zemai lenkiuosi pries daugiavaike mama ), po cezario rekomenduojama ne anksciau kaip po 1.5.
Kol mano ilgai lauktasis mazius parpia, turiu klausimeli. O kaip jums su antru pastojimu buvo??? Negaliu taip greit kaip Beilla kito (zemai lenkiuosi pries daugiavaike mama
), po cezario rekomenduojama ne anksciau kaip po 1.5.Ne visi gydytojai taip sako.. Aš po pirmojo CP nuėjau pas gyd praėjus 6 savaitėms, sakau, turbūt reikia saugotis, vis tiek CP, sako, jei dar norit vaikų, nuoširdžiai patariu apie kontracepciją pamiršti. Sakė, dzin tas CP, čia profilaktiškai patariama palaukti, bet jums kad tik pastot. Taip ir padarėm, planavom nuo pat pat.. Deja... pavyko tik po 5 metų , 3 IUI ir 4 IVF. Gerai, kad nelaukiau, kaltinčiau save, kad gal būtų užkibę..
Pasislėpusi, nerealu
