Daugiametės gėlės, VIII tema

Augalynai lapkritį (3)... Tęsiu, kol kam nors atsiras/grįš noras pakalbėti apie savo kuriamus/tobulinamus augalynus.

Pirmą sykį gyvenime nenuskabiau nurudusių hortenzijos žiedų. Jos man ir toliau žydi. Tik rudai.



Juokingu pasirodė šis vaizdelis, kur hortenzijos atrodo tarsi suginti į aptvarą ilgakakliai/didžiagalviai paukščiai. Regis, atversi aptvarą, ir jie išsilakstys į visas puses.



Pasidomėjau pas profus klausimais, į kuriuos čia negavau atsakymų. Dėl mėlynų astrų ir geltonų miskantų. Suintegravus čia matytus vaizdelius ir iš profo gautą info, supratau, kad pajūryje, kur šalnų iki šiol gal nė nebuvo, žolynų dažymasis vyksta kiek kitaip (laiko ir gražumo prasme) nei rytų Lietuvoje. Pajūry labiau panašu į vaizdelius iš Nancy J. Ondra (Hayefield) augalyno (5-6 zona), t.y. gražiau viskas gaunasi. O rytuose ir ilgas/šiltas ruduo negelbėja. Taip gražiai nusidažiusių žolynų, kaip kad Hayefield‘e, man neturėti, kaip neturiu ir niekada neturėsiu "dažytų" amsonijų.

Labai gražu. Ir vaizdeliai, ir filosofija.
Būtų sudėtinga įsijausti į išsakytas mintis, jei neturėčiau supratimo apie meną, kūrybą. Tiesą sakant, pasijausčiau visišku abeliu besiplaikstančiu erdvėje tarp Šio ir Ano pasaulio, sukdama galvą kaip sėkmingai nusileisti į Havefieldo augalyną ir su savo milžiniškom pėdom nesulaužyti dieviškų žolynų..

Na, atleiskit, neturiu savo kuriamo augalyno, panašios sulaukėjusių "žąsinų" galvos tebelinguoja prie mano seno tvenkinio. Žinoma, aptvaro nėra ir nebus, lai paukščių rudeninės skiauterėtos galvos džiaugiasi laisve.. Pasodintus ir paliktus likimo valiai naminius žolynus tobulina pati gamta, sėkmingai patraukdama šalin nepritampančius. O ypač ankstaus ryto rūkas leidžia pasvajoti ir susimąstyti apie žmogaus vertybes..

hmmm, turbut nesutiksiu, salnos kaip salnos, bet pas mus pajury daugiau zalos augalu groziui ir spalvinimuisi pridaro krituliai. ir vejai. anciasnape silinge, galetu sau rausveti dazytis, bet vazdas greit nurudo, nusidemiavo, na ir kas kad 5 zona. melvene dazytis pradejo daug veliau nei jusiskes. visgi manau, kad koks grazus augalas bebutu kitame pasaulio kampely, ar net kaiminysteje, jo elgesi vistiek smarkiausiai istakoja vietines salygos, ir tai kas pas Nancy gali but grazu, pas jot.ka bus kiek kitaip

Ex, romantiškai melancholiškas vaizdelis

Mes su vyru vaikštinėjom vaikštinėjom po sklypą ir nusprendėm, kad ko trūksta, tai didelių medžių. Visi mūsų pasodinti krūmai arba medžiai suaugę būna vidutinio ūgio, o norisi ir didelių medžių pavėsio.

Tai ėmiau ir apsiprekinau - pilną bagažinę parsitempiau Tuo pačiu maloniai nustebau pamačiusi, kad sodinukai.lt (ten daugumą lapuočių ir spygliuočių mes esame įsigiję) kitais metais prekiaus labai įvairiais žoliniais augalais Ir heucherų labai įvairių ir gan nebrangių pridauginta - tikrai bus iš ko rinktis



leliumai, o tavasis lazdynas contorta vyšninis išlieka visą sezoną ar vasarą pažaliuoja kaip paprasti raudonlapiai lazdynai?

jot.ka, žinojau, kad nesutiksite ir esate teisi. Iš dalies. Kaip bebūtų, o ruduo pas jumis ir ilgesnis, ir tolygesnis. Tik lietų su vėjais buvau primiršusi... Betgi žinote, kad visada geriau yra ten, kur mūsų nėra. Kaip bebūtų, o tokio tyro geltonumo miskanto ir dar taip anksti nugeltusio pas save nesu regėjusi. Tiesa, geltonų aš gal ir neturiu, visi klevo lapo stiliaus... Nuo kada tas jūsų noname‘inis miskantas taip sveikai pagelto? Ir ką dabar veikia melvenė?
___________________________
Augalynai lapkritį (4)...



