Vedinimas nuosavame name - 3

#37
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 06, 13:25)
Drisciau priestaraut. Atsargos vedinimo agregatui yra daromos kreivam montavimui ir oro srauto balansavimui. Ar jus turesite irenginy su 250 kubu ar 400, baliaus metu tai jums nepades. Sistema taip, ortakiai geriau yra daromu su atsarga.

Bet tas "rezervas" jums tikrai mush per kishene - 250 kubu irneginys veikiant nominaliu 200 kubu nasumu valgys ~ 85 watus elektros, o 400 veikiant 200 kubu gerokai virs 100, gal 120-130.

Ir ta skirtuma ~ 60-100 lt per metus mokesite visa laika.

Realiu sistemu matuoti neteko, bet sanaudos atrodo abejotinos, tie patys kubai - ir kodel gi jiems vaikyti reiks daugiau energijos? Net jei ir diametrai butu vienodi, nors didesnis irenginys reiskia ir galingesne sistema.
Atsakyti
#38
Visiems DIDELIS aciu uz nuomones ir komentarus mirksiukas.gif 4u.gif
Atsakyti
#39
QUOTE(saaba @ 2013 10 06, 20:36)
issigandau sio komentaro  :  "Tiesiog pats luezuvis tysta pasakyt " kiek mokejote....." nenoriu izeist.
Projektuotojas irgi ne pescias, pinigai i prieki be jokiu kokybes garantiju. Avansa dar suprasciau, kad adreso nepamirstumet, bet viska i prieki moketi nera protinga."    Supratau,kad mes isdurti  blush2.gif

Kad padare bloga projekta - situo neabejoju. O finansine puse jau jusu reikakas, kaip issispresite. 400 yra labai ne daug, bet jei tai tik uzstatas ar dalinis mokejimas uz sistemos irengima tai niekas nieko nedure. Nepergyvenciau del 400, asara jusu namo samatoje, bet labai svarbioje eiluteje - pakartociau pas rimtesni projektuotoja. Juk sau.
Atsakyti
#40
QUOTE(Vilienė @ 2013 10 06, 22:57)
Kad padare bloga projekta - situo neabejoju. O finansine puse jau jusu reikakas, kaip issispresite. 400 yra labai ne daug, bet jei tai tik uzstatas ar dalinis mokejimas uz sistemos irengima tai niekas nieko nedure. Nepergyvenciau del 400, asara jusu namo samatoje, bet labai svarbioje eiluteje - pakartociau pas rimtesni projektuotoja. Juk sau.

Pritariu 100 % drinks_cheers.gif !Mes tikrai neaikciosim del tu 400lt. biggrin.gif Svarbu geras projektas! Vyrukai tures rimciau padirbeti...
Atsakyti
#41
QUOTE(Vilienė @ 2013 10 06, 21:47)
Realiu sistemu matuoti neteko, bet sanaudos atrodo abejotinos, tie patys kubai - ir kodel gi jiems vaikyti reiks daugiau energijos? Net jei ir diametrai butu vienodi, nors didesnis irenginys reiskia ir galingesne sistema.


Kiekvienas irenginys (ne tik viedinimo) turi maksimalu efektyvuma tik vienam taske. Kuo toliau nuo jio, to efektyvumas krenta.

Nepatingėjau, pagal jusu/musu patekta atveji, pagal ventilatoriu gamintoja gaunasi tokie duomenys (sistema ta pati, kubai tie patys):
pirmas atvejis: 200 kubu, 100 paskaliu mazas irenginys 106 vatai, maksimaliai 300 kubu ir 200 paskaliu - 166 vatu. EE (energetinis efektyvumas) 0.53/0.55 vatu kubiniam metrui.
antras atvejis 200 kubu, 100 paskaliu didelis irenginys 126 vatai, 300 kubu ir 200 paskaliu - 189 vatai, maksimaliai 600 kubu ir 200 paskaliu 250 vatu. Bet paskutiniam variantui netinka sistema.
EE 0.63/0.63 vatu kubiniam metrui. O paskutiniu atveju - tik 0.41.

Bet kokiu atvejiu - uz bloga projekta mokome visa gyvenima. Cia del projekto pigumo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Stanislavz: 06 spalio 2013 - 22:51
#42
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 06, 01:22)

Yra vent. agregatai su papildomu oro sildytuvu, kad paduodamo oro temperatura butu tokia pati kaip ir salinamo. Tai yra, pilnas komfortas. Bet tas kainuoja papildomas elektros sanaudas.


O jei įsigyti rekupą su ne elektriniu, o vandeniniu šildytuvu ir pajungti jį prie bendros šildymo sistemos?
Papildyta:
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 06, 13:25)

Bet tas "rezervas" jums tikrai mush per kishene - 250 kubu irneginys veikiant nominaliu 200 kubu nasumu valgys ~ 85 watus elektros, o 400 veikiant 200 kubu gerokai virs 100, gal 120-130.

