QUOTE(Pur-pur @ 2013 09 18, 11:16)
Man tas maistas irgi šviesina akis. Valgau ir atrodo bile kiek suvalgyti jo galėčiau. Bet staiga ateina sotumo jausmas, kad jau nebegaliu.
Na man to sotumo jausmo visuomet labiausiia ir trūko.
O as tik puse suvalgiau to, ka isidejau i darba, soti kaip tuzas:) Isigudrinau ryte, kol maliavojuosi marmuze, pasigaminti, tad, valgiau darbe dar neatsalusi maisteli
Bet tie mano svaiguliavimai, man kol kas nesuprantami. Gal ten kokie elektrolitai plaukioja ar dar kas. Manu, kad voresta pakomentuotu talkovai, kol dar as pati ne viska suprantu. Jau nebepuolu kaip nuoga i dilges, kaip sako voresta, pradejau ramiau viska aiskintis, nagrinetis, nes anksciau, tai kaip vetra kokia buvau, skaiciau viska po 5-6 valandas. Bloga jau buvo paciai nuo saves, kad noriu apzioti daugiau nei galiu.
Labiausiai dziaugiuosi del savo mazes. Ji jau antra savaite paleo
O buvo saldainine/bulkine, as jau nebezinojau ka ir bedaryti. O smagiausia, kad jai patinka ir nesikankina, bent jau kol kas. Labai tikiuosi, kad neuzpuls jos saldumu priepuolis, nes jau kiek ji ede saldumu, tai baisu pagalvoti. Turi antsvorio. Turbut pamaciusi mano akivaizdzius pokycius, patikejo manim ir emesi pati. I mokykla nesasi lasinio ir indeli kokoso. Jei prie mokyklos mesos ir darzoviu nebuna riebalo, uzkerta lasinio ar kokoso. Man patinka, kad ji nestresuoja, kad kazkas pamatys ir pagalvos, kad durna merga, lasinius savo eda ir kazkokius baltus riebalus. Jai po....ik, daro, kaip as paaiskinau. Pasakiau, kad jei nebus leksteje riebalo, jos lasinukas neissijudins.
Kokia laime, kad esat JUS
ir, kad as jumi radau, kad voresta uzmete jauka visai kitoje temoje, o as ji prarijau