Galėčiau poetiškai pameluoti, kad šis miskantas moja išėjusiai vasarai. Bet iš tiesų jis, tarsi koks Arlekino, desperatiškai tiesia rankas komposto krūvos link, kur guli jo Malvina (šiaip jau kana...). Nežino vaikinas, kad ten guli tik Malvinos rūbai, o pati ji šaltmečiui išvyko į sanatoriją (į rūsį...). Ir dar nežino, kad kitais metais bus suženytas su česnakais, o Malvina bus įkurdinta kiek atokiau nuo grieko. Taip nusprendė tėtė Karlo (aš...).
Jei manote, kad virš pilkojo augalioko kyšo tarakono ūsai, - jūs poetės. Šiaip jau ten paties pačiausio Kleine Floridea gyvaplaukiai styro. Jis ten nei prigulęs, nei prisėdęs, o visu ūgiu išsitiesęs prastovėjo kiaurą vasarą ir iki dabar. O kurgi jo miskantiška didybė pasidėjo? Niekur nepasidėjo, nes dar nebuvo užsukusi. Nesigavo iš pirmo sykio. Tikiuosi, kad vyrukas, šiais metais numojęs ranka į išorinį grožį, per vasarą vystė raumenis (šaknis...), ir kitais metais nudžiugins ne tik kaimynus, bet ir tėtį Karlo (mane...).
Tokie dalykai.

tikra tiesa, atrodo kitur geriau nei čia, tai va ir pasakysiu, kad tas miskantas, kuris jūsų akimis pas mane sveikai nugelto, tai sakyčiau labai anksti sudžiūvo. šienu virto. aš savo augalynų beveik nelaistau, tai rugpjūtį, jau daug lapų buvo sausi ir čežantys, bet nesimatė, jie juk pasislėpę. paskui tas pageltimas apėmė turbūt gerokai atvėsus vieną savaitę, o paskui lietūs skalbė, vėjai džiovino, rudeninio spalvų šou neliko. tiksliau man ir tas sausas šienas gražu, nu ne geltonas kaip melvenė, bet ir ne juodas kaip kemeras

na dar kart permečiau savo foto akimis, tai taip, rugpjutį, kai stojo karščiai ir sausra(jei gerai pamenu), miskantas ir parodė, kad jam drėgmės mažoka. buvo nemažai sausų lapų, bet visumoj aišku savaime, visas augalynas dar buvo žieduose, ech...jau laukiu vasaros iš naujo. tai apie ką aš? a, miskantai. arba aš nepastabi, arba keli metai nepasiseka su orais, bet auksinio nusispalvinimo, na tokio, apie kurį jūs taip gražiai rašot, aš savuosiuose taip ir neįžvelgiau. pernai labai gerai pamenu kaip buvau nusivylus, nes puriomis šluotomis taip ir nesidžiaugiau, jos buvo ištisai sušlapę, o paskui ir vėjų nušiurintos, tai spėju, kad geltonumą irgi likvidavo tie patys gamtos reiškiniai. šiemet pamačiau kad yra ''geltona'' rudenį, tai tikrai melvenė. mano miskantas ''Kleine Floride'' turėtų rausvėti, na taip, jis kitaip šienu pavirto, kitokio atspalvio tas šieniškumas, bet visgi tai irgi šienas, ne rausva spalva, kaip kad rodžiau šilingę. tai mąstau, kad visgi jei tuo metu, kai miskantas turi keisti spalvą išpuola nepalanūs orai, spalvų etapas arba būna labai trumpas, arba jis prašokamas. kažkaip taip.

Man rodos, kad nei viena neturetu prarasti vilties del zoliu spalvu. Ikeliau ka turejau. Miskantas geltonas spali, baltai bronziskas lapkriti. Atkreipkite demesi, kad lspkriti miskantas fotografuotas nesauleta diena. Sauleje jo spalvos pakinta, o sluoteles ziba. Tik tiek, kad saule rasti lapkriti nelengva. P.S. Nuotraukose kazko daugiau nei spalvos neieskokit, zole nepjauta, nuotraukos nemeniskos.

