QUOTE(rytorasa @ 2013 09 24, 09:30)
aš dejavau...
Nu, ne man tas noras niekur nedingo. ..
Šiandien pasigaminau desertą, žinau, kad medus ne į naudą, bet vis geriau nei parduotuvinis šlamštas. Į kokoso drožles įdėjau šiek tiek kokoso aliejaus, medaus ir kakavos. Skanumėlis..
Baunty...
jokio tikro- juodo šokolado nenoriu, gali man būti po akim padėta, nepaimsiu. Fui, neskanus, kartus man...
Vaisius ir aš ryte valgau, bet vis tiek pasitaiko užsilaikymų...
Papildyta:
ai, visiems pasitaikydavo...
Nu va, jei vis dar save lepini, niekur tas potraukis saldumynams nedings ir per dvidešimt metų.
Nežinau, ar skaitei ISWF, bet jie ten gerai sako, kad kai pavalgiusi dar nori kažko skanaus, smegenims dzin, ar tu joms duosi medaus, ar bananą ar kilogramą paprasto cukraus, svarbu, kad gavo cukraus (fruktozės, gliukozės ar sacharozės, visa tai cukrus). O kai gauna, kada tik užsimano, tai potraukis saldumynams niekada nedings. Aš suprantu, kad būna gyvybės ar mirties klausimas kaip norisi kažko saldaus, bet tada ginkdie sau nereikia leist, jei nori atprasti nuo desertų. Tada geriau puodelį arbatos išgerti. Nei vaisiai, nei medus, nei šokoladas netinka.
Esmė, kad genetiškai mes sutverti taip, kad cukrus suteikia malonumą, smegenyse išsiskiria malonumą signalizuojantys neurotransmiteriai ir kai smegenys malonumą ima susieti tik su cukrumi, jo vis norėsis ir norėsis.
Užtat ir siūloma per Whole30 atsisakyti viso cukraus, o per 21DSD netgi daugumos vaisių. Organizmui reikia laiko šiek tiek atsitolinti nuo to cukrus-gyvenimo malonumas ryšio