Ir ta skirtuma ~ 60-100 lt per metus mokesite visa laika.


Drisciau priestaraut.
imkim net to pačio gamintojo 250 m3 variantą ir 300 m3 variantą, mažesnio galingumo rekupas ris daugiau elektros nei didesnio galingumo rekupas. Sakyčiau viskas nuo rekupo modelio priklauso.
Atsakyti
#43
QUOTE(mintas @ 2013 10 07, 07:17)
O jei įsigyti rekupą su ne elektriniu, o vandeniniu šildytuvu ir pajungti jį prie bendros šildymo sistemos?
Papildyta:
Drisciau priestaraut.
imkim net to pačio gamintojo 250 m3 variantą ir 300 m3 variantą, mažesnio galingumo rekupas ris daugiau elektros nei didesnio galingumo rekupas. Sakyčiau viskas nuo rekupo modelio priklauso.


Taip, delvandeninio sildytuvo sutinku. Galima.

Del antro punkto - ten yra panaudoti skirtingi tipai varikliu. Ir pagal aerodinamika modeliai irgi laabai skyriasi. + amalva per daug neziuri i bendra naudojama galinguma. Nes jie ir taip yra monopolistai LT. Vokeciai/skandinavai i tai daugiau demesio deda.
Atsakyti
#44
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 06, 23:50)


Nepatingėjau, pagal jusu/musu patekta atveji, pagal ventilatoriu gamintoja gaunasi tokie duomenys (sistema ta pati, kubai tie patys):


Nenoriu ginčyti pateiktų duomenų, bet paprasta logika:
1. Slėgis ir debitas, jei tie patys, kodėl kinta sąnaudos? Darbas atliktas juk nesiskiria, variklio NVK turi būti ~vienodas.
2. Galingesnės sistemos prie to pat slėgio debitas didėja, arba esant vienodam debitui mažėja pasipriešinimas. Tai turėtų tik teigiamai paveikti sąnaudas.
3. Tas pats pasakytina ir apie įrenginio šilumokaitį - didesnio pasipriešinimas turi mažėti, vien dėl skerspjūvio ploto.
4. Ne apie elektros sąnaudas, bet: didesnio šilumokaičio efektyvumas bus geresnis nei mažesnio jei debitai vienodi.
Atsakyti
#45
QUOTE(Vilienė @ 2013 10 07, 12:50)
Nenoriu ginčyti pateiktų duomenų, bet paprasta logika:
1. Slėgis ir debitas, jei tie patys,  kodėl kinta sąnaudos? Darbas atliktas juk nesiskiria, variklio NVK turi būti ~vienodas.


1/2. Nes ventiliatorius yra sudarytas is variklio ir sparnuotes. Ir siuo atveju ir kinta sparnuotes efektyvumas, nes prie mazu apsisukimu jinai dirba toliu uz efektyvaus diapazono del sukuriamo slegio.

3. As ji palikau toki pati. Nes sistema tapati ir tt..
4. Galbut, bet ten kitos bedos prasideda prie mazos apkrovos.

Ka Jus turite pries optimaliai parinkta vedinimo sistema ? Parodziau pavyzdi kaip galima beveik dvigubai sumazinti vedinimo nasuma.
Atsakyti
#46
QUOTE(Stanislavz @ 2013 10 06, 13:43)
Zonavimas diena/naktis leis dar 30-40% mazinti vidutini nasuma. Tai yra vietoje 200 kubu telpama i 150-130, priklausomai nuo sistemos "ilgio"


siūlote dėti elektrines sklendes ir jomis skirstyti oro srautus priklausomai nuo paros laiko?

Nesigilinau į dabartines kainas, bet kai domėjausi, šiek tiek senesne literatūra apie pasyvius namus, ten buvo teigiama, kad toks automatizavimas kainuoja per brangiai, kad apsimokėtų apie tai galvoti.
Atsakyti
#47
Gal cia bus zinanciu, o gartraukiui tiesiai per stoga reikia deti siltinta ar nesiltinta kaminuka...? Visi pardavejai skirtingai aiskina.. g.gif
Atsakyti
#48
QUOTE(mintas @ 2013 10 07, 14:45)
siūlote dėti elektrines sklendes ir jomis skirstyti oro srautus priklausomai nuo paros laiko?

Nesigilinau į dabartines kainas, bet kai domėjausi, šiek tiek senesne literatūra apie pasyvius namus, ten buvo teigiama, kad toks automatizavimas kainuoja per brangiai, kad apsimokėtų apie tai galvoti.


Ten turbut minejo kolektorine sistema ir zonavimas i atskirus kambarius. Ten kosmos + dar reikia protingo namo sistemos. Cia reikia tik vienos sklendes. su pavara ~ 350-500 lt. Sumoj su mazesnio galingumo rekupu, suma bendrai gali buti ir mazesne.
Atsakyti