Daugiametės gėlės, VIII tema

Ačiū, Gaudvilė, už išaiškinimus, po savaitės teip ir padarysiu. Šiaip jau dar nesu mačiusi lelijų svogūnėlių, tai bus proga susipažinti. Tikiuosi jie nebaisūs ir neiškris iš rankų...

Dėl tų Schizachyrium scoparium... aispra, anie pas jumis šiųmetiniai ar iš anksčiau užsibuvę? Jau patyriau, kad augaliukų elgesys dar ir nuo amžiaus pareina. Su šizais dar tik pažindinuos ir kolei kas, dar nežinau, ką apie juos galvoti. Melvenė 'Heidebraut' pas mane jau auksuojasi, nuo smilgakočių pradeda, o 'Edith Dudszus' tai rūta o rūta dar kolei kas. Melvenes baigiau įsimylėti, o ir jos man neabejingos, tad kitais metais ryšiuosi ant gigantės ’Cordoba’.

Rūtų, moteriškės, tai prašyčiau nepieskinti – mūsyse tai daugiau nei augalas. Seksologai jums galėtų daugiau paaiškinti, kur jūsų bėdos, o aš tik padainuosiu giliai paknistą mintį:

<...>
Pririšo žirgą prie tvoros,
Prie lelijėlės ir rūtos,
Pamuistė žirgas galvelę,
Išlaužė uosio tvorelę. (2x2)

Bėgau per kiemą tekina,
Pas motinėlę verkdama,
Močiute mano mieloji,
Vysta rūtelė žalioji. (2x2)

Palaistyk rūtą vyneliu,
O lelijėlę vandeniu.
Prigys rūtelė iš šaknų,
O lelijėlė iš laiškų. (2x2)

Kai rūtų nėra, ataina tokie vat gražuoliukai. Ne alergiški visiškai. Įtariu, jau turit panašių...

tas tiesa. jau esu taip nudaigojus savasaknes rozes...zadejau eit laistyt, bet prisiminiau jas tik pavasari...
teks kraustytis pentiniams i lauka...

Schizachyrium scoparium pas mane pirmamečiai, auginti iš sėklų, bet suaugo į visai neblogus kelmelius. Tad ir aš stebiu, ir bandau atspėti jo būdą pirmą kartą Melvenės puikios, sunkių jų neįsimylėti

sveikos, įsiterpsiu į jūsų gėlynus

noriu pasirodyt su astru. Pavad. nezinau, pirkau pernai turgely mažą daigelį, įkišau kur papuolė o pavasarį pasodinau į patvorį. Kaip jam ten patiko:

Schizachyrium scoparium šiemet pirkau nedickus auginukus. Pakankinau juos 2-3 savaite vazonikuose, o tada pasodinau apmirusius į žoliukų vaikų darželį. Pradžioje atrodė pasibaisėtinai - tokie pamirti žadantys žoliokai, tačiau gan greit anie atkuto, išleido naujus daigus ir subujojo. Tačiau jei žiūrėti prašalaičio akimis, tai vaizdelis vis vien piktžolinis gaunasi, t.y. verta išravėjimo žolelė. Anei aiškiai žavios žolyno formos, anei žiedynų grožio iš savęs jie kolei kas neparodo. Žiūrėsim... Turiu tarp žoliukų šiemet ir bjauresnių – padžiuvusias šluotsmilges, besigaivaliojančias stipa calamagrostis ir... rudąsias viksvas. Pastarąsias praeitą savaitgalį giminės prie manęs baudėsi išrauti... Man prireikė 2 metų, kad jų grožį suprasčiau, o neperseniausiai suvokiau, kaip tą grožį parodyti, kad ir kitiems gražu būtų.

Jau antri metai aiškiai nesigauna su matroniniais šilokais. Iš pavasario anie pradeda solidžiai, po to juos parazitai užpuola, nuo kurių lyg ir apginu, tačiau žiedynai ir lapai gaunasi myzerni. Manau, kad dirva netinka. Bet gal yra ir kitų man nežinomų priežasčių. Gal kas turėsite kokių pasiūlymų situacijai pagerinti? Labai gausiai už tai dėkavočiau...

