Pasyvus namas - 21 tema

Man nelabai patinka. Skaitant informaciją apie šilumos kaupimą grunte, buvo užsiminta, kad gruntą reikia saugoti nuo vandens, nes jis skverbdamasis gilyn, gali į žemės gelmes nunešti visą žemės paviršiuje sukauptą šilumą, ir atvėsinti žemę, kaip kad aušinimo skystis atvėsina įkaitusį automobilio variklį, nunešdamas šilumą į radiatorių.

Atvirkštinio apšiltinimo atveju, per apšiltinimo sluoksnį praeinantis vanduo puikiausiai nuims visą šilumą nuo hidroizoliuoto, paviršiaus ir nuneš ją lietvamzdžiai nuo namo stogo.

Kad neteršti Kauniečių temos ne visai tai temai skirtais skaičiavimais savo atsakymą į ten rastą postą permetu į šią temą:



Niekad neskaičiavau, nesitikėjau tokio dydžio, patikrinau, akurat, taip ir yra, tai gaunasi, kad pas mane su ~9m3 betono šildomų grindų galės sukapti ~5kWh/K tikrai įspūdingas dydis. Mano namo atveju grindų paviršiaus temperatūra turės būti ~23C norint palaikyti oro ~20C. Sakykim, kad grindų temperatūrai leisim kristi 3C, tai gaunasi sukaupta ~15kWh šilumos. Mano namo šilumos poreikiui esant ~3kW gaunasi, kad esant didžiausiems šalčiams šilumos siurblys turės įsijunginėti kas 5 val.

Čia pakankamai grubus skaičiavimas, neįtraukta keraminių sienų, betoninių perdangų ir kitų masyvių elementų akumuliacinių savybių įtaka, kurios tikrai atsilieps temperatūros svyravimams.



Tai reiškia, kad per didžiausius šalčius ŠS turės įsijunginėti grubiai kas 10 val. Labai panašu į tiesą.



Grubiai, iš akies ir aš panašiai primetinėjau tik turėdamas mintį buferinę talpą . "Kas 10 val." neleis išnaudoti tik naktinės elektros energijos, nors tai bus tik per didžiausius šalčius. Esant vidutinei žiemos temperatūrai, panašu, kad užteks ir vieno įsijungimo paroje.


Niekad neskaičiavau, tad man tai pakankamai nauji skaičiai. Sprendžiant iš jų, su betoninėmis šildomomis grindimis, pilnai galima išsiversti be buferinės talpos. Jos įtraukimas į šildymo sistemą iš tikrųjų duos nedaug naudos. Nors iš kitos pusės, įjungus buferinę talpą, galima žaisti su didesniu temperatūros skirtumu, nei tai galima daryti šildomų grindų betono atveju . Buferinė talpa garantuotai pasiteisintų tik tuo atveju, jei prie šildymo sistemos bus planuojama pajungti saulės kolektorius, kurie neprognozuojamai gali sugeneruoti per didelę glikolio temperatūrą, nei norėtūsį paduoti į grindis.

Papildyta:


Veikiant ŠS, šilumos perdavimo metu freonas mano žiniomis būna tiek skystame (nuo kompresoriaus iki žiklerio) tiek dujiniame pavidale (nuo žiklerio iki kompresoriaus).

O kai kalbejote apie betona ir kiek jis gali sukaupti silumos,apie koki snekejote? Nemanau kad taspats bus,jei bus betuonuota su skystu betonu ir pvz su tuo is aparato,kur susimaiso prie vietos.

Beje,sekiau didkusija apie geo.Inverterius ir ne. Neinverteriui siuloma backa. Tai jei lyginsite primeskite ir jos silumos nuostolius . Jei pripumpuosi backa silumos tai nereiskia kad ji niekur nepabegs. Tik aisku tie silumos nuostoliai gal nera ze4nklus.

Taip, akumuliacinė talpa dirba platesniame diapazone, bet į jį ŠS nepapuola, nes jam geriausia minimali šildomo vandens temperatūra (aukštesnis COP). Su kitais šilumos šaltiniais kaip dujos ar granulės temperatūros diapazonas žymiai didesnis, o ir akumuliacinės vaidmuo didesnis.
Saulės kolektoriai gerai diebtų ir su dideliu boileriu + šildomomis grindimis. Kiek supratau Vilius nepanaudojo savo 3 m3 "šachtos" kai šildėsi vien saule šį vasarį, kovą, gegužę. Viskas suėjo tiesiai į grindis. Šildymui saulės pagalba reikėtų bent savaitinės akumuliacinės, kad duotų apčiuopiamą naudą.