Ir pas Nancy ypatingas demesys jos nuotraukose skiriamas sviesai. Ukanos, rukai ir zoles sauleje - ypatingai keicia ju spalvas ir ju paciu ukaniskuma. Na ir kiek pafotosopintos irgi gali buti.zolynai

įtariu pražiopsojau nuotraukas. gaila. va kad šluotelės žiba, tai šiemet ir aš tuo mėgaujuosi

smalsu...ir ka gi nusprendet isileisti? didelio..spygliuocius? lapuocius?
----------

va cia mano vieno miskanto motina( tevas? ). nuo jo buvo atgnybtas manasis. nuotraukoj dirvozemis - dregnas mozemis, o pas mane- pusyno smeliukas. cia jis visas auksinis, o pas mane tuo pat metu tebuvo sienas. piksvas, bespavis, objektyvan nesiprase.
Papildyta:

va dar vienas ''mamytes'' kadras biski kitu rakursu.

Iš spygliuočių pasodinom mano seną svajonę - ant aukšto koto skiepytą picea abies inversa. Čia jau tokio "pobūdžio" medžius mėgstantiems, o mes mėgstam ir pas mus toks "svyruoklis" ne vienas pasodintas (maumedis, guoba, beržas).

Žaliai zonai prigriebėm geltonspyglę eglę Aurea ir kedrinę pušį.

O sklypo pakraščiams pirkom lapuočius - Fagus sylvatica “Purple Fountain”, Acer platanoides “Crimson Sentry”, Acer platanoides “Drummondii” ir Acer platanoides “Princeton Gold”.

Klevai naujokai pas mus, o raudonlapius bukus du jau turim ir labai jie mums patinka (paprastas raudonlapis ir raudonlapio buko koloninė forma)

Nepražiopsojot - foto išsyk buvo po slaptažodžiais... Deja.

Su tais žolynų švytėjimais buvau gerai pamokyta miške praeitą savaitgalį. Užklydau į didžiulį kirtimą, kurio pakraštyje, arčiausiame man, kirbėjo ištisa melvenių plantacija. Tačiau pagal vaizdelį jos man pasirodė pernokusios bei pavirtusios šienu. Padariau kelis kadrus, nulinius mano požiūriu (fotoaparato požiūriu irgi), ir nupėdinau į kitą kirtimo pakraštį už kokių 300 m. Žiūriu - kirtimo vidury spindi melveniško aukso salelės. Toli, įvertinus kirtimo darbų sukeltus barjerus. Bet vardan „aukso“, rizikuodama sąnariais ir fototechnika, nurėpliavau iki tikslo, o kai jį pasiekiau, auksas virto šienu. Ilgai vaikštinėjau aplink, kol radau kiek paauksuotą šieno kupetaitę, kurią čia ir parodžiau. Vaizdelis gavosi žymiai prastesnis nei regėjau... Aišku, fotovaizdas neparodo to, ką matai, - kartais parodo daugiau, kartais mažiau – tame ir yra fotografavimo žavesys, kad gauni, pamatai ir parodai tai, ko nė nebuvo fotografuotojo smegenų požiūriu. Bet aš ne apie tai. Savo, o ne fotoakimis mačiau, kaip auksas virsta šienu. Ir atvirkščiai. Čia požiūrio/kampo klausimas – auksas ar šienas, - o ne melvenių, miskantų ar kitų padariukų problema. Šiaip jau, monardų plikių grožį pirm pamačiau per fotoaparatą, o po to ir gyvenime. Tokie dalykai. O kaip pasidaryti augalyną tokį, kad anas gražus būtų ir iš terasos/verandos, ir kitur pasižiūrėjus, čia jau užduotis ne akims ir ne fotoaparatui, o kažkam mūsyse. Nežinau ar tai įmanoma.
________________
Šoku, gvildenamos temos prasme, visai kiton vieton. Turiu klausimą, man labai svarbų, profėms: kodėl susijuodadėmiuoja bergenijos ir nudžiūsta viksvų galiukai? Štai taip (bergenijos juodų dėmių įgijo dar vasarą, o viksvos, anei kiek nekankinamos saulės, padžiuvo jau įpusėjus rudeniui):



Labai tikiuosi, kad žinote atsakymą ir juo pasidalinsite.
________________
vobla, miskantas snogšybatelnyj absoliutno Miskanto - vardas? pavardė? Gi fotokatė tai mano. Pagal spalvą. Bet dvigubai kūdesnė kotais... Gal nemaitinat?