Čia myzernuose matronos žieduose (aišku, jų čia daug, bet nėra matroniškos žiedų struktūros) įstrigęs jau kadais pamiręs česnako žiedelis.

o šluotsmilgės pas jus kokio amžiaus, priminkit? aš vakar saviškes iš daržo iškasiau, išskaidžiau ir apsodinau įvažiavimo zoną, kartu su matronom ir gludais. gal nepamirs nei vieni. pamenu pavasarį gavau šluotsmilgę, ji man taip visą vasarą merdėjo, rudeniop iškasiau susmulkinau visai mažom skrotelėm ir sukišau daržan, šiemet man jos jau šonais trynėsi. tai va ir dabar sodinau rudenį, gal nebus per vėlu.
rudos viksvos...jau išmečiau visas, atrodo peržiemoja visos gražios, o pavasarį vistiek visos į šieną pavirsta, kol atgauna padorią išvaizdą jau vasara įpusėjus būna. įdomu kaip jūs jos dekoaratyvumą saugot.

na jūsų foto man Matrona kaip Matrona, ar ne bereikalo jūs ant jos dantį griežiat? jei kalbėt apie žiedynų dydį, tai pas mane Matronos neturi tokių didelių ir plokščių bliūdų kaip bobutiniai senobiniai šilokai, tie tai kad ir be ūgio, bet žiedynai dideli, o bordinė dama tą žiedyną iš mažesnių skėtukų susilipdo. pas mano mamą taip pat, nors pats augalas gigantiškas, bet struktūra analogiška.

Šluotsmilges turiu šiais ir praeitais metais sodintas. Sausra jas vienodai nušiurino. Išmiera padidėjo, bet nestebuklingai. Viksvų dekoratyvumo dar neteko saugoti, nes jos tik nuo šios vasaros vidurio pas mane. Pas kitus mačiau jas vasaros pradžioje, tai vaizdelis reikalavo labai specifinio skonio. Bet ir su juo, tokių niekada nebūčiau jų užsimaniusi. Tačiau jei jos demonstruotųsi ne vienos pačios, o tik kyšotų iš/tarp kitų augalų, nemanau, kad iki vasaros vidurio labai jau vaizdą gadintų. Žiūrėsim.

Nežinau, kaip jūsų Matrona atrodo šiemet, tačiau pernai, kiek pamenu, jos lapai buvo didesni už manosios žiedus. Pirkau savąsias dideliuose vazonuose su stambiais plačiais žiedynais. Galimas daiktas, kad jas pardavimui specialiai augina su negausiais stiebais, kad jėgas skirtų lapų/žiedynų auginimui ir atrodytų reprezentatyviai. Gi kai su amžiumi stiebai sutankėja, lapai/žiedynai ima smulkėti. Spėju tik. Kažin, kiek laiko jos gali nejudinamos augti?
_______________
Info česnakų gerbėjoms. Šiandien česnakų kolekciją pasipildžiau baltuku White Giant. Iš nematytų buvo dar Gladiator. Šio neėmiau – kaina nepatiko... Kaina būtų gal ne tokia jau ir baisi, jei šalimais nesivoliotų krūvos to paties pavadinimo nesupakuotų česnakų (brangieji supakuoti) už 3 sykius mažesnę kainą. Gal kada ir Gladiatoriai ten voliosis, gi dabar tarp besivoliojančių yra Forelock, Schubertii, Purple Sensation... Veiksmas vyko „Žalioje stotelėje“.
Beje, beskaitinėjant apie česnakus internete, atradau vienos lietuvaitės blogeryje parašymą, kad bulgariškieji česnakai, kaip ir jų apvalieji broliai, nužydėję irgi labai originaliai/dekoratyviai atrodo.

Gal jau užsimulčiavote kaldromis iki pavasario, kad taip tylu?
_________________
Miškasmilgės



Rekviem krapui. Šį krapą-individualybę prisimenu su didžia širdgėla. Aptikau didingąjį (apie 2 m) gražuolį prie alksnyno vienatiniu egzemplioriumi, kitokie augaliukai tartum veja tik trynėsi jam po kojomis. Diena buvo nepalanki fotografavimui, tad fotosesiją atidėjau kitai dienai. Gi kitą dieną jį užmušė traktoriuotas šienpjovys. Ėmė ir suvažinėjo! Kai radau jo partrenktą ir pervažiuotą kūnelį, pyktis ir neviltis net permušė kvėpavimą... Žolžudystė! Liko tik mažai ką pasakanti foto... ir, sprendžiant iš gausių sėklidžių, vaikų kokie keli tūkstančiai...