Jeigu į sraigtą patenka neišgaravęs "freonas" tai jis išplauna tepalą ir sraigtas greitai sudyla (gana dažnas nebepataisomo gedimo atvejis). Tai atsitinka tada kai į kompresorių patenka žemos temperatūros "freonas", neišgaravęs šilumokaityje. Ši temperatūra apsaugos sistemoje turi būti nustatyta bent 10 laipsnių aukštesnė nei "freono" virimo temperatūra prie darbinio slėgio. Taip kad nelinkėčiau niekam skystos būsenos "freono" kompresoriuje. Skysta būsena galima tik nuo išsiplėtimo vožtuvo iki išgarintuvo (šilumokaičio su grunto glikoliu).

STR 2.01.03:2009:



Sakyčiau kad visų betono rūšių 1m3 talpa sukasi pakankamai artimam 2000kg/m3 svorio ruože, tad grubiems matavimams galima imti jog 1m3 betono turi 2000000 J/(kg/K) savitosios šiluminės talpos, arba išreiškus į vatus, 2000000 J/(kg/K)/3600= 0,555(5)kWh/K

Pasidalinsiu mintimis apie savo namo smeigiavimą, kurios mane užplūdo jau smeigiuojant .

Manau, kad smeigiavimas vienaaukščiui-dviaukščiui namui reikalingas tada, kai putplastis yra pakankamai plonas. Tuomet su kitais putplasčio lapais jis kontaktuoja mažu plotu ir galima teigti, kad kraštais jis prilaikomas silpnai. Visai kitas reikalas, kai kalba eina apie 20cm ir storesnius lakštus. Pavyzdžiui mano 25cm storio putplasčio lapo atveju, putplasčio lapas iš visų pusių kontaktuoja su kitais putplasčio lapais didesniu paviršium 0,75m2, nei su siena prie kurios klijuojamas 0,5m2. Dar jei ir klijų į tarpus užpurški, apie kokį nors putplasčio lapo ištraukimą net ir jo nepriklijavus prie sienos, gali pamiršti, o dar surišantis armavimo tinklelis iš išorės. Nors savo pirmąjį namą šiai dienai smeigiuoju (tik palei sienų kraštus, ir angokraščius, kur paprastai rekomenduojama smeiges sutankinti), sekančio, jei klijuočiau su storais putplasčio lapais, manau nesmeigiuočiau.

P.S. Apšiltinau 3 sienas iš keturių, su PHPP programėle grubiai primečiau, kad jei peržiemočiau taip apšiltintu namu, mano metinis šildymo poreikis išaugtų nuo ~19kW/m2 iki ~40kW/m2. Šildantis tik elektra man tai turėtų kainuoti ~1300Lt daugiau, ne ~1200Lt, o ~2500Lt. (Pietinėje pusėje beveik pusę sienos ploto užima langai, sienos nedaug, bet kruopštaus darbo keleriopai daugiau nei kitų sienų atveju)

labai aciu uz pasidalinima, mes kaip tik uzsakinejam medziagas ir verda diskusija apie smeeigiu poreiki... pas mus siena bus 3.4 m, lapai 250mm, nesmeigiuosim... ir plius klijuosim kaip plyteles - visas lapo pavirsius sukomis ( sienos idealiai lygios)

mintai, klausimas - sienos is blokeliu, jie vertikalia siule turi tik "mamka-papka". ar verta jas is lauko pertepineti skiediniu/klijais? na kad vejas nesvilptu. is vidaus uzsipildys tinku, o is lauko kaip?

Pagal ta ka matau langu temos foto, manau smeigiot net ka.

Siules tai manau pertept reiktu butinai.

Del klijavimo per sukas tai ne nezinau, manau turetu but parasyta prie gamintojo nurodymu arba gal str koks minimalus kliju storis turetu but o ne taip kaip sugalvoji..

Kaip pries 5 m sake patys EJOT'ininkai - 1-2 a pastatu (tinkuojamu) visai nebutina smeigiuot. Klijai normaliai laiko (isbandyta 8m pastate).
Nematau prasmes (pabandykit atplest polistirola nuo sienos - plys jis pats).