Kur cia beuzsimulciuosi, darbu pilna, o vat virusai nepraeina, kai sukabino, tai sukabino ......

Jusu krapa sutrype, o as senoj sodyboj radau sutrypta bijuna, turbut dar senu bobuciu laiku, noriu ji namo pargabent, bet as jis nesupyks, siaip gi bijunus rugpjuti sodina, jei paliksiu - neberasiu, nes ten nama sena vercia, bus naujas, niekam tas bijunas neidomus
Cesnakai jau visu vietose?

Man tai jis labai panašus į baisuoklį Sosnovskio barštį Vien jau 2m - nedaug augalų tokį ūgį pasiekia...

uuu...dar ne! tik pats procesas jau suletejes visgi nebesmagu tokiu atsiauriu oru lauke kapsytis. parsiveziau vakar dar 5 virzius is Maximos. nu tokie dailus ir dideli...ir sakyc papigija . kadangi pernyksciai is maximos gerai perziemojo, tai nepabijojau virzyna praplesti.
visumoj keistas augalas. vasara jo tarsi nebuvo- kiek labiau urbanizuotoj aplinkoj gal tie virziai neburu prapuole, bet kai pas mane tokie tyrai, kol nezydejo- tarsi neegzistavo. negrojo man jie savo smulkia faktura. bet va rudeni... kai viskas jau taip papilke, pajuode- uf kokiam spalvom groja
-------------
man vi krapas irgi i Sosnovsio barsti panasus. kai buvom vaikai radom toki 4-5 metru, dregnoj derlingoj ilomoj. jau pernyksti ir sudziuvusi . tai kai dviese nesem namo- atrodem kaip skruzdeles su krapu ant nugaros- visi pakeliui juokais leipo. didysis ziedynas buvo kokio metro skermens

Apie bijūnus žinau tik 2 dalykus: kad jų turiu ir kad jie bais nemėgsta persodinimo (šitai kažkur išskaičiau). Tačiau jūsų atveju blogiau gi nebus – arba mirtis senoje vietoje, arba nežinomybė naujoje. Pamėginkite, ir kitais metais papasakosite, kas gavosi. Be to, patapsite mokytoja bijūnų klausimais. Tikėkimės, kad ir dabartinės mokytojos ką nors tars šiuo klausimu.

Dėl česnakų vietos teisingumo laiko prasme... Ant pakelių nurodytas sodinimo laikas siekia netgi lapkritį-gruodį. Net jei turėtas omeny olandiškasis lapkritis-gruodis, tai jų buvimas stalčiuje ar dirvoje vis vien yra vienodai teisinga vieta.
Et, nusipirksiu šiandien ir česnaką Gladiatorių – paveizėsiu kaip anas gyvas atrodo. Galgi insmylėsiu ir nebegalėsiu toliau be jo gyventi.

Tai ką sugalvojote perdaryti rodytame augalyne palei namą? O gal jau pradėjote perdarinėti, pvz., hortenzijas išrovėte?
_______________
Sosnovskio barštis yra krapas-tobulybė. Išvaizdos prasme. Nebūtų toks zaraza, jau seniai vaidintų mažų medžių rolę mano augalynuose ir aplink juos. Krapui iš foto iki barščio toli būtų eiti... Nežinau, kas per augalas, tačiau lapai jo ne garšviniai, o pagal vaizdą labiausiai primena akacijų lapų formą. Šiaip jau dvimetrinių žoliukų/gėliukų yra nemažai ir jie man lipte-limpa prie dūšios. Kitais metais mano turimi didieji skudučiai turėtų parodyti savo mastus. O iš sukultūrintų dar norėtųsi Peucedamum verticillare pas save turėti. Nemenkas gražuoliukas. O juk dar yra Vingiris, kurio neturiu kažkodėltais...
_______________
Vakar palei savivaldybę (Vilniaus) valdiškoje klomboje įžiūrėjau patagonines verbenas. Seniau dar smilgas minėjau... Gal kartais katra iš jūsų ten įsidarbinusi pluša? Ar tiesiog kažkas savivaldybės stiklainyje SM atidžiai skaito...