Del pertepinejimo plysiu - juk apklijuosit sandariai, ka tas skiedinys isgelbes??

Dėl klijavimo pilnu paviršiumi kaip plyteles, tai nežinau. Klijavau pats pamatus būtent taip. Pamatai lieti išnuomotais klojiniais, taip kad kaip ir idealiai lygūs. Klijavimo metu susidūriau su tokiu dalyku, kad plokštės beveik neįspausi. Tampa labai sunku lygiai putplastį suklijuoti. Mane apėmė toks jausmas, kad tokiu būdu klijuojant, plokštės prisiklijuoja tiktai taškais kuriais prisiliečia prie putplasčio. Na nebuvo tie pamatai idealiai lygūs. Mano sienos absoliučiai nelygios, tad net minties nebuvo apie eksperimentavimą tepant klijais pilnu paviršiumi. Na nesu ekspertas ir ant pamatų putplastį klijavau pirmą kartą gyvenime, tad nieko keisto kad klaidų pridariau. Net ir dabar sienas klijuodamas vis tobulėju. Anksčiau stengdavausi ne idealiai lygius putplasčio lapus sudėti kaip galima glausčiau, bet didesnių tarpelių neišvengdavau. Nenorėjau terliotis su švitriniu popieriumi, nes įsivaizdavau, kad labai daug laiko sugaišiu. Dabar gana daugelio putplasčio lapų kraštus pašlifuoju - tarpeliai tarp putplasčio lapų sumažėjo daugiau nei dvigubai.

Taip kad nieko keisto, Gal klijuodamas pamatus dar buvau per mažai įgudęs klijuotojas, bet ir dabar nesiryžčiau taip klijuoti putplasčio lapų net prie idealiai lygios sienos. Daryčiausi juk sau, o jei gautųsi, kad putplastis prilips tiktai keliuose taškuose, nors ir didesniu plotu nei klijuojant standartiškai, bus galima oro cirkuliacija tarpe tarp sienos ir putplasčio, kas tikrai neišeis į gerą.

Dėl blokelių užkamšymo iš išorės. Nemanau, kad būtina kamšyti iš išorės, jei sienos iš vidaus tinkuojamos. Pagal PN koncepciją sandarumą turi užtikrinti vidinės sienos tinkavimas, taip kad siūlių užtepimas iš išorės, kaip ir perteklinis. Nors jei norit, šaukštu sviesto, košės nepagadinsit. Aš visas sienas ir langus, prieš klijuojant putplastį užpurškiau PUR putomis.

o, kaip operatyviai ir labai professionaliai
reiskias.. smeigiuot nereikia tikrai ( labai gerai, susitaupys)
ka reiskia

siuliu klijavimo misiniu tepti negalima, turejote omenyje putas? tada jo, putos bus purskiamos
tepimas perimetru ir "kleckai" per viduri kazkaip nepatinka.. gaunasi didele tustuma viduryje, nors ir ribojama kliju kurie yra perimetru. sienos tikrai labai lygios, todel pasikalbejus su darbininkais ir isreiskus pageidavima klijuoti su sukomis jokiu priestaravimu neisgirdom. na juk buna sukos 15+mm. Atstovai irgi nepadeda, nes nei raso nei zino, kiek yra "per daug" kliju, numatomas tik minimalus plokstes, kuri bus klijuojama, plotas kuri reikia jais nutepti..
ideja buvo paprasta - tepant visu plotu eliminuojama net teorine galimybe oro srautams susidaryti/judeti sienos-polistirolo sujungimo vietoje

Nori pasakyt neturi sito
http://www.vykelida....troller=product



Papildyta:
Isivaizduok jog tarpai tarp blokeliu yra idealiai uzdaryti, ty visiskai sandarus, tada klijuoji polistirola perimetru ir oro tarpas lieka visiskai izoliuotas, manau vis priduoda papildomos varzos gi blokeliai skyleti ir be skyliu varza skirias nuo 0 iki R1,4

Visi prisimena kokia puiki ir lygi siena o vat kad polistirolas susiraites mazai kas zino. Paskutine 1mx1m partija kur gavau, labai buvo lenkti gaunu burbuna 0.5-1cm..

Manau tepant sukomis susidarys kazkokie tuneliukai kamineliai, idealiausiu atveju reiktu isvengti betkokio oro judejimo